Daržovių augintojai: parama mums tik deklaruojama
2019-03-20

Babtai (Kauno r.). Daržovių augintojai teigia, kad jie nejaučia palaikymo iš valstybės, nors daug metų deklaruojama, kad daržininkystės sektorius yra prioritetinis.

Populiarėjant sveikai gyvensenai, daržovės tampa vienu geidžiamiausių maisto produktų. Tačiau mūsų šalies daržovių augintojai teigia, kad jie nejaučia palaikymo iš valstybės, nors daug metų deklaruojama, kad daržininkystės sektorius yra prioritetinis.

„Sektorius stovi vietoje, nors deklaruojama, kad jis yra prioritetinis, nors jis sukuria didžiausią pridėtinę vertę iš hektaro ir įdarbina daug žmonių“, – atkreipė dėmesį Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė, kalbėdama praėjusį penktadienį įvykusiame LDAA ataskaitiniame susirinkime.

LYTAGRA 19 07 04 mob

„Nors sektorius prioritetinis, bet atsiduriame labai neprioritetinėje vietoje. Artėja naujasis programavimo laikotarpis – ar kas nors keisis?“, – klausė LDAA direktorė Zofija Cironkienė

Pernai šalyje deklaruota 2,9 mln. ha pasėlių, iš jų bulvės sudarė 10,8 tūkst. ha, o daržovės – beveik 5 tūkst. ha. Iš jų didžiausius plotus užima burokėliai – beveik 1,2 tūkst. ha, svogūnai artėja prie 700 ha, morkos kelerius metus stabiliai užima 620 ha, kopūstų mažėja – pernai jų beliko 587 ha. Mišrūs daržovių laukai užima 1,2 tūkst. ha, rečiau auginamos daržovės, įskaitant ir salotines – 700 ha.

Pastebima tendencija, kad salotoms, špinatams vietinėje rinkoje darosi per ankšta. O štai bulvių pasėlių plotai kasmet sumažėja maždaug 1,5 tūkst. ha.

Kodėl nėra proveržio daržininkystės sektoriuje? Z. Cironkienė įvardija kelias priežastis. Pirmoji – paramos investicijoms trūkumas. Trūksta paramos tiek kooperatyvų investicijoms, tiek ūkiams modernizuoti, tiek perdirbimui. „Kur logika, kad tokio pat dydžio parama numatyta ir kooperatyvui, ir ūkiui? Mūsų netenkina ir projektų atrankos kriterijai: daržovių ūkių parengtų projektų praeinamumas nesiekia net 60 procentų“, – pabrėžė Z. Cironkienė.

Surinkti papildomų balų tiesiog nėra galimybių, nes prekinių daržininkystės ūkių, lyginant su kitais žemės ūkio sektoriais, yra nedaug ir beveik nėra verslinių daržininkystės ūkių, kurie galėtų gauti paramą kaip dar negavę jos. Jie nesurenka balų nei už ekonominį dydį, nes sukuriama vertė didesnė nei kitos srities ūkių, nei už ūkininkavimą nepalankiose žemėse, nes ten tiesiog neverta auginti daržovių. Be valstybės paramos ir palaikymo tikėtis proveržio daržovių auginimo sektoriuje būtų naivu.

LDAA jungia 112 narių – 98 augintojus ir 14 įmonių. Bendras asociacijos narių deklaruotas daržovių ir bulvių plotas pernai siekė 4 060,24 ha, iš jų bulvės užėmė 1 987,19 ha, daržovės – 2 073,05 ha. LDAA narių prekiniuose ūkiuose užauginamas derlius pernai siekė 90 tūkst. t bulvių ir 65 tūkst. t daržovių.

„Nemažai tarp mūsų yra tokių, kurie neįžvelgia asmeninės naudos iš asociacijos. Siūlau prisiminti žodį pilietis. Pirminė jo reikšmė – žmogus, gyvenantis pilyje, ja besirūpinantis, o pilis suteikia jam saugumą. Ką mes kiekvienas darome, kad Lietuva būtų saugi ir joje būtų gera gyventi? Kiekvienam pirmiausia linkiu padaryti asmeninę apyskaitą. Ugdykime savyje pilietiškumą ir kiekvienas pradėkime nuo savęs“, – ragino LDAA valdybos pirmininkė, ūkininkė Daiva Šateikienė

Mūsų šalies daržovių augintojų ir jų tiekiamos produkcijos populiarinimui didelį postūmį davė dalyvavimas tarptautinėje parodoje „Fruit Logistica“, kurioje šiemet dalyvauta jau ketvirtą kartą. Dabar jau plačiai žinoma, kad Lietuvoje auginama kokybiška NKP ženklu žymima ir ekologiška produkcija, o didžiausi lietuviškų daržovių pirkėjai yra lenkai, italai, anglai ir olandai. Daržininkai didžiuojasi ir gerai sutvarkyta savo asociacijos interneto svetaine, kuri padeda surasti potencialius klientus.

Būtina didinti daržininkų kooperaciją – tai sudarytų geresnes sąlygas produkcijai eksportuoti į Vakarus, leistų planuoti gamybą ir tuo pačiu išvengti perprodukcijos. Kol kas daržininkystės sektoriuje veikia tik trys rimti kooperatyvai: „Agrolit“, „Suvalkijos daržovės“ ir „Bulvių namai“.

„Mes suinteresuoti, kad paramą gautų ir tokios įmonės kaip „Jovaigė“, kuri pasirašo gerus ir konkrečius kontraktus su augintojais. Jei nebus perdirbimo, nebus ir sektoriaus plėtros“, – pabrėžė Z. Cironkienė.

LDAA valdybos narys, kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis kėlė klausimą, ar neperlenkiama lazda tikrinant maistines bulves nuo žiedinio puvinio užkrato

Ataskaitiniame susirinkime buvo įvardytos ir kitos sektoriaus problemos. Pavyzdžiui, ateityje dėl vis siaurėjančio augalų apsaugos produktų spektro Lietuvoje gali tapti neįmanoma užauginti kopūstų. Keltas klausimas dėl bulvių žiedinio puvinio – ar nėra perteklinis reikalavimas tikrinti nuo šios ligos maistines bulves, nes užsienio šalyse įprasta praktika tikrinti tik sėklines bulves.

Radus žiedinio puvinio užkratą ūkyje, augintojas 2 metus iš eilės turi sodinti tik sertifikuotą sėklinę medžiagą. Tokiais atvejais maži ūkiai dažniausiai iš viso atsisako auginti bulves, o didesniems prekiniams ūkiams tai gali reikšti ir bankrotą.

„Kviečiu ir skatinu naudoti tik registruotus augalų apsaugos produktus. Tai tiesioginis ryšys su jūsų auginamų daržovių kokybe ir paklausa. Mūsų tarnybos tikslas – padėti jums vykdyti savo veiklą ir užtikrinti darnią plėtrą augalininkystės srityje“, – kalbėjo Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas

LDAA valdyba mano, kad jau atėjo laikas atsisakyti Nacionalinių bulvių kokybės reikalavimų. Kažkada jie buvo reikalingi ir netgi būtini, siekiant apsaugoti rinkoje lietuviškas bulves, tačiau dabar jie traktuojami kaip balastas, trukdantis tiekti užsienio rinkai bulves tokio dydžio, kokio reikia klientams. Amžinai aktualus ir nė kiek iš vietos nepajudantis klausimas – mažesnis PVM šviežioms daržovėms.

„Nepasakysiu nė vieno rimto pažado, tik pasidalysiu savo įžvalgomis. Parama tiesioginėmis išmokomis 2019 m. jau suderinta, 2020 m. dar kažką būtų galima padėlioti, bet bendras finansavimo vokas nesikeis“, – optimistinių pažadą nežarstė Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio politikos grupės vyresnysis patarėjas Rimantas Krasuckis, pridurdamas, kad ŽŪM yra už PVM mažinimą visiems šviežiems produktams.

Jis ragino daržininkus drąsiau kooperuotis, nes gamintojų organizacijos turi galimybę gauti iki 500 tūkst. eurų paramą. Pasak R. Krasuckio, stambių investicijų – modernizavimui – paramos kooperatyvams pokyčiai būtų galimi tik tada, kai sumažėtų parama atskiram augintojui. Tik ar su tuo sutiktų daržininkai? Vargu.

Rasti kompromisą tarp individualių ir kolektyvinių investicijų būtų sunku vien dėl to, kad skiriasi investavimo sritys. Augintojų ūkiams aktualu turėti sandėlius, laistymo sistemas, derliaus nuėmimo kombainus, pirminio rūšiavimo ir pakavimo įrenginius. Kooperatyvai – tai įmonės, didelės pakavimo stotys, kuriems aktualiausi yra logistiniai sprendimai. „Tai skirtingi dalykai“, – pabrėžė Z. Cironkienė.

Šių metų LDAA planuose, kaip ir kasmet, veiklos prioritetai yra tęsti lobistinę veiklą, tobulinti augintojų profesinius įgūdžius – suorganizuoti vasaros lauko dieną viename iš asociacijos narių ūkių (planuojama Kvedarų ūkyje Kėdainių r.). Planuojama surengti bendrą konferenciją su estų vaisių ir daržovių augintojų asociacija ir tradicinę ekskursiją-seminarą užsienio šalyje.

„Skatinant daržovių vartojimą, planuojame dalyvauti ne tik kitų metų „Fruit Logistika“ parodoje, bet ir kuo plačiau pristatyti daržininkų produkciją vietinėse mugėse, parodose, o rudenį suorganizuoti derliaus šventę-pabaigtuves“, – planais pasidalijo LDAA valdyba.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai