Gyvulininkystės aktualijos: ar į visų gamybininkų siūlymus atsižvelgiama?
2014-05-13

Vilnius. Gyvulininkystės svarba ir jos ateitis dar kartą aptarta Žemės ūkio ministerijoje vykusioje konferencijoje „Gyvulininkystės perspektyvos ir galimybės 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu". Ministras Vigilijus Jukna akcentavo, kad gyvulininkystė sukuria žymiai didesnę pridėtinę vertę, čia daugiau sukuriama galutinio produkto, reikia daugiau darbo rankų, taigi, taip sprendžiamos ir socialinės kaimo problemos.

Ministras konferencijoje kalbėjo, kad reikia sudaryti žmonėms sąlygas, nubrėžti aiškias gaires, kuria kryptimi plėtosis žemės ūkio politika, kad prioritetai kasmet nebūtų kaitaliojami ir žmonių lūkesčiai nebūtų nuvilti. Jis atkreipė dėmesį, kad paskutiniu metu kaimo plėtros lėšos buvo perskirstytos dar kartą, gyvulininkystės sektoriui dar papildomai skirta 65,2 mln. Lt. „Deramės su Europos Komisija, dedame pastangas patenkinti visas 2013 m. paramai gauti pateiktas paraiškas, panaudodami kaimo plėtros lėšų likučius ir naujojo finansinio laikotarpio lėšas", - tvirtino ministras V. Jukna.

Jis taip pat pabrėžė, kad parama skiriama kartu su įsipareigojimais gerinti gyvulių kokybę, jų produktyvumą bei kontrolę. Ministras pastebėjo, kad tam tikras  gyvulininkystės pakilimas jau ryškėja, ir tai teikia vilties, kad ši šaka visiškai atsigaus. ŽŪM informuoja, kad 2014 m. pagal susietosios paramos schemą pieninei galvijininkystei numatoma skirti  beveik 41 mln. Lt, mėsinei galvijininkystei - 42,7 mln. Lt ir mėsinei avininkystei - 4,7 mln. Lt.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Vyriausybėje patvirtinta Nacionalinė 2014-2020 m. gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa, teigiama, taip pat turėtų pasitarnauti ūkininkams. Programa įgyvendinama iš valstybės biudžeto asignavimų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir kitų ES finansinės paramos fondų. Programai įgyvendinti 2014 m. numatyta skirti apie 268 mln. Lt, 2015- 402,3 mln. Lt, 2016 m. - 408,2 mln. Lt, iš viso - 1 mlrd. 78 mln. Lt.


Ką apie gyvulininkystės padėtį Lietuvoje mano gamybininkai?


Vilius ŽIOGAS, ūkininkas, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos tarybos narys:

Matau, kad dedamos pastangos gyvulininkystei gaivinti, bet dar laukiame naujojo paramos paketo ir tada žiūrėsime, kiek realiai pinigų bus skirta šiam sektoriui. Tačiau ministras gerai supranta padėtį ir manau, pasistengs, kad viskas atitiktų šių dienas realijas. Pieninė galvijininkystė - pats sunkiausias žemės ūkio verslas, kur ūkininkas yra pririštas kiekvieną dieną. Visai kitaip yra augalininkystės sektoriuje.

Programoje numatyta daug gerų dalykų, kalbant apie paramą, išmokas, tik būtų gerai, kad visai tai būtų įgyvendinta. Juk didžiausią pridėtinę vertę sukuria pieninė galvijininkystė, be to, ji sukuria ir nemažai darbo vietų, tad ir parama šiam sektoriui turi būti didžiausia. O padėtis dėl daug metų mažėjusio karvių skaičiaus dar nėra stabilizuota. Aišku, šiuo atveju labai daug priklauso nuo pieno supirkimo kainos.  

Algis BARAVYKAS, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius:

Šiame etape Lietuvai reikia koncentruotis į gamybos didinimą, į ūkių skaičiaus didinimą, į rinkos reikalus, žodžiu, reikia atgaivinti ekonomiką. Tokiuose renginiuose išgirstame, kad bus remiama gyvulininkystė, bet akcentai dedami galvijininkystei, o ne, tarkime, kiaulių, paukščių augintojams. Mums tai kelia nerimą. Rudenį, kai buvo dalijama papildoma 60 mln. parama, didžioji jos dalis - 45 mln. - atiteko galvijininkystei. Tarsi nustatomos proporcijos, nors pagal ES reglamentus, to neturėtų būti. Jeigu ateini paramos, turi projektą ir jis palaiminamas, tai nesvarbu ar augini, ožkas, kiaules, ar dar kažką. Todėl baiminamės, kad panašus suskirstymas gali būti ir naujuoju BŽŪP laikotarpiu.

Kalbėti, kad gyvulininkystė atsigauna, manau, dar anksti. Visos ilgalaikės kreivės eina žemyn, o trumpalaikiai dalykai - tik pozityvo ieškojimas, nes kardinalių pokyčių dar nėra įvykę. Jeigu lėktuvui pikiruojantis oro gūsis truputį pakelia jo nosį, tai negalima sakyti, kad lėktuvas jau pradeda kilti aukštyn.

Nacionalinę gyvulininkystės programą vertinu kaip tam tikrą raštišką ministerijos įsipareigojimą keisti kryptį. Valdininkai pavadino šį dokumentą programa, bet ji neparemta finansais, ten yra tik teoriniai samprotavimai, beje, Lietuvoje girdėti ir anksčiau, tik dabar sudėti į vieną vietą. O gyvulininkystės postūmis iš esmės gali įvykti tik dėl žemės ūkio valdų modernizavimo priemonės. Ši parama svarbiausia gamintojams. Visi kiti dalykai iš esmės nėra sietini su gamyba, o tik su mūsų apipešioto mokslo bandymais gauti tęstinį finansavimą. Gamybos nestimuliuoja ir „Leader" programos. Toks jausmas, kad pas mus viskas ne nuo to galo pradedama - iš pradžių reikia mokslo, o paskui jį atsiras gyvuliai. Bet visas gyvenimas lipdomas aplink gamybą, o ne atvirkščiai.

Taip pat ministerijai siūlytume intensyviau stiprinti gamybines asociacijas, daugiau įsiklausyti į jų pasiūlymus. Šiuo metu pasitaiko, kad mieliau linkstama į dirbtinų savivaldai atstovaujančių asociacijų moralinį palaikymą, siekį sukurti savaime nesikuriančias organizacijas. Taip švaistome laiką ir energiją ginčams dėl tikrojo atstovavimo gamybininkų interesams.  

Vytautas TĖVELIS, Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas:

Konferencijoje per visą dieną apie paukštininkystę neišgirdau nė vieno žodžio. Nacionalinė gyvulininkystės programa suformuota pirmiausia galvijams, kažkiek - ožkoms ir avims. Paukščių augintojai, kaip ir kiaulių, pasigenda šioje programoje daugiau dėmesio. Paskutiniais metais, po kelių metų mažėjimo, šiek tiek atsigauna kiaušinių gamyba. Broilerių gamyba taip pat mažą žingsnį paėjo į priekį, bet ryškaus sektoriaus judėjimo nejaučiame.

Iš gyvulininkystės programos mums, paukščių augintojams, neaišku, kaip sektorius apskritai bus remiamas. Iš praėjusį rudenį paramai papildomai skirtų 60 mln. litų paukštininkystei teko tik 3 mln., o liūto dalis teko galvijininkystei. Tad ir svarstome, ar ir ateityje tokios paramos proporcijos išliks? Jeigu taip, tikėtis mūsų sektoriaus augimo neverta.

Pati paukštininkystės ekonomika neleidžia sparčios ūkių plėtros, nes grūdų ir pašarų kainos yra pasaulinės, energetika apskritai yra viena brangiausių, o mūsų šaka labai imli energijai. Tačiau paukštienos kaina tik Lenkijoje dar mažesnė negu Lietuvoje, kiaušinių - patenka į žemiausių kainų dešimtuką. Lietuvoje dar gyva nepagrįsta nuomonė, kad paukštininkystė gali gyventi pati savaime, tad vystytis mūsų šakai dabar nėra palankiausias laikotarpis. O kiek papildomų išlaidų pareikalavo paukščių ES reikalavimus atitinkantis gerovės reikalavimų įvykdymas? Be to, nepaprastai brangūs paukštienos perdirbimo įrengimai. Taigi parama paukštininkystei reikalinga ir didesnė, negu šiuo metu gauname. Jeigu ir toliau ji bus panašiai skirstoma, mūsų atžvilgiu tai nebus teisinga. Juk pagal mėsos suvartojimą paukštiena Lietuvoje sudaro trečdalį.

ŽŪM ir MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai