Didės primilžis, prasidės ir pieno ūkių plėtra
2021-04-19
Asociatyvi nuotr.

Kaunas / Vilnius. Žemės ūkio ministerija kuria Pieno strategiją, pagal kurią didžiausias investicijas numatoma skirti į valdas. Tačiau pieno gamintojai svarsto, ar pirmiausia nereikėtų pradėti nuo greičiau atsiperkančių investicijų?

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija (LVPŪA) ir Žemės ūkio rūmai į nuotolinę diskusiją su žemės ūkio viceministru Pauliumi Lukševičiumi dėl galimo greitesnio efekto gerinant pieno ūkių padėtį pasikvietė ir mokslininkus, veisėjų organizacijų atstovus. Ar tikrai prioritetą reikia teikti vadinamajai „kietajai“ plėtrai – investicijoms į valdas?

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas svarstė, kad kuriamoje Pieno strategijoje numatyti 165 mln. į valdas, t. y. fermų statybai, nėra blogai, tačiau tuos pinigus būtų galima ir efektyviau panaudoti. Pirmiausia reikia didinti primilžius.

RVAC 21 09 30

„Galima paskaičiuoti, kiek vienas įdėtas euras atneša daugiau pieno, bet to niekas nenori klausytis. Galėtume dalyvauti gamintojų organizacijų ar grupių kūrime ir padėti tokiems ūkiams, kurie turi robotus ir melžia tik po 5 t pieno. Jeigu iš tų 165 mln. daugiau lėšų būtų skirta gamintojų grupėms, pinigai būtų daug efektyviau panaudoti. Šiuo metu gamintojų organizacijoms pinigų yra lašas jūroje“, - kalbėjo J. Kuzminskas.   

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Jan Žukovskis pristatė Lenkijos patirtį, kaip, steigiant gamintojų grupes, galima padidinti ūkių pajamas ir padėti pieno sektoriui. Gamintojų grupių kūrimas turėtų būti orientuotas į ūkius, laikančius iki 50 karvių ir tai galėtų atsispindėti kuriamoje Pieno strategijoje.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius, ŽŪR Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas kalbėjo, kur eina pasaulis genetikos, veislininkystės linkme, kas padeda uždirbti pieno ūkiams, neįdedant milžiniškų investicijų.

Pasak jo, Lietuva pagal pieno primilžį yra ES gale, ūkių efektyvumas mažas. To priežastys – žemos veislinės vertės gyvuliai, vis dar naudojami kergimo buliai, nevisavertis ir nesubalansuotas šėrimas, mažas grynaveislių gyvulių kiekis, nevyksta genominis telyčių tyrimas: „Mažiausių išlaidų reikalaujantys efektyvūs sprendimo būdai, tai skleisti informaciją ir žinias, diegti genominį telyčių tyrimą, naudoti pašarų efektyvumo indeksus veislininkystėje, lengvinti pieno ūkių kūrimąsi.“

Šias priemones diegiančių žemės ūkio bendrovių primilžis didesnis negu ūkininkų ūkiuose maždaug 2,6 t (vidurkis 8,8 t).

Tačiau P. Lukševičius aiškiai įvardijo – tie 165 mln. Eur, numatyti Pieno strategijai, yra KPP fondo pinigai, kurie, pagal ES reglamentą, numatyti investicijoms į valdas, ne į vadinamąją „minkštąją“ dalį.

„Pinigai nebus perskirstyti, jie bus skirti „kietajai“ plėtrai. Taigi, genetikai, veislininkystei pinigų reikės ieškoti kitur. Bet tai, ką išgirdau, yra labai įdomu, tik reikės pažiūrėti, kiek šiam reikalui galėsime rasti pinigų“, - žadėjo viceministras.

Jis pabrėžė, kad rengiama investicinė pieno sektoriaus strategija, kaip efektyviai panaudoti numatytus sektoriui pinigus: „Mūsų numatyta techninė užduotis strategijoje – ūkio plėtra, pieno kiekio didinimas ir kokybės gerinimas. Realiai suprantame, kad pirmiausia reikėtų stabilizuoti sektoriaus padėtį, nes manome, kad artimiausiu metu pieno ūkių gali dar sumažėti. Numatomų investicijų efektas gali būti matomas tik 2-3 metų. Kiek pavyks rasti pinigų tikslinėms investicijoms į „minkštąją“ dalį, matysime vėliau.“

J. Žukovskis atkreipė dėmesį, kad lenkai pirmiausia investavo į „minkštąją“ dalį – priemones, kurios efektą duoda greičiau. „Dabar mums irgi reikia greičiau“, - pabrėžė profesorius.

LVPŪA pirmininkė Renata Vilimienė taip pat akcentavo nuolat asociacijos pabrėžiamą mintį – nebūtina didinti karvių bandų, jeigu norime daugiau primelžti pieno.

„Pirmiausia tai galime padaryti per genetiką ir pašarų kokybę. Procesas vyksta, bet dažniausiai už savas lėšas ir didesniuose ūkiuose. Mažesniems ūkiams, laikantiems 20 ir daugiau karvių, gerinti bandų genetiką trūksta pinigų. Tai ir vėl grįžtame prie tų pačių nelygių konkurencinių sąlygų – kol negausime teisingos pieno kainos, apie kitus veiksmus nėra ko ir kalbėti“, - sakė Anykščių r. ūkininkė R. Vilimienė.

E. Gedgaudas įsitikinęs, kad, pagerinus bandos genetiką ir šėrimą, ūkių padėtį galima pakeisti greičiausiai – tai greičiausiai atsiperkančios investicijos.

„Kai, pagerinę bandos genetiką, žmonės pamatys naudą, plėtra neišvengiamai ateis. Tada gali įsijungti ir kitos priemonės. Pirmiausia reikia turėti pamatus, ant kurių statysime naujas fermas – jeigu naujoje fermoje melšime po 5 t, tai bus prarastos investicijos. Todėl priemones reikia nukreipti pirmiausia ten, kas gali greičiausiai padėti“, - reziumavo veislininkystės specialistas.  

Viceministras pažadėjo į tai atkreipti dėmesį, pirmiausia išsiaiškinęs, kiek pinigų tam bus galima skirti. Tuo pačiu jis patikino, kad investicijų į kietąją dalį niekas nestabdys. Didžiausios lėšos tam numatytos 2022-2024 m.  

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai