Be prekybininkų įstatymas liks niekinis
2019-04-16

Akademija (Kauno r.). Rengiami vadinamojo Pieno įstatymo, dėl kurio jau keletą metų laužomos ietys, pakeitimai. Tačiau pienininkai nelabai tiki, kad ir priėmus pakeitimus įstatymas taps naudingesnis.

Tokių abejonių priežastis – įstatyme, kuris reglamentuoja nesąžiningus veiksmus, ir toliau nieko nekalbama apie prekybininkus, kurie, kaip teigiama, pasiima didžiausią pieno kainos dalį. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis tarybos posėdyje dalyvavusiems Žemės ūkio ministerijos atstovams iškart pareiškė, kad jeigu įstatyme neatsiras prekybininkų, jis taip ir liks niekinis.

„Kodėl įstatyme nėra visų partnerių? Kodėl nėra prekybininkų? Mes čia visi pešamės, o jie lieka šone. Prekybininkai „išprievartauja“ perdirbėjus, o tie paskiau mus. Ir net nežinome, kokia kaina jie gauna produktus iš perdirbėjų. Kodėl prekybininkui tenka didžiausia kainos dalis? Kad butelį ir sūrį į lentyną pastatė? – bėrė klausimus J. Vilionis, tik atsakyti į juos niekas negalėjo. Ir pridūrė: - Tą pyragą turime visi dalytis, bet ne prekybininkams didžiausia jo dalis priklauso. Tačiau prekybininkų visi bijo, tai tabu.“

LYTAGRA 19 07 04 mob

LPGA tarybos narių nuomone, ūkininkui, kaip Vokietijoje, Danijoje ar kitose šalyse, turi tekti iki 40 proc. kainos dalies. Lietuvoje gamintojo dalis pieno kainoje, J. Vilionio teigimu, sudaro tik apie penktadalį, tad ar gali pieno pardavimas kainuoti daugiau, negu jį pagaminti? ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas K. Anužis pastebėjo, kad didžioji problema – ūkininkai neturi derybinės galios, skirtingai negu Vakarų Europos šalys, dėl to kaltas ir mažas kooperacijos lygis. O pavieniui maži ūkiai nieko neišsiderės.

Taigi, LPGA taryba pritarė, kad įstatymas turi išlikti, bet jame turi atsirasti ir prekybininkai. „Mes nebijome pasakyti, ką gauname, o kodėl jie nerodo sutarčių, ką gauna ir ką išmoka? Kas tai – valstybė valstybėje?“ – piktinosi J. Vilionis.

Svarbiausi numatomi įstatymo pakeitimai

Svarbiausi numatomi „Ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo“ pakeitimai – pieno gamintojų grupių naikinimas, mokėtinos pinigų sumos už žalią pieną apskaičiavimas (3 str.) ir viešinamos pieno supirkimo kainos.

Pagal siūlomą pakeitimą visi priedai, Pieno supirkimo taisyklės, bus perkelti į ministro įsakymus. Pasak LPGA direktoriaus Eimanto Bičiaus, esmė, kad visi priedai būtų reglamentuoti, aprašyti ir vienodi, sutartyse aiškiai nurodyti visiems pieno gamintojams. Vis dėlto jis pridūrė, kad vis tiek yra manančių, kad priedais supirkėjai galės manipuliuoti.

Siūlomas naujas įstatymo straipsnis – Skaidrumo užtikrinimas. Įstatymo pakeitimo projekte siūloma tokia formuluotė: 1. Bazinių sudėties rodiklių pieno kainos apskaičiavimo veiksniai turi apimti žalio pieno ar pieno gaminių rinkos sąlygų pokyčius atspindinčius rinkos rodiklius. 2.  Jei žalio pieno pirkėjas žalio pieno pardavėjui siūlo bazinių sudėties rodiklių pieno kainą apskaičiuoti atsižvelgiant į tam tikrus veiksnius, žalio pieno pirkėjas turi aiškiai ir suprantamai suteikti žalio pieno pardavėjams visą reikalingą informaciją apie jo siūlomą bazinių sudėties rodiklių pieno kainos apskaičiavimą, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomos bazinių sudėties rodiklių pieno kainos apskaičiavimo esmę bei jai būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus sprendimus.

„Įstatymo pakeitime taip pat numatoma, kad vidutinės žalio pieno pirkimo kainos pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją bei priemokų ir priedų taikymo sistema turi būti skelbiama viešai žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad įstatymas įteisins informacijos apie pieno kainą teikimą“, - pakomentavo E. Bičius.

Naujoje įstatymo redakcijoje nebelieka 10 pieno gamintojų grupių, taip pat ir reikalavimo supirkėjams pagrįsti kainos mažinimą, pieno supirkimo kainą mažinant daugiau negu 3 procentiniais punktais.

Ne tik perdirbėjai, bet ir kai kurie LPGA nariai anksčiau norėjo apskritai naikinti šį įstatymą, bet nugalėjo nuomonė, kad įstatymą pakoreguoti lengviau, negu jį sukurti naują ir vėliau Seime tvirtinti. K. Anužis išsakė ir ŽŪM poziciją – įstatymas reikalingas ir turi išlikti, nors kai kurias nuostatas reikia keisti. „Ir Pieno taryboje buvo išklausyti visų interesai, visos nuomonės, teisininkai dabar labai intensyviai dirba. Tikimės, kad įstatymas bus veiksnus“, - sakė K. Anužis. Tačiau ar atsiras tame įstatyme ir dėmesio prekybininkams, atsakyta nebuvo.

Beveik prieš pusantrų metų pieno gamintojai, supirkėjai ir perdirbėjai Žemės ūkio ministerijoje pasirašė deklaraciją „Dėl Lietuvos pieno sektoriaus plėtros strategijos gairių įgyvendinimo“. Joje prekybininkų taip pat nebuvo.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai