Danus domina Lietuvos žemės ūkis
2013-06-19

Vilnius. Danijos Parlamento ir Žemės ūkio ministerijos delegacija, vadovaujama ministrės Metės Gjerskov (nuotr.), besilankanti Lietuvoje, domisi kiaulininkystės aktualijomis. Jie pastebi, kad nors Lietuva neapsirūpina kiauliena, visuomenė priešiškai nusiteikusi kiaulių ūkių plėtros atžvilgiu, šalia fermų gyvenantys gyventojai nori, kad kontrolė būtų griežtesnė.

Danai klausinėjo, kodėl vietos gyventojai yra priešiški kiaulininkystės plėtrai, analizavo, kaip būtų galima sėkmingai dirbti kartu. Viceministras M. Kuklierius atkreipė dėmesį į tai, kad Danijos investitoriai per mažai dėmesio skyrė santykiams su vietos bendruomene. Danijos maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministrės Metės Gjerskov (Mette Gjerskov) nuomone, kiaulininkystės sektoriaus sukurtos darbo vietos yra labai svarbios.

Danams, kurių šalyje vyrauja stambūs ūkiai, paprastai gaminantys vienos rūšies produkciją, taip pat buvo įdomu, kaip sekasi smulkiems Lietuvos ūkiams, su kokiomis problemomis jie susiduria, kaip realizuojama produkcija, ar yra poreikis nišiniams produktams.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Kadangi sparčiai artėja Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpis, susitikimo metu nemažai dėmesio skirta derybinėms pozicijoms dėl Bendrosios  žemės ūkio politikos, ES investicinei ir kompensacinei paramai žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Lietuvos, kaip ir kitų naujųjų šalių žemdirbiams, labai svarbu išsaugoti paramos susiejimą su gamyba. Mūsų šalis sutinka su kompromisiniu variantu, kad susietajai paramai būtų skirta iki 12 proc. tiesioginių išmokų voko. Savo ruožtu Danija pasisako prieš susietąją paramą, o ypač prieš jai skiriamos tiesioginių išmokų voko dalies didinimą, vertindama tai kaip žingsnį atgal.

Danijos ministrė, nors ir sutinkanti su Ministrų Taryboje patvirtintu kompromisiniu variantu (paramos lygis 7-12 proc. ir neplėsti paramos į kitus sektorius, tokius kaip tabako, kiaulininkystės ar paukštininkystės sektoriai), yra įsitikinusi, kad susietoji parama yra praeities atgyvena ir Briuselis neturi vadovauti, ką reikia auginti. „ES žemės ūkis turi gerai funkcionuoti rinkoje, o susietoji parama tam prieštarauja, ji stabdo plėtrą", - sakė ministrė M. Gjerskov. Tačiau ji teigė, jog supranta ir Lietuvos poziciją šiuo klausimu.

M. Kuklierius atkreipė dėmesį į tai, kad naujosioms šalims per kelerius metus reikia pasivyti senbuves, kurios savo žemės ūkį puoselėjo daugiau kaip 50 metų. „Pas jus rinka nusistovėjusi, stabili, o pas mus dar tik formuojasi. Mums reikalingos injekcijos. Susietoji parama labai praverstų Lietuvos gyvulininkystės sektoriui, užtikrintų jo stabilumą", - kalbėjo viceministras.

Susitikime kalbėta ir apie lėšų paskirstymą tarp BŽŪP ramsčių. Valstybėms narėms yra palikta teisė iki 15 proc. tiesioginių išmokų (I ramsčio) voko lėšų skirti kaimo plėtrai (II ramsčiui) arba priešingai, 25 proc. sumažinti paramą kaimo plėtrai, atitinkamai padidinat tiesioginių išmokų voką.

„Daugelis Lietuvos ūkininkų pritaria tam, kad daugiau lėšų tektų kaimo plėtrai - investicijoms, modernizavimui. Šiuo metu vyksta diskusijos ir viskas priklausys nuo socialinių partnerių apsisprendimo", - situaciją charakterizavo M. Kuklierius. Danai savo ruožtu pageidauja, kad visos jų kaimo plėtros programos priemonės būtų tęsiamos.

Pagal ŽŪM inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai