Įstatymu užsimota suvaldyti žemės pardavimą
2013-05-09

Vilnius. Jei Seimas pritars Vyriausybės pasiūlymui, verslininkams bus apribotos galimybės įsigyti ir valdyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą nei leidžia įstatymai. Taip siekiama užtikrinti, kad žemė atitektų realiai ją dirbantiems, užkirsti kelią spekuliacijoms ir galimam žemės perėjimui į užsienio kapitalo rankas.

„Pagal šiandien galiojantį teisinį reglamentavimą, vienas asmuo gali įsigyti iki 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, tačiau niekas nedraudžia tam pačiam asmeniui steigti įmones ir per kiekvieną iš jų įsigyti po 500 hektarų. Taip vienose rankose sukaupiamas didesnis žemės plotas, nei leidžiama. Problema yra ir ta, kad tokiems pirkimams gali būti panaudojamas ir užsienio kapitalas, todėl būtų galima teigti, kad šiuo atveju galimybė atsiranda ir užsieniečiams įsigyti žemę, nors žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje  užsieniečiai galės įsigyti tik nuo 2014 m. gegužės 1 d. Lietuvos žemdirbiai įsitikinę, kad per susijusius asmenis superkama žemė įsigyjama spekuliaciniais tikslais, o ne žemės ūkio veiklai vykdyti", - sakė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna (nuotr.) trečiadienio Vyriausybės posėdyje. Be to, anot jo, tikėtina, kad per susijusius asmenis superkama žemė įsigyjama spekuliaciniais tikslais, o ne žemės ūkio veiklai.

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisoms ir teiks jas Seimui. Pataisos numato, kad daugiau nei leidžiama žemės negalės įsigyti tarpusavyje susiję asmenys, taip pat jos nebus galima konsoliduoti, pasitelkiant trečiuosius asmenis. Potencialus pirkėjas privalės užpildyti specialią deklaraciją ir patvirtinti, kad jo turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys maksimalaus. Jei sandoris viršys 15 000 eurų, pirkėjas privalės atskleisti, už kokius pinigus žemė bus perkama.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Siūloma nustatyti, kad asmuo yra susijęs su įmone, kai jis tiesiogiai arba netiesiogiai turi balsų daugumą įmonėje, gali turėti įtakos jos valdymui. Tikimasi, kad deklaruojant sandoriui reikalingų lėšų kilmę, bus išvengta piktnaudžiavimų ir apsimestinių sandorių, kai jau valdantis 500 hektarų žemės asmuo skolina lėšas neva nesusijusiam pirkėjui, o vėliau tokios įmonės reorganizuojamos, jas sujungiant.

Pasak V. Juknos, susijusiais asmenimis bus laikomi tėvai, įtėviai, nepilnamečiai vaikai bei įvaikiai, tiesiogiai ar netiesiogiai turintys balsų daugumą įmonėje, darantys lemiamą įtaką įmonei, to paties asmens ar asmenų įsteigti juridiniai asmenys.

Ministerijos duomenimis, šalyje yra daugiau nei 30 įmonių grupių, kurios valdo vidutiniškai daugiau kaip po 1,5 tūkst. hektarų žemės, o vieną iš grupių yra privatizavusi 13 tūkst. hektarų žemės. Teigiama, kad didžioji dalis žemės ūkio paskirties žemės - 11,5 tūkst. hektarų buvo įsigyta per neilgą laikotarpį.

Vyriausybės patvirtintame įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti žemės ūkio paskirties žemę įsigyti ketinančių asmenų pirmumą.

„Pirmi būtų žemės sklypo bendraturčiai, antras - parduodamo sklypo naudotojas, trečias - kaimyninio žemės sklypo savininkas. Šis pirmumas būtų taikomas tik ūkininkams, registravusiems ūkį, ar turintiems žemės ūkio srities išsilavinimą, juridiniams asmenims, jei jų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc.", - Vyriausybės posėdyje sakė V. Jukna.

Jo teigimu, valstybė pirmumo teise galėtų pasinaudoti, kai žemę numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ji reikalinga valstybės biudžetui ar europinėmis lėšomis finansuojamam valdų gerinimui bei apleistų žemės plotų mažinimui.

BNS, ŽŪM inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai