Vilnius. Žemės ūkio ministerija parengė įsakymo projektą dėl didesnių kaip 150 tūkst. eurų išmokų mažinimo, numačiusi, kad išmokos bus mažinamos ne tik 2019-aisiais, bet ir vėlesniais metais. Ši nuostata sulaukė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos reakcijos.

Pagal ES reglamentą ES valstybės narės gali taikyti konkrečiais kalendoriniais metais skirtinos pagrindinės tiesioginės išmokos mažinimą. Mažiausias 5 proc. sumažinimas gali būti taikomas sumos daliai, viršijančiai 150 000 Eur.

Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą, kad tiesioginių išmokų sumai, viršijančiai 150 000 Eur, taikomas 100 proc. sumažinimas, prieš tai išskaičiuojant per vienus kalendorinius metus (einančius prieš paraiškų teikimo metus) už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sumą.

Žemės ūkio ministro įsakymo projekte ir aiškinamajame rašte nurodoma, kad šis mažinimas taikomas 2019 m. bei vėlesniais metais paraiškų teikimo laikotarpiu pateiktoms paraiškoms.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) kreipėsi į žemės ūkio ministrą ir Seimo Kaimo reikalų komitetą, atkreipdama dėmesį, kad Europos Komisija yra pritarusi išmokų, viršijančių 150 000 eurų, mažinimui tik 2019 metais.

„Asociacija atsakingai pareiškia, kad jokių diskusijų dėl išmokų, viršijančių 150 000 eurų, mažinimo 2020 ir vėlesniais metais Žemės ūkio ministerija iki šiol neinicijavo ir tokį sprendimo priėmimo būdą vertiname kaip nepagarbą socialiniams partneriams, jų ignoravimą“, rašoma LŽŪBA rašte.

LŽŪBA atkreipia dėmesį, kad žemės ūkio bendrovės, ūkininkų ūkiai nustatyta tvarka teikia ataskaitas valstybės institucijoms, tarp jų ir duomenis apie išmokėtus atlyginimus, mokesčius „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Registrų centrui. Todėl apraše siūlomą informacijos apie išmokėtų atlyginimų sumas pateikimo tvarką LŽŪBA vertina kaip nacionalinės biurokratinės naštos didinimą ūkiams.

Asociacija primena, kad Lietuvoje nuo 2015 m. taikoma perskirstymo išmoka, todėl, vadovaujantis ES reglamentu, išmokų, viršijančių 150 000 eurų, mažinimas yra neprivalomas.

„Dauguma žemės ūkio bendrovių, ūkininkų ūkių, kuriuos palies Žemės ūkio ministerijos sprendimas dėl išmokų, viršijančių 150 000 eurų mažinimo, užsiima mišria gamyba, ir didesnė jų pajamų dalis gaunama iš gyvulininkystės. Tuo jie prisideda prie Nacionalinės gyvulininkystės programos tikslų įgyvendinimo. Be to, šie žemės ūkio subjektai yra didžiausi socialiai atsakingi darbdaviai savo regionuose, savivaldos, socialinių, kultūrinių ir kitų projektų rėmėjai“, rašoma LŽŪBA rašte.

Pasak LŽŪBA prezidento Petro Puskunigio, Žemės ūkio ministerija neatliko ir nepateikė išsamios, ilgalaikės šio sprendimo poveikio analizės. Todėl LŽŪBA jį vertina kaip trumparegišką ir keliantį grėsmę nacionalinių interesų bei programų įgyvendinimui. LŽŪBA neatmeta galimybės kreiptis į teismą, kad būtų apsaugoti prekinių ūkių, o tuo pačiu jų žaliava aprūpinamos perdirbamosios pramonės ir eksporto interesai.

MŪ inf.