Vilnius. Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas mano, kad ES pasienio anglies korekcinio mechanizmo (PADKM arba angl. CBAM) taikymas turi būti atšauktas ir tokį siūlymą teiks Vyriausybei.

Pasak šiuo klausimus pasisakęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis, kad CBAM tikslas buvo suvienodinti konkurencines sąlygas ES ir trečiųjų šalių trąšų gamintojams, tačiau dabar žvelgiant į rinką matoma, kad tas geras noras virto visai kitokiu efektu.

„Kokį mes matome CBAM poveikį trąšų kainoms ir tręšiamiesiems produktams, tai kelia tiesioginę riziką ūkininkų konkurencingumui. Ir ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos ūkininkų, o ypač  grūdų augintojų konkurencingumai, lyginant su trečiųjų šalių ūkininkais.

Mąstant giliau, bus iššūkis ir ES užsitikrinti saugumą, maisto tiekimo grandines. Kai buvo patvirtintas CBAM modelis 2023 m. pradžioje, tikriausiai niekas nevertino grūdų kainų kritimo ir diskusija, tikriausiai, nebuvo tokia plati“, – nuotoliniame Komiteto posėdyje kalbėjo A. Palionis. 

Žemės ūkiui ieškoma išimčių

Žemės ūkio ministro teigimu, daug klausimų kelia CBAM apskaičiavimas ir taikymas, nuogąstavimai yra išsakyti ir už žemės ūkį atsakingam EK komisarui.

„Derybos dėl to 27a straipsnio suspendavimo, kad trąšoms būtų neskaičiuojamas CBAM, vyksta, bet sprendimai gali būti priimti metų viduryje, galbūt pabaigoje“, – teigė A. Palionis.

Žemės ūkio ministras taip pat priminė, kad sausio pradžioje vykusiame susitikime su žemės ūkio ir prekybos komisarais, beveik visos ES šalys narės pasisakė už tai, kad CBAM taikymas būtų laikinai sustabdytas. 

Lietuvos premjerė taip pat yra subūrusi tarpinstitucinę darbo grupę dėl šio klausimo ir bendros šalies pozicijos. Anksčiau, anot A. Palionio, Žemės ūkio ministerija bandė gauti mandatą pasisakyti už CBAM stabdymą, tačiau to padaryti nepavyko.

Pasak aplinkos viceministrės Airos Paliukėnaitės, suprantant klausimo svarbą ir įtaką ES žemdirbių konkurencingumui, taikant CBAM žemės ūkio sektoriui planuojamos išimtys ir sprendimai.

Anot jos, EK prekybos komisaras iškėlė mintį vieneriems metams stabdyti didžiausio palankumo statuso (MNF) muitų taikymą importui.

„Taip pat Europos Komisija planuoja iki šių metų birželio pataikyti trąšų veiksmų planą. Konsultuojamasi su žemės ūkio sektoriaus atstovais, ūkininkais, vietos gamintojais (...)

Ir dar vienas, praeitais metais pasirodęs pasiūlymas, kad būtent trąšoms būtų taikomas 1 proc. antkainis vietoj standartinių, arba kitiems įvairiems produktams numatomų 10 proc., kurie per ilgesnį laikotarpį kiltų iki 30 proc.“, – kalbėjo A. Paliukėnaitė.

Ji taip teigė, kad pasiūlymų pakete yra minėtas 27a straipsnis, kuriuo EK būtų suteikiami įgaliojimai suspenduoti vieną ar kitą produktą, kuriam taikomas CBAM.

„Jeigu būtų įrodymų ir duomenų, kad būtent CBAM maišo kortas ir tas kainas sukelia, padaro nebekonkurencingas, neprieinamas žemės ūkio sektoriui, atitinkamai būtų ieškoma tam tikrų sprendimų“, – sakė aplinkos viceministrė.

Žemdirbiai – už Reglamento stabdymą

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas priminė, kad paprašyta išaiškinimo dėl CBAM terminijos ir klausė, ar tikrai visiems aišku, kas šia sistema yra apmokestinama. 

„Mes surašėme raštą, kadangi čia yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, ir paprašėme, kad ekspertai įvertintų, kiek dabartiniam reglamente naudojama lingvystika atitinka chemijos nomenklatūrą. Ir tol, kol tai nebus išsiaiškinta, kol nebus vieningos reglamento versijos – sustabdyti reglamento galiojimą. Mūsų nuomone, šį reglamentą iš esmės reikia išardyti ir perrašyti iš naujo“, – kalbėjo E. Pranauskas.

Už CBAM stabdymą pasisakė ir Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Andžej Kulevičius.

Tai, kad būtina stabdyti CBAM taikymą, kol tai nepridarė dar didesnės žalos teigė ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas. Anot jo, Prancūzijoje dėl CBAM amonio salietros kaina dar rudenį paliko 80-90 Eur, Lietuvoje taip pat stebimas kainos kilimas apie 100 Eur. Ar tai tik CBAM įtaka – įvertinti sudėtinga, nes dabar prisidėjo ir karo Artimuosiuose Rytuose įtaka.

