Diskusijos apie sofos ūkininkus aštrėja
2021-06-25

Vilnius. Socialiniuose tinkluose pareikšta aukštų pareigūnų nuomonė gali nuskambėti labai garsiai ir sukelti diskusijų audrą. Dar ne taip seniai JAV prezidento Donaldo Trumpo įrašai Twitter‘yje drebino pasaulines biržas, o šiomis dienomis žemdirbišką mūsų šalies bendruomenę suklusti privertė žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įrašas Facebook‘e.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Joninių išvakarėse vykusiame KRK posėdyje paprašė pakomentuoti žemės ūkio ministro K. Navicko socialiniuose tinkluose išreikštą nuomonę, esą didžiausias sofos ūkininkas Lietuvoje yra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC).

„Įdomi iniciatyva. Pareiškimas ne itin pagarbus to subjekto atžvilgiu, kuriam skirtas. Būtų gerai, kad kada reiškiate savo nuomonę, ji būtų derinta ir su KRK. Ir apskritai reikšti nuomonę reikėtų mandato, kurį tam tikrais klausimais galėtų suteikti KRK“, – sakė V. Pranckietis.

RVAC 21 09 30

Ministras atsakė, kad mandato reikalingumas politikui reikšti nuomonę būtų kažkas naujo mūsų demokratinėje sistemoje, nes kiekvienas viešojoje politikoje dirbantis asmuo turi teisę į savo nuomonę.

„Tai pasakiau dėl dviejų priežasčių: derantis dėl būsimos BŽŪP, atsiras privalomas reikalavimas šalims narėms apibrėžti aktyvaus ūkininko sąvoką. Diskusijos neišvengiamai bus, ir mes iš ministerijos pusės turėsime pateikti apibrėžimą, kas tai yra aktyvus ūkininkas.

LAMMC yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, biudžetinė įstaiga, vykdanti tyrimus. Kasmet deklaruojama 1 000 ha grūdinių kultūrų – ar tai mokslinis institutas, ar žemės ūkio bendrovė? Tai taikoma bet kuriai mokslo įstaigai, sąmoningai jų visų nevardijau“, – atsakė K. Navickas pridurdamas, kad iš viso šalies mokslo ir mokymo įstaigos deklaruoja per 6 000 ha pasėlių.

KRK narys Juozas Baublys atkreipė dėmesį, kad K. Navickas buvo ministru praeitoje Vyriausybėje, kai buvo gvildenamas klausimas dėl valstybinės žemės priskyrimo mokslo įstaigoms.

„Plotai yra priskirti Vyriausybės nutarimu. Jei matote, kad tai yra per daug žemės, tam yra Vyriausybė, Kaimo reikalų komitetas, tad ar tikrai reikia kelti problemą per socialinius tinklus?“, – klausė J. Baublys.

Ginti mokslininkų stojo ūkininkai

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko pavaduotojas, Kupiškio r. ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius kalbėjo ne tik savo, bet ir garsių šalies ūkininkų Rimanto Garucko, Šarūno Šiušės, Alfredo Bardausko ir visos LŪS vardu.

„Kategoriškai nesutinkame su mokslininkų nuvertinimu ir įžeidimu. Suprantame, kad mokslininkai yra kuklūs ir savęs neapgins, todėl pareiškiame, kad žemės ūkio ministras yra visiškai neteisus.

Esame pasiryžę ginti mokslininkus, kurie ištisus dešimtmečius kaimo žmones, mūsų tėvus ir senelius mokė ir padėjo išgyventi. Labai gaila, gerb. ministre, kad jūs kuo toliau, tuo labiau tolstate nuo kaimo, nerandate bendros kalbos su kaimo žmogumi, nesugebate išspręsti elementariausių problemų. Kankinatės jūs, kankinate ir mus.

Siūlome: turėkite drąsos ir atsistatydinkite. Mes nesutinkame vykdyti jūsų nevykusių planų, gyventi pelkėje ir klausytis nendrinukės giesmės. Turime ieškoti teisingų ir reikalingų sprendimų šiuo sunkiu metu“, – pareiškė Z. Aleksandravičius.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis sakė, kad aktyvaus ūkininko sąvoka senokai svarstoma ir jos supratimas vis keičiasi. Aktyvus ūkininkas yra tas, kuris dirba ir gamina, ir kuris turi žemės valdą bei ją prižiūri.

„Nereikėtų akcentuotis į sofos ūkininkus pagal valdymo formą. LAMMC vykdo žemės ūkio veiklą, o pagal teisės aktus už padarytą veiklą gauni atlygį. Jei sugriausime LAMMC, niekur toli nenueisime.

