Vilnius. Seimas atmetė siūlymą vieneriems metams atidėti birželį priimto vadinamojo cukraus mokesčio įsigaliojimą.

Tokį siūlymą parlamentui antradienį pateikė Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas, tačiau jo iniciatyvai nepritarta po pateikimo. Parlamentas taip pat nusprendė pasiūlymą atmesti, o ne grąžinti tobulinti.

R. J. Jankūnas siūlė mokesčio įsigaliojimą perkelti į 2027 metus, taip suteikiant laiko Sveikatos apsaugos ministerijai įvertinti galimas jo rizikas visuomenės sveikatai.

„Kurios galėtų atsirasti, jeigu gamintojai cukrų pradėtų keisti dirbtiniais saldikliais, kurių vartojimas gali būti pavojingesnis sveikatai“, – pristatydamas siūlymą Seime antradienį sakė R. J. Jankūnas.

Jo įregistruotas Akcizų įstatymo pataisas po pateikimo palaikė tik 17 Seimo narių, 34 joms prieštaravo, o dar 24 susilaikė.

Seimas dar vasarą nusprendė nuo 2026 metų akcizu apmokestinti nealkoholinius pridėtinių cukrų turinčius gėrimus.

Kaip aiškino R. J. Jankūnas, naujas mokestis gali sukelti didelę žalą sveikatai, jei cukrus dėl akcizų nulemtų ekonominių priežasčių būtų pakeistas pavojingesniais saldikliais. 

„Manau, kad sveikata pinigais neišmatuojama. 22–25 mln. eurų (cukraus mokesčio – red. past.) ekonominis efektas, bet jei gauname mainais kelis šimtus mirčių, vėžio atvejų, paskaičiuokime, kiek tai kainuos“, – kalbėjo pataisų iniciatorius, socialdemokrato Lauryno Šedvydžio paklaustas, kiek atidėjimas kainuotų valstybės biudžetui.

„Duosit lobistams metus laiko, jie čia apeis kiekvieną ir nematysite šito įstatymo (cukraus mokesčio – red. past.) kaip savo ausų“, – pataisoms prieštaravo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.

R. J. Jankūno teigimu, 2022 metais atliktų 25 tyrimų, atitinkančių nustatytus atrankos kriterijus, analizė parodė ryšį tarp dirbtinių saldiklių vartojimo ir mirties rizikos.

Cukraus mokestis buvo Vyriausybės inicijuotos mokesčių pertvarkos dalis, priimtos siekiant didinti gynybos finansavimą.