Ekologiniai ūkiai tikisi palankių permainų
2014-11-14

Kaunas. Nors norinčiųjų sertifikuoti ekologinę gamybą šiemet mažiau negu praėjusiais metais, šią kryptį pasirinkę ūkininkai tikisi palankios valstybės politikos ir didesnės paramos. Kol kas šioje srityje trūksta konkretumo, nors ūkininkus ir pasiekia žinios, kad ekologinės produkcijos gamybai ir perdirbimui ūkiuose iš Kaimo plėtros programos žadama skirti 10 proc. daugiau lėšų.

Skaičiai nedžiugina

Ekologinių ūkių savininkai šiuo metu nedaug ką gali planuoti. Žinoma tiek, kad prioritetas bus skiriamas gyvulininkystei arba mišriems ūkiams bei jų produkcijai perdirbti. Kai ES patvirtins 2015-2020 metų ekologinio ūkininkavimo sąlygas ir išmokas, ūkininkai drąsiau planuos ateitį.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Neaiški situacija, kaip ir tai, kad šiais metais naujiems pareiškėjams nemokama parama už ekologinį ūkininkavimą, galimai nulėmė ekologinių ūkių skaičiaus mažėjimą. Ir nors galutiniai rezultatai dar nesuskaičiuoti, jau dabar aišku, kad ekologinę gamybą plėtos maždaug šimtu subjektų mažiau negu pernai.

„Šie metai - pereinamieji. Ta priežastis, matyt, labiausiai lėmė tai, kad yra mažiau norinčiųjų sertifikuoti ekologinius ūkius. 114 mažiau patikrinta, negu pernai buvo sertifikuota. Galima numatyti, kad turėsime maždaug 120 ekologinių ūkių mažiau negu pernai. Dalis senųjų ūkių, kaip ir kasmet, iš gamybos pasitraukė, o naujų atėjo nedaug, maždaug 30", - sako VšĮ „Ekoagros" kokybės vadovas Tomas Demikis.

Kiek iš jų užsiims ekologinių produktų perdirbimu, kol kas sunku prognozuoti. „Perdirbimas nuolat juda, nes tokią veiklą sertifikuoti galima ištisus metus. Pernai  sertifikuoti 108 perdirbimo ūkio subjektai, dabar jų - jau apie 120. Skaičius didėja, tačiau tai nereiškia, kad vykdomas tikrasis perdirbimas. Tai gali būti tiesiog perpakavimas ar didmeninė prekyba", - svarsto T. Demikis.

Daugiausia ekologinių ūkių Lietuvoje buvo sertifikuota 2007 metais - iš viso 2855. Vėliau jų vis mažėjo, 2010 metais teliko 2668, 2012 metais - 2511. Tik 2013 metais pasijuto augimo tendencija - sertifikuota 2570 ūkių. 2014-ieji kartelę nuleis vėl grąžins į buvusią poziciją.

Laukiama permainų

Tai, kad produktų perdirbimas turėtų būti neatsiejama ekologinio ūkininkavimo dalis, ne kartą buvo pabrėžta tiek Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose, tiek atskirų politikų pasisakymuose. Nors Žemės ūkio ministerija kol kas konkrečios informacijos apie paramą ekologiniams ūkiams nepateikia, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko Sauliaus Daniulio žiniomis, 2015-2020 m. Kaimo plėtros programoje papildomai lėšų ketinama skirti ekologinių produktų perdirbimui.

„Perdirbimui, jeigu tai bus ekologinė gamyba, papildomai žadama skirti bent 10 proc. daugiau lėšų. Norėtume 20-ies, tačiau, kai biudžetas yra ribotas, ir tokie planai iš dalies mus tenkina. Nedaug turime ūkių, kur perdirbama produkcija, nes nėra skatinimo. Ekologiniai ūkiai turi konkuruoti su didžiaisiais perdirbėjais, mūsų produktai stovi tose pačiose lentynose, mokamas tas pats sertifikavimo mokestis, o kur dar kiti dalykai, kurie trukdo ūkiams išlikti, todėl permainos ir parama šioje srityje būtina", - sako S. Daniulis, kaip vieną didžiausių trukdžių įvardijantis Viešųjų pirkimų įstatymą, ribojantį smulkių ekologinių ūkių galimybę tiekti produktus mokykloms, darželiams ir kitoms valdiškoms įstaigoms.

„Viešųjų pirkimų įstatymas sudėliotas taip, kad viešajame maitinime dalyvauja tiktai kelios įmonės, tiekiančios visus reikiamus produktus. Grandinė „tiesiogiai iš ūkio ant stalo" vis dar apeinama, neišvengiame ir lenkiškų produktų. Reikia vienąkart peržiūrėti  viešųjų pirkimų įstatymą ir padėti saviems ūkiams", - sako S. Daniulis.

Ūkininko skerdyklai - pramoninio objekto reikalavimai

Permainų laukia ir skerdyklas ketinantys įsirengti ūkininkai. Šiemet apsisprendęs sertifikuoti pievas ir elninius gyvūnus Audronis Glumbakas ateityje ketina prekiauti ne tik gyvais elniais, bet ir jų skerdiena. Tam jis planuoja įsirengti nedidelę skerdyklą. Apie šimtą danielių ir elnių auginantis A. Glumbakas laukia, kol bus supaprastinti reikalavimui mažos skerdyklos įrengimui, nes dabartinės taisyklės, jo supratimu, netelpa į jokius logikos rėmus.

„Išsiaiškinau, kad bet kokiai skerdyklėlei, kad ir kokia minimali ji būtų, reikalinga visa statybų leidimų ir kitų reikalų procedūra, kaip pramoninei skerdyklai ar mėsos perdirbimo įmonei. Aš kaip ūkininkas negaliu tokios skerdyklos statyti savo žemėje, nes ji bus priskirta prie pramoninių objektų. Vadinasi, turiu žemės ūkio paskirties žemę pakeisti į pramoninę komercinę paskirtį, tada gauti leidimą, numatyti apsaugines sanitarines zonas po 300 metrų į vieną ir kitą pusę", - sako A. Glumbakas, pasidžiaugdamas, kad dalį šių reikalavimų artimiausiu metu ketinama panaikinti. Ūkininkas tikisi, kad ši procedūra neužtruks, nes jo ūkis patenka į prioritetinę gyvulininkystės sritį, todėl perdirbimui planuoja pasinaudoti būsimos paramos lėšomis.

Tokius planus kuria ne vienas ekologinį ūkį sertifikavęs ūkininkas, todėl apie būsimą paramą aktuali kiekviena žinia. Praėjusią savaitę Žemės ūkio rūmų Tarybos posėdyje šiuo klausimu, nors ir buvo planuota, Žemės ūkio ministerijos atstovai informacijos nepateikė. Pasak ŽŪR pirmininko Andriejaus Stančiko, motyvuota tuo, kad kol šis klausimas nesuderintas su Europos Komisija, oficialių rezultatų teks palaukti. O kol lauksime tikriausiai niekas nedraudžia pasikapstyti savame darže ir sutvarkyti įstatyminę bazę taip, kad ekologinių ūkių skaičius grįžtų bent jau  praėjusių metų poziciją.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai