ES patarėjų ekipa domėjosi žemės ūkio reikalais
2013-07-19

Akademija (Kauno r.)/Kaunas. Europos Sąjungos Regionų komiteto išvažiuojamasis renginys vakar prasidėjo Aleksandro Stulginskio universitete, o šiandien darbą tęsė Kaune. Išklausę ekspertų nuomones gamtinių išteklių naudojimo, žemės ūkio, kaimo plėtros ir kt. klausimais, komiteto nariai surengė diskusiją.

Regionų komitetas - patariamoji institucija. Jo uždavinys - reikšti vietos ir regionų požiūrį į ES teisės aktus. Komitetas tai daro rengdamas pareiškimus (nuomones) apie Komisijos siūlomus teisės aktus. Komitetą sudaro 353 nariai iš visų 28 ES valstybių. Lietuvai perėmus pirmininkavimą ES, komitetas numatė surengti mūsų šalyje keletą posėdžių. Šįkart posėdžiavo Gamtos išteklių pakomitečio (NAT) nariai.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Ketvirtadienį NAT savo darbą pradėjo Aleksandro Stulginskio universitete. Pakomitečio atstovų teigimu, ASU mokslininkai vieninteliai Lietuvoje teikia ekspertinę nuomonę apie kaimo plėtros, žemės ūkio technologijų, kaimiškų vietovių vystymąsi. Dėl šių priežasčių ir atvyko pirmiausia į ASU.

Parama didina atotrūkį žemdirbių gretose

Komiteto posėdyje ASU profesorė Vlada Vitunskienė kalbėjo apie Kaimo plėtros programos poveikį žemės ūkio bendruomenės plėtrai. Profesorė išskyrė keletą poveikio sričių: ūkių pajamos ir konkurencingumas, ūkininkų aplinkosauginis sąmoningumas, maisto kokybės svarbos suvokimas, specialybinis tobulėjimas.

Išanalizavusi įvairius rodiklius, V. Vitunskienė pateikė užtektinai argumentų, įrodydama Lietuvos didesnį kaimiškumą palyginti su kitomis ES šalimis, o tuo pačiu pagrįsdama KPP svarbą mūsų valstybei ir europinės paramos kuo didesnės sklaidos būtinybę. Šią sklaidą užtikrina neinvesticinio pobūdžio paramos priemonės, nes investicinė parama nėra masinio pobūdžio, ji pirmiausia prieinama stambiems ūkiams.

Anot V. Vitunskienės, stambūs ūkiai, kuriuos pasiekia europinė parama, įgyja dar didesnį konkurencinį pranašumą prieš smulkiuosius. Mažų ūkių galimybė atsilaikyti konkurencinėje kovoje dar labiau sumažėja. Todėl, V. Vitunskienės manymu, ateityje tiesioginės išmokos ir kita parama turi būti diferencijuojama atsižvelgiant į ūkio dydį. Jos teigimu, ateityje labai svarbu investuoti į žemės ūkio žalinimą, ginti produkcijos kokybę, įtraukiant smulkiuosius gamintojus į trumpąją maisto grandinę (sumažinant atstumą tarp gamintojo ir vartotojo).

Iš ūkių, pasinaudojusių parama pusiau natūriniam ūkininkavimui, vos 43 proc. įsitraukė į rinką. Anot pranešėjos, tai labai mažas rodiklis. Dalyvavimas maisto kokybės schemose Lietuvoje nėra populiarus, todėl būtina tobulinti šio pobūdžio paramos skyrimo mechanizmą, kad dalyvavimas šiose schemose būtų labiau patrauklus.

ASU prof. Vilma Atkočiūnienė pristatė komiteto nariams požiūrius į Kaimo plėtros programą, vietos veiklos grupių vaidmenį formuojant regioninę politiką. Prof. D. Šileikienės pranešimas buvo skirtas inovacijų diegimo žemės, maisto ūkio ir energetikos pramonėje diegimui.

Takoskyra tarp miesto ir kaimo

Penktadienio rytą Žalgirio arenos amfiteatre surengtas seminaras „Naujųjų valstybių narių vietos ir regionų valdžioms kylantys iššūkiai kaimo plėtros politikos srityje, naujojoje finansinėje perspektyvoje". Apie 90 procentų Europos Sąjungos teritorijos sudaro kaimo vietovės, kuriose gyvena daugiau kaip 60 proc. ES gyventojų. Šie skaičiai verčia kalbėti apie kaimo vietovių laukiančius iššūkius bei dalintis patirtimi.

Pasak NAT pakomitečio pirmininko Renė Sušono (René Souchon), be esamų problemų kyla ir naujų iššūkių, tokių kaip menkstanti biologinė įvairovė, mažėjantys užmiesčio plotai, senėjanti visuomenė ir klimato kaitos padariniai. R. Sušonas siūlė atkreipti dėmesį, jog tarp miesto ir kaimo yra didelė takoskyra, kurią privaloma mažinti, rengiant derybas ir skatinant bendradarbiavimą tarp miestų ir kaimų savivaldybių, esančių toje pačioje funkcinėje teritorijoje.

„Esame arenoje, kuri gali sujungti kaimą ir miestą. Žalgirio arenoje vyksta didžiausia Baltijos šalyse žemės ūkio ir maisto paroda „Agrobalt". Ši paroda yra puikus miesto ir kaimo bendradarbiavimo pavyzdys. Kalbant apie kaimo plėtrą, mes susiduriame su išties didelėmis problemomis: kaimas sensta, emigracijos problema palietė ne tik naująsias ES valstybes, bet ir senbuves. Reikia skatinti ūkininkų konkurencingumą, didelis dėmesys turi būti skirtas žinių sklaidai kaimo vietovėse, užtikrinant socialinės atskirties mažinimą", - sakė žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius.

Pasigenda aiškaus išmokų suvienodinimo grafiko

Diskusijų metu buvo kalbėta ir apie paramos žemdirbiams aktualijas. „Išmokos senųjų ir naujųjų Europos sąjungos (ES) šalių narių ūkininkams turėtų būti suvienodintos kuo greičiau", - pareiškė NAT pirmininkas R. Sušonas.

„Valstybių vadovai (ES) nesusitarė ir atidėjo sprendimą vėlesniam laikui. Klausimas, koks tas vėlesnis laikas. Sprendimas ne Komisijos rankose - spręs valstybių vadovai, o jiems šis klausimas per keblus (...). Regionų komitetas ragina nustatyti aiškų grafiką dėl išmokų suvienodinimo. Lietuvos, Latvijos ir Estijos situacija nepriimtina - skirtumas tarp paramos, skiriamos senosioms ir naujosioms valstybėms narėms, yra per didelis", - po Kaune penktadienį vykusio susitikimo žurnalistams sakė R. Sušonas.

Parengta pagal „Mano ūkio", ASU, Kauno m. savivaldybės, BNS ir kt. pranešimus

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai