Kaip turėtų būti tvarkoma valstybinė žemė?
2020-06-08

Vilnius. Kaimo vietovėse iš esmės baigus nuosavybės teisių atkūrimą, procesas dar tebesitęsia miestuose, o žemdirbiai kelia klausimus dėl valstybinės žemės nuomos.

Praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete aktualiausius žemės reformos darbus ir spręstinas problemas pristačiusi žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė akcentavo, kad apibendrinant žemės reformą – kaime problemų žymiai mažiau nei miestuose. Anot jos, kaimo vietovėse yra likę apie 50 piliečių, kuriems vis dar nėra suprojektuoti sklypai. Dauguma tų atvejų yra atsiradę todėl, kad yra pavėluota pateikti prašymus prieš pradedant rengti projektus, tad procesas šiek tiek užsitęsė.

„Pabaigą numatome per šių metų antrą-trečią ketvirtį ir tada galėsime sakyti, kad kaime atkūrimas baigtas 100 proc. Miestuose dar yra problemų – 51 837 piliečiai pateikė prašymus atkurti 39 349 ha plotą. Nuosavybės teisės čia atkurtos 94,6 proc.“, - sakė G. Pupšytė. Dar 16 miestų teisės tebėra atkuriamos, o sudėtingiausia situacija – Vilniaus mieste.

Linas Agro 20 08 03

Patarėja pabrėžė, kad Nacionalinė žemės tarnyba kartu su ŽŪM didelį dėmesį skyrė valstybinės žemės naudojimo kontrolei, tai bus daroma ir šiemet, tuo pačiu peržiūrimi susiję teisės aktai, jie bus tobulinami pagal suinteresuotųjų šalių pastabas. G. Pupšytė pristatė ir idėją keisti tvarką, numatančią, kaip ir kada pareigūnai gali patekti į tikrinamų objektų teritoriją – siūloma, kad nebūtų privaloma iš anksto pranešti apie tokius patikrinimus. Esą tai leistų išvengti piktnaudžiavimų, kai tikrinimo metu pažeidimas pašalinimas, o vėliau jis ir toliau vykdomas.

G. Pupšytė išsakė mintį, kad turėtų būti griežtinama ir atsakomybė už apleistą žemę, pasakojo apie planus atnaujinti ir nustatyti konkrečius kriterijus žemės pardavimui aukcionuose.

Vis dėlto po patarėjos pristatymo Seimo narys Kazys Starkevičius replikavo, kad tai šiek tiek priminė raketos skrydį – „pakilome, pažiūrėjome, kaip gražu Lietuvėlėje, dabar nusileiskime ant žemės...“ Jis priminė, kad ministerija turėtų pateikti informaciją apie įsiterpusius žemės sklypus, bei siūlė labai atidžiai pagalvoti dėl iš anksto nepraneštų patikrinimų, nes „net STT turi gauti prokuroro leidimą“.

Kritiškai nusiteikęs buvo ir Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas, teigdamas, kad entuziastingos kalbos tęsiasi jau daug metų, keičiasi tik pareigūnai. Rodydamas pavyzdžius žemėlapyje iš Kėdainių rajono, jis teigė, kad „valstybė nežino, kiek ji turi žemės“, o jo rodomas sklypas nėra suformuotas ir nesimato jokioje apskaitoje, jei pats ūkininkas apie jį neinformuoja NŽT.

„Sunku man įvertinti, kiek tokių yra, bet spėjame, kad apie 50-60 tūkst. ha yra tokioje būsenoje, kai nėra suformuoto sklypo ir niekas apie tokią žemę nežino. (...) Tai nėra pavieniai atvejai - vienas ūkininkas turi tokių kelias dešimtis. Kalbėti, kad tokie nedideli sklypai turėtų būti pardavinėjami aukcionuose, siekiant didžiausios naudos visuomenei... Turėsime tokią situaciją, kai apsukrūs verslininkai sumokės didelius pinigus už tą žemę ir tiesiog reketuos ūkininką, nes ta žemė yra vidury lauko, perskirs jį per pusę ar kažkaip kitaip padalins. Tokių sklypų aukcionuose pardavinėti negalima“, - kalbėjo A. Macijauskas, komentuodamas G. Pupšytės pasisakymą apie tai, kad kuo daugiau žemės turi būti parduodama per aukcionus, nes taip visuomenė gauna didžiausią naudą.

„Žemėtvarkoje problemų labai daug. Norėčiau truputį apraminti tą pionierišką entuziazmą, nusileisti ant žemės ir paraginti spręsti problemas, kurios mus kamuoja. (...) Dėl valstybinės žemės nuomos yra daug problemų – nėra jokių kriterijų, išsinuomoja, kas pirmesnis, tas ir gudresnis. Jei įsikišus Seimui su žemės pardavimu pavyko šiek tiek tvarkos įvesti, tai su valstybinės žemės nuoma kol kas yra visiška betvarkė...“, - kalbėjo A. Macijauskas.

Atsakydamas jam Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Laimonas Čiakas visų pirma priminė, kad žemės reforma – tik dalis jo vadovaujamos įstaigos veiklos. O dėl neva nežinomos žemės, anot jo, galbūt konkrečioje vietoje atsiranda konkretūs epizodai, tačiau iš principo valstybė puikiai žino, kiek žemės yra.

Jo teigimu, bendras plotas yra 6,53 mln. ha. Iš to ploto 2,16 mln. ha sudaro valstybinė žemė, 4,37 mln. ha - privati žemė. Iš 2,16 mln. ha valstybinės žemės yra 1,44 mln. ha registruota nekilnojamojo turto registre.

„Jei kalbėtume būtent apie NŽT aprėptį, tai ji patikėjimo teise valdo 1,03 mln. ha, iš to skaičiaus – būtent 719,17 tūkst. ha nesuformuota žemės sklypais, tai – būtent tas darbas, kuris toliau nuosekliai turi būti daromas atliekant kadastrinius matavimus, registruojant registrų centre tuos sklypus ir tokiu būdu visiškai užpildant. Taip, spragų yra, bet tas spragas reiktų užpildyti. Taigi NŽT imasi to, kad, kas jai suteikta patikėjimo teise, tie plotai būtų apskaityti“, - kalbėjo L. Čiakas.

Tuo tarpu žemės ūkio ministro patarėja parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdžio dalyviams priminė, kad informacija apie vykstančius aukcionus yra viešai prieinama puslapyje aukcionai.vzf.lt.

Išsakius aktualiausias problemas. Seimo nariai nusprendė, kad reikėtų siūlyti informavimo apie parduodamus sklypus tvarką – besiribojantys turėtų būti informuojami ne tik apie parduodamą žemės ūkio, bet ir miško paskirties žemę, reikėtų peržiūrėti ir besiribojančių sąvoką. Prie visų šių klausimų nutarta Komitete grįžti rudens sesijos metu – rugsėjo pradžioje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios mintys / emocijos Jus aplankė sužinojus apie pasiektą ES susitarimą dėl didesnių tiesioginių išmokų?
Orai