A. Vanago teigimu, aplinkos viceministrės pristatyti siūlymai, kaip būtų galim palengvinti situaciją, vargu ar padės ūkininkams, nes neturės reikšmingos įtakos perkamų trąšų kainai.

Jis pabrėžė, kad gamintojams numatomas palaipsnis nemokamų apyvartinių taršos leidimų mažinimas, tačiau imporutojamoms trąšoms iš karto taikomas maksimalus CBAM.

Anot jo, sprendinių gali būti įvairių. „Žemės ūkis tampa nekonkurencingu. Mūsų savikaina išauga jau 15 proc., vertinant ir Hormūzo sąsiaurio problemas, kai pelningumas, pačiu geriausiu atveju, esant tokioms grūdų kainoms sieks 5-10 proc. šiemet“, – kalbėjo A. Vanagas.

Jis ragino priimti sprendimus, kad ūkininkas jau dabar pirkdamas trąšas aiškiai matytų kainos dedamąsias: kiek kainuoja pati trąša, kokia CO₂ dedamoji ir pan.

Gamintojai ir importuotojai pabrėžia sąžiningas konkurencines sąlygas

Importuotojų, įmonės „Eudara LT“ atstovė Goda Kunigiškytė tikino, kad importuotojai neturėjo palankių sąlygų įsivertinti šio mokesčio dydį, nes tik likus dviem savaitėms iki Reglamento įsigaliojimo importuotojai galėjo preliminariai bandyti jį apskaičiuoti. „Verslui toks neapibrėžtumas yra labai žalingas priimant tolimesnius sprendimus“, – teigė ji.

G. Kunigiškytės teigimu, dar ir šiandien importuotojai negali remtis faktinėmis vertėmis, apskaičiuojant taršos mokestį, tad tenka tik spėlioti.

„Mes už vienodas sąlygas ir kad būtų peržiūrėta. Kai mechanizmas yra paleistas su tiek daug spragų ir jau dabar yra žala jaučiama, ką kalba ir ūkininkai, šiais metais CBAM taikymas būtent trąšoms turėtų būti stabdomas, kol bus užtikrintas sklandus mechanizmas. Kai visos vertės bus peržiūrėtos, kad galima būtų suvienodinti tas konkurencinės sąlygas“, – teigė G. Kunigiškytė.

Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė teigė, kad ūkininkų nuogąstavimai girdimi, tačiau, anot jos, CBAM sustabdymas automatiškai nereškia ūkininkų interesų apsaugos, ypač ilguoju laikotarpiu.

„Tikrasis klausimas, kalbant apie trąšų kainas, yra ne vien tai ar bus CBAM, tačiau kiek mes turime konkurencijos rinkoje, kuri gali spausti tas kainas žemyn (...) trumpuoju laikotarpiu atrodo, kad vartotojui bus pigiau, tačiau ilgainiui rinkoje liks tie, kuriems sudarytos palankesnės sąlygos ir jie vėliau tas kainas galės nustatyti kaip jiems patogu“, – teigė I. Rizgelė, pridurdama, kad kuo didesnė priklausomybė nuo importo, tuo mažiau garantijų, kad kainos bus palankios. 

Anot jos, trąšų gamintojų ir ūkininkų interesai šiuo klausimu yra vienoje pusėje, tad reikia sąžiningos konkurencijos, stiprios vietinės gamybos.

Komitetas siūlo CBAM netaikyti trąšoms

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis ragino nepamiršti, kad žemės ūkis yra pripažintas strategine šaka ir klausė ar tai vis dar tebegalioja, ar tebuvo tik popieriniu šūkiu.

Atsakydamas jam Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė tikino, kad šiuo metu rengiami poįstatyminiai aktai, kuriuos Komitetas ketina nagrinėti ir žiūrėti, kad tai nebūtų tik lozungai.

Vis dėlto B. Ropės teigimu, jau dabar akivaizdu, kad įvedant šį mokestį nebuvo įvertinta, kad trąšos 70 proc. reikalauja energijos, o antra – kad žemės ūkio produkcija dalyvauja bendroje rinkoje, kartu su trečiųjų šalių.

„Šie du dalykai neįvertinti dėl to, manau, gali būti, kad to mokesčio įvedimas trąšoms yra klaida.

Siūlome mechanizmo taikymą atšaukti, kadangi trąšos turi specifiką ir tai nebuvo įvertinta“, – reziumavo Komiteto pirmininkas. Šiam siūlymui parlamentinio Kaimo reikalų komiteto nariai pritarė bendru sutarimu, o prie CBAM taikymo klausimo parlamentinės kontrolės dar žada sugrįžti ir kituose posėdžiuose.