Vilnius. Siekiant pažaboti spekuliaciją žeme, Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo kiek sugriežtinti žemės įsigijimą pirmumo teise. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako, jog komitetas pritarė, kad pirmumo teisę turėtų šalia ūkininkaujantys pirkėjai.

„Priimti papildomi reikalavimai perkantiems pagal pirmumo eilę. Dabar ūkininkas negalės pirkti žemės (pirmumo teise - BNS), jei jis ūkininkauja ne tame pačiame ar gretimame rajone, kuriame parduodama žemė. Jis galės pirkti žemę, jei nebus žemės pirkėjų iš to paties rajono ar iš šalia esančio rajono", - BNS po komiteto posėdžio sakė komiteto narys B. Markauskas.

Dabar pirmumo teise gali pasinaudoti žemės bendraturčiai, nuomininkai arba kaimyninių sklypų savininkai, tačiau komitetas pasiūlė, kad tokią teisę turėtų ir jaunieji ūkininkai arba ūkininkaujantieji toje pačioje arba šalia esančioje savivaldybėje.

Tokios nuostatos, anot ministro, skatins žemės ūkio plėtrą ir mažins spekuliacijos galimybes. Jis tikisi, kad Seimas žemės saugiklių pataisas svarstys jau kitą savaitę.

Atsižvelgiant į EK pradėtą pažeidimo procedūrą, Vyriausybė vasarį nusprendė palengvinti žemės įsigijimą ir atsisakyti kai kurių saugiklių, pavyzdžiui nereikalauti, kad pirkėjas būtų ūkininkas, turėtų žemės ūkio ūkio išsilavinimą arba ūkininkavimo patirties. Jei šių reikalavimų nebus atsisakyta, Lietuvai gresia 644 tūkst. eurų bauda.

Kaimo reikalų komitetas irgi laikosi nuomonės, jog kvalifikaciniai reikalavimai turi būti panaikinti, tačiau dar kartą pabrėžė, jog perkamos žemės dydžio apribojimai išliks.

Fiziniai ir juridiniai asmenys ir toliau galės valdyti ne daugiau 500 hektarų žemės, o šiek tiek daugiau jos galės įsigyti tik gyvulių augintojai.

B. Markausko teigimu, jeigu bus priimti pakeitimai, tai EK turėtų nutraukti pažeidimo procedūrą - EK paprašė iš dalies pakeisti teisės aktus, kuriais 2014 metų gegužę buvo sugriežtintas žemės pardavimas užsieniečiams.

Įstatymas 2014 metais priimtas, baiminantis, kad Lietuvoje žemę supirks užsieniečiai ir taip sužlugdys žemės ūkį.

Ministerijos duomenimis, 2014-2016 metais savininkai pateikė 64,6 tūkst. pranešimus dėl žemės pardavimo, o įsigyti žemės norėjo tik 2 užsieniečiai.

BNS inf.