Bendrovės – prieš žemės pardavimą ir išmokų mažinimą
2013-04-12

Akademija (Kėdainių r.). Išmokų mažinimas Lietuvos ūkiams yra neteisingas ir neteisėtas. Vienodas išmokų mažinimas visose ES šalyse pablogins naujų ES šalių žemdirbių situaciją. Lietuva gali ir turi derėtis dėl tolesnio draudimo parduoti žemę užsieniečiams. Tokias nuostatas aktualiais klausimais šiandien pareiškė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos Prezidiumas, posėdžiavęs LŽŪKT centre.

Sprendimai yra, o išmokų - dar ne

Dėl papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų (PNTI) už 2012 metus mokėjimo yra priimtas Vyriausybės nutarimas ir žemės ūkio ministro įsakymas, tačiau daugelis stambesniųjų ūkių dar nežino, kiek išmokų bus priskaičiuota ir kiek nuskaičiuota. Žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Pieno gamintojų, Mėsinių galvijų augintojų asociacijos kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą užtarimo, kad nebūtų moduliuojamos tiesioginės išmokos ir nebūtų mažinamos PNTI už 2012 metus.

LYTAGRA 19 07 04 mob

LŽŪBA Prezidiumo nuomone, pirmiausia Kaimo reikalų komiteto nariai turi apsispręsti ir priimti politinį sprendimą - ar moduliuoti tiesiogines išmokas ir mažinti PNTI jau nuo šių metų yra teisinga, teisėta, ar tai nėra žalinga šalies žemės ūkiui?

Posėdyje buvo pasidalyta nuomonėmis, kad sprendžiant šį klausimą Kaimo reikalų komiteto valios gali nepakakti - gali prireikti ir valdančiosios koalicijos frakcijų pozicijos. Prezidiumo nariai apgailestavo dėl Seimo nario, buvusio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pavėluotos „agitacijos" mokėti PNTI nepaisant to, ką sako Briuselis.

„Įdomu, kodėl to jis pats nepadarė? Kad nebuvo numatyta lėšų - tai irgi jo reikalas", - kalbėjo Prezidiumo nariai. Bendrovių atstovai skeptiškai įvertino viešus siūlymus patiems žemdirbiams bylinėtis dėl išmokų, nes pati valstybė privalo ginti savo žemdirbių interesus. Prezidiumas neigiamai įvertino kai kurių žemdirbių savivaldos organizacijų (sutarta jų nevardinti - red.) nepastovumą ginant šalies žemdirbių interesus, lengvai išsižadant principinių nuostatų.

Laukia dar vienas apkarpymas

Europos Komisija yra pasiūliusi 5 proc. mažinti tiesiogines išmokas. LŽŪBA Prezidiumo nuomone, 5 proc. tiesioginių išmokų mažinimas neturi būti taikomas ES šalims narėms, kurių išmokų dydis yra mažesnis už ES-27 valstybių narių vidurkį.

„Europos Komisijos numatomas pasitelkti finansinės drausmės mechanizmas visoms šalims vienodai dar labiau atitolins siekiamybę suvienodinti paramą žemdirbių pajamoms palaikyti tarp naujųjų ES valstybių narių ir senbuvių. Remiantis pasiūlymais, sumažinimo suma Lietuvos ūkiams sudarytų apie 65 mln. litų. Vienam hektarui išmoka sumažėtų maždaug 23 litais. Tai nepadengtų numatomo gamybai išteklių brangimo ir pajamų už realizuotą produkciją sumažėjimo. Paramos pajamoms palaikyti skirtumas tarp Lietuvos ir ES-27 šalių 2013 m. išliks nepakitęs (apie 60 proc. ES-27 vidurkio). Tai dar skaudžiau paveiks tuos ūkius, kuriems išmokų suma sudarytų 2-5 tūkst. eurų. Pirmuoju atveju išmokos turės būti mažinamos 30 Lt/ha, o antruoju atveju - 38 Lt/ha. Tokiu būdu 2013 m. išmokos didesniems ūkiams sumažėtų iki 2011 m. dydžio", - komentavo situaciją Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis (nuotr.).

Bendrovių asociacija pritarė ŽŪR sprendimui (jis išplatintas Latvijos ir Estijos žemdirbių savivaldos organizacijoms), kuriuo kviečiama priešintis EK projektų reikalavimams taikyti 5 proc. išmokų mažinimą visoms šalims vienodai, neatsižvelgiant į išmokų dydį, šalims taikomas pereinamųjų laikotarpių sąlygas.

LŽŪBA Prezidiumas nutarė kreiptis į šalies valstybines institucijas, kad jos aktyviau reikalautų iš ES didesnio savarankiškumo bei pabrėžtų, kad šalims narėms, kuriose taikoma Vienkartinės išmokos už plotus schema (ši schema galioja ir Lietuvoje), bet koks išmokų koregavimas negali remtis vienu rodikliu - ūkio gaunama išmokų suma.

Kviečia neįteisinti buvusio Lietuvos atsilikimo

LŽŪBA Prezidiumas pritarė laiško projektui dėl neteisėto naujų istorinių referencinių skirtumų įtvirtinimo visiškai naujoms tiesioginės paramos schemoms būsimojoje ES BŽŪP. Šis laiškas Europos Komisijos Žemės ūkio generaliniam direktoratui, COPA-COGECA, Seimo Europos ir Kaimo reikalų komitetams, Žemės ūkio ministerijai.

Laiške akcentuojama, kad savo pasiūlymuose ir derybose dėl BŽŪP visos trys ES aukščiausios institucijos (Europos Parlamentas, Europos Taryba, Europos Komisija) vieningai tvirtino, kad tiesioginė parama turi būti teisingiau paskirstoma tarp valstybių narių palaipsniui mažinant ryšį su istoriškai susiklosčiusiais referenciniais išmokų dydžiais.

Kita vertus, lygiagrečiai siūloma įvedant absoliučiai naujas tiesioginės paramas schemas (žalinimą, tiesioginę paramą jauniems ūkininkams, paramą smulkiems ūkiams ir t. t.), kurios neturi jokių istorinių referencijų. „Tokiu būdu vėl siekiama iš naujo įtvirtinti istorinį neteisingumą - dirbtinai paverčiant šias schemas istorinėmis- referencinėmis, tuo nustatant jų skirtingus dydžius ir įtvirtinant neteisingumą" rašoma laiške.

LŽŪBA prašo, kad Lietuva laikytųsi pozicijos ir atitinkamoms ES institucijoms oficialiai pareikštų, jog naujosios schemos, kaip dabar numatyta projektuose (pvz., 30 proc. žalinimui nuo valstybei narei skirto finansinių išmokų voko ir t. t.), įtvirtins naujosioms ES valstybėms narėms neteisingus skirtingus išmokų dydžius naujiems produktams (schemoms), neturintiems jokių sąsajų su istoriniais-referenciniais laikotarpiais.

Dėl žemės perdavimo galima derėtis iš naujo

LŽŪBA priėmė kreipimąsi į šalies valstybines institucijas dėl žemės ūkio paskirties žemės nepardavimo ES ir kitų užsienio šalių piliečiams. Asociacija nesutinka su teiginiu, kad žemės pardavimo (laisvo judėjimo) klausimas yra apspręstas Lietuvos Stojimo į ES sutartyje ir derėtis dėl jo iš naujo neįmanoma, ir vadina ji

klaidinančiu. LŽŪBA pabrėžia, kad Lisabonos sutarties IV antraštinės dalies „Laisvas asmenų paslaugų ir kapitalo judėjimas" 50 straipsnio 2 (e) dalyje pateikiama tvirta sąlyga - leidimas įsigyti žemę kitos valstybės narės subjektams įmanomas tik su sąlyga, kad nebus pažeisti Bendrosios žemės ūkio politikos principai, išdėstyti 39 straipsnio 2 dalyje.

Kreipimesi primenama, kad Europos Parlamentas, Europos Taryba, Europos Komisija pripažino, jog 2013 m. ir toliau išlieka neteisingas paramos paskirstymas tarp valstybių narių, o būsimuoju 2014-2020 laikotarpiu numatomas tik dalinis atotrūkio tarp tiesioginės paramos, mokamos Lietuvos žemdirbiams, ir ES vidurkio, sumažinimas, bet ne jo likvidavimas.

„Šiuo ilgalaikiu, pereinamuoju išmokų susilyginimo laikotarpiu skirtingas pajamų rėmimo lygis nulemia išliekančius struktūrinius ir socialinius skirtumus bei savitumus, į kuriuos, o taip pat žemės ūkio sektoriaus reikšmę šalies ekonomikai, būtina atsižvelgti, pagal Lisabonos sutarties nuostatas, priimant sprendimus dėl žemės pardavimo kitų valstybių narių subjektams", rašoma kreipimesi.

LŽŪBA prašo valdžios institucijų išnaudoti savo įtaką ir teisines galimybes, ribojant būsimą ir panaikinant įvykusį žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams, kaip prieštaraujančius ir nukrypstančius nuo Lisabonos sutartyje įtvirtintų nuostatų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai