Vilnius. Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė, kad rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio bei maisto produktų importo ribojimas į Lietuvą būtų pratęstas dar metams.

Pasak užsienio reikalų viceministrės Gabijos Grigaitės-Daugirdės, priežastys, dėl kurių įvestos tokios sankcijos, dar neišnyko. „Rusija toliau tęsia pradėtą agresiją prieš Ukrainą, toliau vykdo karo ir kitus tarptautinius nusikaltimus“, – teigė viceministrė.

Anot jos, pratęsus įstatymo galiojimą bus užtikrina galimybė Lietuvai papildomai taikyti ribojamąsias priemones šalia Europos Sąjungos (ES) nustatytų sankcijų.

Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjo Antano Venckaus teigimu, pernai nuo metų vidurio įvedus sankcijas, tokių produktų importas gerokai sumažėjo. Pasak jo, 2023 m. iš Rusijos tokių produktų importuota už 140 mln. Eur, o pernai – už 52 mln. eurų. Baltarusiškų produktų 2023 m. importuota už 100 mln. Eur, 2024 m. – už 60 mln. eurų. Skaičiuojama, kad šiemet, jei draudimas bus taikomas visus metus, kiekiai turėtų būti dar mažesni.

A. Venckaus teigimu, vartotojai dažniau rinkosi lietuviškus, ES arba ukrainietiškus produktus, be to, ukrainietiškos produkcijos importas augo. 

Už tai, kad draudimai būtų pratęsti, pasisakė Seimo narys Kazys Starkevičius, primindamas, kad rusiškų grūdų eksporto ir tranzito ribojimų pernai per protestą reikalavo ir žemdirbiai. Pratęsti draudimus, o ne svarstyti sąlygas, kurios nuo pernai nepasikeitė, ragino ir parlamentaras Viktoras Pranckietis.

Seimo narys Bronis Ropė teiravosi, kokius draudimus taiko kaimyninės šalys ir kaip tai siesis su ketinamais taikyti muitais.

Jam atsakydamas A. Venckus kalbėjo, kad papildomus draudimus dabar taiko Lietuva, o Latvija – tik daržovėms, vaisiams, javams ir pašarams.

„Labai tikėjomės, spaudėme Europos Komisiją priimti sprendimus ir labai džiaugiamės, kad antras reglamentas greitu metu bus priimtas ir iš principo visiems maisto produktams bus įvestas specifinis 50 proc. muitas. Tai padarys rusiškus ir baltarusiškus žemės ūkio ir maisto produktus nekonkurencingus ES rinkoje“, – sakė A. Venckus.

A. Venckus taip pat pabrėžė, kad nuo gegužės įsigalios tranzitu gabenamų rusiškų grūdų kilmės patikra ir kad Lietuva tokias pačias procedūras rusiškiems grūdams siūlys taikyti ir Latvijai. 

Klausimą, ar tokie draudimai neprieštarauja ES teisei, kėlė Seimo narys Ignas Vėgėlė, tačiau, kaip pastebėjo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, konkrečių pasiūlymų Komitetui šiuo klausimu jis nėra pateikęs.

Kaimo reikalų komiteto nariai nusprendė, kad šiam klausimui pateikti siūlymai būtų perduoti tolesniam nagrinėjimui, taip pat bendru sutarimu pritarė, kad Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio ir maisto produktų importo į Lietuvą draudimas būtų pratęstas.