Sofos ūkininkas – tai pirmiausia piktnaudžiavimas ir grobstymas: deklaruojama žemė, imamas žaliasis kuras ir išmokos, nors taisyklėse parašyta, kad išmokas turi gauti tie, kas dirba“, – kalbėjo S. Daniulis.

LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas sakė, kad terminas „sofos ūkininkas“ nėra aiškiai suprantamas, bet jaučiasi, kad šis terminas yra įžeidus.

„Mokslo bendruomenė yra sunerimusi ir klausia manęs, kokie bus sprendimai. Norėčiau tik paaiškinti, kad LAMMC vykdo ilgalaikes programas, kurios tvirtinamos Švietimo, mokslo ir sporto ministro, tačiau derinamos ir su kitomis ministerijomis.

Iš viso vykdome apie 400 tyrimų, tai įvairūs nacionaliniai ir tarptautiniai projektai, disertacinius darbus daro 63 doktorantai, kasmet sulaukiama virš 100 ūkių užsakymų, surengiama per 70 seminarų ir iki 10 konferencijų“, – veiklos apimtis vardijo G. Brazauskas.

Jis pridūrė, kad mokslo centro veikla yra išdėstyta per visus šalies regionus, ir tai yra svarbu vykdant bandymus vietos sąlygomis. Atliktų darbų rezultatai skelbiami viešai metinėse ataskaitose. Biudžetinis finansavimas bendrose LAMMC išlaidose sudaro tik 40 proc., o 60 proc. reikalingų lėšų reikia užsidirbti patiems.

„Vykdome tam tikrą misiją, kuria nustato Vyriausybė, ir tam būtini resursai“, – pabrėžė G. Brazauskas.

KRK narys Andrius Vyšniauskas iškėlė klausimą, ar mokslo įstaigos gali būti tiesioginių išmokų gavėjos?

„Reikėtų, kad mokslo institucijos gautų normalią valstybės dotaciją, iš kurios galėtų gyventi, uždirbti ir daryti tyrimus, ir nenaudoti tų pinigų, kurie visgi yra skirti ūkininkams“, – sakė A. Vyšniauskas, pridurdamas, kad nuo diskusijų apie vadinamuosius sofos ūkininkus ir aktyvius ūkininkus yra neišvengiama.

Įžeidžiantis sofos ūkininko titulas permestas ant ŽŪM?

STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė pateikė informaciją dėl žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo. Tyrimą atliko analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnai, o inicijuotas tyrimas buvo kartu su Žemės ūkio ministerija, šiai pateikus kelių jai pavaldžių įstaigų valdomą informaciją apie išmokas. Ši informacija buvo gretinama su registrų ir duomenų bazių informacija.

Tyrimo objektas buvo Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įmonių, įstaigų, organizacijų (iš viso 21 juridinio asmens) darbuotojų ir jų giminaičių gaunamos išmokos tais atvejais, kada jų valdomoje žemėje didelę dalį (nuo 30 iki 50 proc. ir daugiau kaip 50 proc.) sudaro valstybinė žemė.

Rizikingesniais atvejais laikyti tie atvejai, kai asmenys deklaruoja tik plotus, tačiau neturi gyvulių. Kam reikia pievų ir ganyklų, jei nėra gyvulių?

Atlikus darbuotojų ir jų giminaičių (beje, jie dominuoja) veiklų analizę, iš viso nustatyti 3 607 rizikingi asmenys, pernai jie gavo per 20 mln. eurų išmokų.

„Manome, kad tai pakankamai reikšminga suma. Tarp daugiausia išmokų gavusių asmenų darboviečių dominuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Nacionalinė žemės tarnyba. Nenorime pasakyti, kad tuo atveju buvo padaryti pažeidimai, tikslas buvo įvardinti korupcijos rizikos veiksnius. Tačiau be abejo, tos situacijos yra rizikingos. Šių dviejų įstaigų darbuotojams ir jų artimiesiems, giminaičiams buvo išmokėti kone 8 mln. eurų“, – atkreipė dėmesį R. Kaziliūnaitė.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad kai kuriose tirtose įstaigose 25–29 proc. darbuotojų greta administracinio darbo dar verčiasi ir tikra ar galimai tariama ūkininko veikla. Šie atvejai prašosi atskiro dėmesio.

„Dar kartą noriu pabrėžti, kad mūsų tyrimas buvo nukreiptas ne į atsakomybės reikalavimą, bet į rizikų valdymą ateityje“, – kalbėjo R. Kaziliūnaitė.

Reaguodamas į STT tyrimo rezultatus, V. Pranckietis replikavimo, kad didžiausio sofos ūkininko titulas dabar pereina Žemės ūkio ministerijai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai