Kaune įvyko visos Lietuvos žemdirbių konferencija (Fotogalerija)
2013-11-15

Kaunas. Žemės ūkio rūmuose įvykusioje Lietuvos žemdirbių konferencijoje šalies vadovams priminta apie neįvykdytus pažadus, duotus pavasarį Žemdirbių suvažiavime, ir neišspręstus probleminius klausimus. Konferenciją aplankė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Konferencijos darbe dalyvavo ir žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna su ministerijos gausia komanda, grupė Seimo Kaimo reikalų komiteto narių su komiteto pirmininku Sauliumi Bucevičiumi priešaky. Pasigesta aukštesnio lygio Aplinkos ministerijos atstovų.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Į konferenciją susirinko apie 300 žemdirbių iš visų šalies apskričių

Pagrindinė konferencijos tema - 2013 m. kovo 22 d. įvykusio Visuotinio žemdirbių suvažiavimo rezoliucijos įgyvendinimas. Rezoliucija, kuriai pritarė šalies žemdirbiai, buvo išsiųsta visoms valdžios institucijoms. Konferencijos metu aptarti atsakymai į rezoliuciją, jos reikalavimų įgyvendinimo perspektyvos.

Neišspręstas problemas veja naujos

Pasak ŽŪR pirmininko Andriejaus Stančiko, Vyriausybė privalo kitų metų biudžete numatyti 117 mln. litų papildomoms tiesioginėms nacionalinėms išmokoms ir jas išmokėti ūkiams netaikydama moduliacijos ir kitokio jų mažinimo. Ši parama yra būtina užtikrinant stabilų agrarinio sektoriaus funkcionavimą ir įvertinant naujas problemas. Viena iš jų - situacija gyvulininkystės sektoriuje, kurio gamybos apimtys vis traukiasi.

„Pieno kvotų sistemos likvidavimas - jau nuspręstas klausimas, pakeisti sprendimą ne mūsų valioj. Tačiau mūsų valioj įvertinti situaciją ir pasirengti galimoms krizėms pieno sektoriuje, kurios prognozuojamos 2016-2017 ir 2019 metais. Kita pieno sektoriaus problema - smulkiųjų ir vidutinių gamintojų garbus amžius. Kai dalyvauti gamyboje bus jau ne jų valioje, kas juos pakeis? Vienintelė išeitis - jaunimas", - sakė A. Stančikas.

Andriejus Stančikas akcentavo ir mokestinės bazės stabilumo būtinybę - nedidinti esamų ir neįvesti naujų mokesčių ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms

ŽŪR pirmininkas atkreipė dėmesį ir į smulkiųjų ūkininkų kreditavimo problemą, nes, skirtingai nuo stambių žemdirbių, lėšos investicijoms jiems sunkiai prieinamos. Jis kalbėjo ir apie nacionalinio šiltnamių ūkio išnykimo grėsmę bei jo išsaugojimo būtinybę.

Ar įmanoma išlikti savarankiškais Europos Sąjungoje?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis konferencijoje pristatė didesnio ES valstybės narės savarankiškumo išsaugojimo svarbą. „Didėjantis reglamentavimas Europos Sąjungoje griauna Bendrijos išsikeltus socialinius-ekonominius tikslus ir prioritetus. Europa buvo ir išliks kaip dviejų greičių sistema, nes 2020 m. Lietuvos žemdirbių išmokos tebebus ketvirtadaliu mažesnės už ES vidurkį. Tai kur čia solidarumas?" - užaštrino problemą J. Kraujelis.

Ypač jis kritikavo Bendrosios žemės ūkio politikos nuostatą neskatinanti gamybos, nesieti paramos su gamyba.

Tarp konferencijos dalyvių - ir ūkininkai, ir bendrovių atstovai

„Išmokos mokamos už tai, kad negamintume. Logiška, kad gamybos apimtys krenta. Jei būtume savarankiški, taip nebūtų - nemokėtume pinigų už plotus, kuriuose nesvarbu kas auga. Naujosios ES šalys norėtų gaminti daugiau, bet tai nenaudinga ES šalims senbuvėms", - sakė J. Kraujelis.

LŽŪBA prezidentas pasidžiaugė geresnėmis gyvulininkystės sektoriaus rėmimo perspektyvomis, tačiau nuogąstavo, kad ES, viena ranka duodama paramą, kita gali ją uždrausti. Jis atkreipė dėmesį į Briuselio siūlomą išlygą gyvulininkystės rėmimui - leisti remti tiek, kiek to reikia palaikyti dabartinį gamybos lygį. Ar tai neužkirs kelio plėtrai?

J. Kraujelis ypač kritiškai atsiliepė apie ES žalinimo politiką ir politikų trumparegiškumą, pritariant įvairioms žalioms iniciatyvoms, kurios Lietuvos atžvilgiu yra perteklinės.

Prioritetai turi būti ne vien popieriuje

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Jonas Vilionis konferencijoje kalbėjo apie tiesiogines išmokas 2014-2020 m. ir papildomas nacionalines tiesiogines išmokas. Jis atkreipė dėmesį, kad skiriant paramą ūkininkams, turi būti akcentuojamas jų dalyvavimas gamyboje. Ypač tai svarbu apibrėžiant aktyvaus ūkininko sąvoką. J. Vilionis perspėjo, kad išmokos už pirmuosius hektarus taikymas visiems pagimdys naują sofos ūkininkų kartą.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas savo kalboje analizavo aplinkosauginius reikalavimus ūkiams ir žemės ūkio veiklos plėtros perspektyvas. Pasak A. Baravyko, nustatydama prioritetą gyvulininkystei, Lietuva visų pirma turi pašalinti kliūtis, trukdančias šiam verslui, o didžiausia kliūtis - nepamatuoti aplinkosaugos reikalavimai, sudėtinga ir paini biurokratinė sistema, nes visa tai stabdo verslo plėtrą ir reikalauja finansinių išteklių.

Iš premjero lūpų

Premjeras A. Butkevičius, išklausęs dalį pasisakymų, akcentavo visų pirma lėšų ir paramos žemės ūkiui panaudojimo efektyvumą. „Man kaip ekonomistui kyla klausimas dėl pinigų panaudojimo efektyvumo. Moderni technika, technologijos - visa tai gerai. Bet su tais pačiais pinigais per tiek metų galima buvo sukurti tris kartus didesnį BVP ir tris kartus daugiau darbo vietų, o gal net ir 7 kartus, jei dėmesys būtų skiriamas ne žaliavoms, o jų perdirbimui", - sakė A. Butkevičius.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius - už žemės ūkio gamybos skatinimą

Premjeras ragino nesivadovauti praktika, kad paramą būtina paskirstyti visiems, nors ir po litą. „Pirmiausia suformuluokime tikslus, tada žiūrėkime, kur investuoti. Turime susikoncentruoti į našumą ir produkcijos gamybos didinimą", - kalbėjo premjeras. Dėl papildomos paramos bendrajam žemės ūkio finansavimui Ministras Pirmininkas pasakė, kad išgirdęs iš finansų viceministro pažadą rasti tam lėšų, tačiau galutinis sutarimas tuo klausimu turi būti pasiektas Seime.

A. Butkevičius kalbėjo apie melioracijos ir kelių reikalus bei apie specialistų rengimą. Anot premjero, ateinančiais metais Aleksandro Stulginskio universitete turi atverti duris Gyvulininkystės katedra. Apie tai tartasi premjero ir žemės ūkio ministro susitikime su ASU vadovybe.

***

Konferencijos dalyviai vieną po kitos kėlė konkrečiai žemės ūkio sričiai skaudžias problemas: dėl nepakankamo veislininkystės finansavimo, dėl vis griežtėjančių reikalavimų pieno ūkiams, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo kaimiškose vietovėse, būtinos didesnės paramos sodininkystės ir daržininkystės ūkiams, prastai veikiančio medžioklės įstatymo ir t. t. Aptartas ir opus žemės pardavimo užsieniečiams klausimas. Pasak A. Stančiko, galbūt reikėtų „pridėti" įvairių saugiklių: tarkime, Vengrijoje leista parduoti žemę užsieniečiams, bet ribojamas žemės plotas - tik iki 1 ha.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas teigė, jog deklaruojamas gyvulininkystės prioritetas žlunga dėl nepakankamo Aplinkos ministerijos dėmesio ir netgi gyvulininkystės plėtros stabdymo. J. Talmantas priekaištavo dėl vis dar negautų lėšų valdų modernizavimui, per mažų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų, dėl laukinių gyvūnų daromos žalos.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis atkreipė dėmesį, kad smulkūs ūkiai mūsų šalyje ir toliau jaučiasi diskriminuojami. „Pažiūrėkime į senąsias ES šalis. Ten vyrauja vidutinio dydžio šeimos ūkiai. O pas mus sukurta 2 000 stambių dvarų - ir galvojate, kad jie išgelbės Lietuvą?", - piktinosi V. Juodsnukis primindamas, kad kiti metai ES paskelbti šeimos ūkių metais, tad smulkius valdantys žemdirbiai tikisi bent jau didesnio dėmesio iš valdžios.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, pasisakęs jau pačioje konferencijos pabaigoje, pabrėžė, kad visos žemdirbių išsakytos problemos Žemės ūkio ministerijai yra žinomos. „Sprendžiame jas tiek, kiek leidžia ES teisės aktai ir mūsų biudžetas", - patikino ministras. Taip pat jis linkėjo stiprinti žemdirbių savivaldą, nes kuo stipresnė savivalda, tuo lengviau visiems bus dirbti.

V. Jukną neramina tai, kad skaldosi asociacijos, kuriasi vis naujos, nors ir vienijančios tos pačios srities žemdirbius. Akivaizdu, kad kaime labai trūksta pirmosios grandies specialistų - melžėjų, šėrikų, nes yra sutrikęs šios srities specialistų rengimas žemės ūkio mokyklose. „Dažnai žemės ūkis pateikiamas kaip labai neperspektyvi sritis. Tai kaip jaunas žmogus rinksis tokią specialybę? Negalima visko piešti tik juodomis spalvomis", - įžvelgti gerąsias darbo žemės ūkyje puses ragino ministras.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai