Vilnius, lapkričio 9 d. Nuo 2001 metų, kai pradėta vykdyti Europos Sąjungos SAPARD programa, su žemdirbiais pasirašyta 464,4 mln. litų vertės sutarčių.

Daugiausia paraiškų finansinei paramai gauta investicijoms į pirminę žemės ūkio gamybą - 387, mažiausiai - profesinio mokymo reikmėms - 54. Aktyviausi per visą tą laiką buvo Kauno apskrities ūkininkai: čia užregistruota net 23 proc. visų pateiktų paraiškų.

Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame SAPARD priežiūros komiteto ketvirtajame posėdyje pristatyta 2002 m. SAPARD programos metinė ataskaita, išklausytos Europos Komisijos auditorių rekomendacijos bei aptarti finansinių asignavimų naudojimo ypatumai.

"AHT Group" konsorciumas, kaip nepriklausomas vertintojas, atliekantis SAPARD programos vidutinio laikotarpio analizę Lietuvoje, pristatė ataskaitos projektą, kuriame programos įgyvendinimo eiga įvertinta teigiamai.

Vertinant SAPARD paramos programos įgyvendinimo rezultatus, akcentuota, kad lėšos, kurias Europos Bendrija skiria atskiroms kryptims, panaudojamos nevienodai. Net 55 proc. visų patvirtintų paramos lėšų teko antrajai krypčiai "Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimas ir rinkodaros tobulinimas": visi šios krypties projektai skirti ES aplinkosaugos, veterinarijos, gyvūnų gerovės ir higienos reikalavimų įgyvendinimui. Daugumai įmonių, pateikusių paraišką paramai gauti, laikytis tokių reikalavimų yra būtina dalyvavimo ES rinkoje sąlyga.

Tai, kad paramos lėšos išmokamos nepakankamai sparčiai, lemia ir pačių paramos gavėjų vėluojančios investicijos į vykdomus projektus - nevykdomi tiekėjų įsipareigojimai, keičiasi rangovai, trūksta nuosavų lėšų projektų finansavimui. Pavyzdžiui, investicijų į pirminę žemės ūkio gamybą lėšų panaudojimo tempai yra lėtesni nei kitose kryptyse: stambūs ūkininkai jau investavo, o smulkiems ir vidutiniams ūkininkams bankai neskuba teikti paskolų, nes ši grupė laikoma viena rizikingiausių.

Elta