Trakai / Vilnius. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Danijos ir Suomijos žemės ūkio ministrai Trakuose aptarė žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginių planų įgyvendinimo, klimato kaitos priemonių klausimus bei Europos Komisijos pasiūlymą dėl tvaraus pesticidų naudojimo.

„Šiaurės ir Baltijos šalims reikia turėti bendrą poziciją, kad mūsų balsas būtų geriau girdimas Europos Sąjungos institucijose“, – teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Jis pridurė: „Mes, Baltijos ir Šiaurės šalys, turime savo unikalius iššūkius, specifines klimato ir ekologines sąlygas. Bendrų temų daugės, o mūsų šalių koalicija stiprės, nepaisant politinių pokyčių.“

Visi diskusijoje dalyvavę šalių atstovai pastebėjo, kad pradėjus įgyvendinti strateginius planus išryškėjo būtinybė juos koreguoti, siekiant sklandžiau įgyvendinti žaliuosius tikslus.

Susirūpinimą kelia iššūkiai ekologinių sistemų srityje, taip pat ekologinio ūkininkavimo tikslai. Ūkininkų didelių pastangų reikalauja geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų (GAAB) įgyvendinimas.

„GAAB 7, įpareigojantis užtikrinti augalų kaitą, pasirodo, sunkiai įgyvendinamas ir netinka ne tik Suomijos, bet ir Švedijos klimato sąlygomis“, – tvirtino Suomijos ministrė S. Essayah.

Ministrai aptarė EK žingsnius supaprastinant GAAB standartų įgyvendinamą.

Susitikime kalbėta ir apie lankstumą, kuris būtinas keičiant ir įgyvendinant strateginius planus. Visi dalyviai sutiko, kad to ypač trūksta, ypač mažai atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus ar pasikeitusią geopolitinę aplinką.

Pasak ministro K. Navicko, mūsų ūkininkams reikia paramos, stabilumo ir nuspėjamumo. Už papildomas pastangas jiems turėtų būti tinkamai atlyginama. Jis paminėjo ir visišką ES šalių tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą.

Baltijos ir Šiaurės šalių atstovai aptarė nacionalinius energetikos ir klimato planus ir EK komunikatą dėl klimato tikslų, kuriuo siūloma iki 2040 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m. Taip pat Anglies šalinimo sertifikavimo reglamento pasiūlymą, kuriuo siekiama palengvinti kokybiškos CO2 absorbentų sistemos diegimą ES, ir Gamtos atkūrimo reglamentą, numatantį atkurti pažeistas Europos ekosistemas.

Diskusijų sukėlė Tausiojo pesticidų naudojimo reglamento pasiūlymo ateitis. Neseniai EK pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad atšauks šį reglamentą, kuriuo buvo siekiama iki 2030 m. perpus sumažinti pesticidų naudojimą.

Šiaurės ir Baltijos šalys pritaria šiam žingsniui ir mano, kad reglamentas turėtų būti atnaujintas atsižvelgiant į besikeičiančius ūkininkavimo metodus, technologijų pažangą, klimato kaitą, aprūpinimo maistu tendencijas ir kt.