Kiek kainuos ūkininkui melioracijos sutvarkymas?
2019-06-13

Vilnius. Apsvarsčius pirmąjį derybinį Melioracijos įstatymo pakeitimo projektą, išryškėjo keturios galimos melioracijos įrenginių  tvarkymo alternatyvos. Neišvengiamai prie procesų finansavimo teks prisidėti žemdirbiams.

Trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komitete žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, pristatęs situaciją,  teigė, kad arba reikės ūkininkams mokėti atitinkamą sumą nuo hektaro, arba teks susitarti, kad atitinkamas procentas būsimosios Kaimo plėtros programos lėšų iškart būtų numatytas melioracijai.

Po diskusijų su socialiniais partneriais Žemės ūkio ministerija pristatė keturias alternatyvas. Pirmuoju atveju valstybė pasilieka atsakomybę tvarkyti visus jos nuosavybėje esančius melioracijos įrenginius, ūkininkams atiduodama jų sklypuose esančius rinktuvus, bet šlaitų sutvarkymas lieka valstybei. Tokio varianto įgyvendinimas kainuotų 588 mln. eurų, svarstytina galimybė apmokestinti kiekvieną deklaruotą hektarą 2 eurais.

Dojus agro 19 09 10

Antruoju atveju valstybė, be viso kito, sutvarkytų ne tik šlaitus, bet ir rinktuvus, kurių skersmuo didesnis kaip 30 cm. Tuomet bendra sąmata auga iki 710 mln. eurų, apmokestinimas sudarytų 5 Eur/ha. Pasak ministro, šiuo atveju lieka mažiau rizikos baseino ribose patirti problemų visiems, jei atsirastų bent vienas nesitvarkantis savininkas.

Trečioji alternatyva numato, kad valstybė bus atsakinga ne tik už šlaitus ir rinktuvus, bet ir jų priežiūrą bei remonto darbus. Tad kalbama ne tik apie renovavimą, bet ir apie nuolatinę prižiūrą. Sąmata sudaro apie 1 mlrd. 138 mln. eurų, galimas apmokestinimas – 11 Eur/ha.

Pagal ketvirtąjį variantą valstybė imasi visko: renovuoja, prižiūri ir remontuoja visus įrenginius. Sąmata auga iki 2 mlrd. eurų, o galimas apmokestinimas – 31 Eur/ha.

Pasak ministro, skaičiavimai atlikti nevertinus galimų papildomų finansavimo šaltinių (jei jų pavyktų rasti, mažėtų būtinybė apmokestinti). „Svarstome ir dar vieną alternatyvą, reikės tartis su socialiniais partneriais. Pasirinkimas toks: arba ūkininkai moka už hektarą atitinkamą sumą pinigų, arba neapmokestiname jų ar mažiname apmokestinimą, tačiau tada 5–10 proc. nuo mūsų septynerių metų KPP pinigų būtent iškart numatomi melioracijai“, - galimus finansavimo variantus vardijo G. Surplys. Jo teigimu, jei melioracijos mokestis vis dėlto būtų, jį reikėtų sieti su žemės našumu.

Seimo nariui Juozui Baubliui pasiteiravus, kokiu principu bus skirstomos melioracijos fondo lėšos, jei sutvarkyti planuojama per penkiolika metų, ministras atsakė, kad norima eiti sisteminiu keliu ir ketinama darbus vykdyti vadovaujantis baseinų ribomis.

Parlamentaras Petras Čimbaras į kolegų samprotavimus, kad galbūt tiek melioracija, tiek finansinis prisidėjimas nėra aktualus ūkininkaujantiems Dzūkijos smėlynuose, replikavo, jog tokiu atveju situacija primena daugiabutį, kuomet pirmas aukštas neketina rūpintis stogo remontu. Jis klausė, koks sprendimas planuojamas privatiems miškams? Žemės ūkio viceministro Evaldo Gusto teigimu, yra numatyta, kad savininkas privalo prižiūrėti sausinimo įrenginius miške.

Tiek Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, tiek posėdyje dalyvavęs Rokiškio rajono ūkininkas Stasys Jasiūnas priekaištavo politikams, sakydami, kad ūkininkai jau nemažai yra investavę į melioraciją, jų laukuose įrenginiai veikia. „Virš 100 000 eurų įdėjome. Pas mus laukai švarūs, grioviai sutvarkyti. Kodėl turime mokėti antrą kartą. Aš turiu griovį, šienauju, o kitų rinktuvai ateina iki manęs“, - kalbėjo S. Jasiūnas.

Tiek komentuodamas ministro pristatytą projektą, tiek atsakydamas S. Jasiūnui Seimo narys Remigijus Žemaitaitis svarstė apie galimybę taikyti dvi alternatyvas – pirmą ir trečią. Anot jo, jei jau ūkininkas susitvarkė, galima taikyti pirmąją. O visiems kitiems būtų taikoma trečioji.

Jam pritarė ir žemės ūkio ministras, neatmesdamas galimybės taikyti kelis variantus. Tuo tarpu norintiems įsigyti technikos ir tvarkyti tiek savo įrenginius, tiek teikti paslaugas kitiems, siūlyta pasidomėti verslo paramos priemonėmis.

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis, reaguodamas į išsakytas nuomones, visų pirma pasidžiaugė, kad pagaliau atsirado bendras supratimas, kad melioracijos fondas yra reikalingas. Jo manymu, reikia susikoncentruoti į tai, kad sukurtas fondas leistų sparčiau rekonstruoti irstančias melioracijos sistemas ir statinius, gerinti nusausintų žemių būklę ir sudarytų normalias ūkininkavimo ir gyvenimo sąlygas ne tik žemdirbiams, bet ir visiems kaimo gyventojams.

„Melioracijos statiniai yra valstybės bendros infrastruktūros dalis. Todėl mokestis, mūsų įsitikinimu, turi būti renkamas nuo visų, kas turi žemės kaimo vietovėse“, - kalbėjo K. Sivickis, sutikdamas, kad mokestis turėtų priklausyti nuo žemės našumo.

Reziumuodamas diskusiją Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas priminė, kad dėl šio įstatymo projekto ministerija ir toliau turėtų aktyviai dirbti su žemdirbių organizacijomis, ieškodama optimaliausio sprendimo.

„Valstybė turi sudėlioti žaidimo taisykles, bet jos turi būti priimtinos visiems ir duoti naudą. Fondas turi būti realus, sudėliotas taip, kad veiktų“, - kalbėjo A. Stančikas.

Melioracijos įstatymo pakeitimo projektas toliau bus svarstomas su žemdirbių organizacijomis ir kitais socialiniais partneriais. Seimo svarstymui ketinama jį pateikti rudens sesijoje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai