Aktualiausi agrarinio sektoriaus klausimai – LŽŪBA konferencijose
2013-12-03

Vilnius. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija metams baigiantis tradiciškai kviečia savo bendrovių vadovus, šakų specialistus į konferencijas. Lapkričio pabaigoje jau įvyko dviejų dienų trukmės bendrovių agronomų, zootechnikų, veterinarijos gydytojų, inžinierių konferencija. Rytoj Vilniuje prasidės tris dienas truksiantis renginys bendrovių vadovams ir vyr. buhalteriams-finansininkams. Ta proga kalbėjomės su LŽŪBA prezidentu Jeronimu KRAUJELIU.

Klausimas. Žemės ūkio bendrovių vadovai ir šakų specialistai nestokoja daugelio firmų, tiekiančių reikalingus išteklius (trąšas, techniką, augalų apsaugos priemones, paslaugas) žemės ūkio gamybai dėmesio, ir už tai pamaloninami ne tik pakvietimais į lauko dienas, bet ir kelionėmis į kitus kraštus. Ar LŽŪBA renginiai pajėgus su jais konkuruoti?

Jeronimas Kraujelis. Su išteklių tiekėjais dėl Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos narių vadovų ar šakų specialistų dalyvavimo jų ir mūsų renginiuose nekonkuruojame. Ir vieni, ir kiti dirbame savo darbus. Išteklių ir paslaugų tiekėjai dažnai yra kviečiami ir dalykiškai bei finansiškai prisideda prie mūsų konferencijų, o mes prie jų renginių. O lankomumas - savanoriškas dalykas. Dalyvių skaičius jau kelinti metai beveik stabilus. Kartais dešimčia daugiau, kartais - mažiau. Jeigu situacija normali, lankomumas mažesnis, ir priešingai. Tai vos ne barometras. Suprantama, kad dalyvių skaičius priklauso ir nuo tematikos aktualumo.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Klausimas. Kokios temos aktualiausios?

J. K. Triukšmingiausia, manau, bus žemės tema. Dar 2006 metais Seimas, netinkamai įvykdęs Konstitucinio Teismo nutarimą, šiemet neišdrįso revizuoti anksčiau padarytų sprendimų. Vyriausybė ir Seimas, siekdami sutramdyti spekuliaciją žeme, kaip reikiant kirto ne spekuliantams, o jau susiformavusiems, naudingiems ir žmonėms, ir valstybei ūkiams. Tai yra ūkiams, jau daugiau kaip dešimtmetį naudojantiems daugiau kaip 500 ha žemės.

Tie ūkiai žeme nespekuliuoja, o ją dirba. Nežabota spekuliacija vyksta leistame vienam asmeniui turėti nuosavybės teise iki 500 ha plote. Nes tai teisė be jokių pareigų visuomenei. Ar ministerijos ir Seimo atstovai sugebės ką nors dalykiškesnio pasakyti, ką daryti, kas laukia tų bendrovių ir ne tik jų, moderniai ūkininkaujančių 1000, 2000 ha žemėje?

Vieno kito politiko norai apsaugoti tokius ūkius nuo dar vieno jų ardymo yra, tačiau sutarimo ir sprendimų - dar ne. Manau, kad tokiai sudėtingai temai reikės dar vienos konferencijos. Joje turėtų būti kartu nagrinėjami 76 tūkst. ūkių, kurių vidutinis dydis yra 2,7 ha ir 487 ūkių, kurių vidutinis dydis yra apie 1000 ha, ateities klausimai.

Klausimas. Programoje nemažai laiko skyrėte agrarinių mokslų ir studijų sąveikos su praktika aptarimui. Apie ką šiais metais kalbėsite?

J. K. Pakvietėme pagrindinių mokslo ir mokymo įstaigų vadovus profesorius Zenoną Dabkevičių, Antaną Maziliauską, Antaną Sederevičių, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovą dr. Edvardą Makelį. Susidomėjimą šia tema išreiškė ir ketina dalyvauti žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna.

Asociacija šios temos dalyviams suformulavo tokią įžangą: Lietuvos ir Danijos dydis ir gamtinės sąlygos panašios, tačiau Lietuva 1 ha bendrosios produkcijos gamina 4,5 karto, o 1 darbuotojui net 11,9 karto mažiau. Tiek pat mažesnės ir darbo pajamos. Ką daryti? Žemės ūkio bendrovės, turėdamos beveik 2,5 karto geresnius rodiklius nei vidutiniški šalies, po šiemet priimtų joms priešiškų sprendimų bus priverstos reorganizuotis, išeiti į „pilkąją zoną" ar likviduotis. Ką mano mokslo žmonės apie visa tai, ką siūlo daryti bendrovių vadovams ir specialistams? Ir apskritai, ar šiandieninis Lietuvos žemės ūkio mokslas jau yra tvaraus, produktyvaus ir konkurencingo žemės ūkio varomoji jėga?

Klausimas. Nors metai dar nesibaigė, bet LŽŪBA gruodžio mėnesį paprastai pateikdavo laukiamus metų rezultatus ir jų pokyčius.

J. K. Tai darome nuo 2005-ųjų. Ir šiemet LŽŪBA parengtą 12 svarbiausių rodiklių formą užpildė atrinktos tipinės veiklos bendrovės. Svarbiausių rodiklių sąraše: pajamos, išlaidos pagal pagrindines šakas, naudotas žemės plotas, darbuotojų skaičius, atlyginimas už darbą, parama tiesioginėmis išmokomis ir investicijoms, išlaidos mokesčiams ir įmokoms, skolos kredito įstaigoms ir tiekėjams. 2013 metų laukiami rezultatai vertinami lyginant juos su 2012 ir 2010 metais.

Klausimas. Suprantama, dabar visų neaptarsime, tai atskira tema, tačiau keletą svarbiausių paminėkite.

J. K. Manau, svarbiausi yra pajamos ir išlaidos. Šiemet pajamos bus 6,6 proc. mažesnės nei pernai. Tai lėmė net 17 proc. sumažėjusios pajamos už realizuotą augalininkystės produkciją dėl šiek tiek mažesnio derliaus, bet svarbiausia - dėl mažesnių supirkimo kainų. Žymesnį pajamų iš augalininkystės sumažėjimą kompensavo apie 16 proc. padidėjusios pajamos už realizuotą gyvulininkystės produkciją. Nors per pastaruosius kelerius metus išlaidos didėdavo gan ženkliai (pvz., 2012 m. palyginus su 2010 m., apklausose dalyvavusiose bendrovėse jos buvo šoktelėjusios 24 proc.), tai šiemet, palyginus su 2012 m., laukiama, kad jos bus nežymiai (apie 1,5 proc.) mažesnės.

Teigiamas dalykas tas, kad per tris metus nesumažėjo darbuotojų skaičius. Vienam darbuotojui šiemet teko po 29,2 ha žemės. Per metus vienam darbuotojui vidutiniškai priskaičiuota po 20602 litus darbo pajamų (per mėnesį po 1717 litų). Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nors grynos pajamos iš hektaro bus mažesnės apie 5 proc., tačiau išlaidos darbo apmokėjimui bus didesnės apie 8 proc. Ekonominiu požiūriu tai reikėtų vertinti kaip negerą signalą, tačiau vertinant darbo apmokėjimo dydį ir ūkių plėtros perspektyvą, tai teisingas žingsnis. Geriau pataupyti ištekliams negu žmonėms.

Iš nemalonesnių pokyčių paminėčiau paramos mažėjimą ir išlaidų mokesčiams didėjimą. Pvz., parama investicijoms, palyginus su 2010 metais, sumažėjo beveik 6 kartus, tiesioginės išmokos bus mažesnės 17 proc. Išlaidos mokesčiams ir įmokoms, skaičiuojant vienam hektarui, bus didesnės beveik 27 proc. Gerai, kad nepadidėjo skolos nei bankams, nei išteklių pardavėjams.

Klausimas. Antroji konferencijų diena organizuojama kartu su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, pakviečiant komercinių bankų ir kredito unijų darbuotojus. Kas pastariesiems gali būti įdomaus ir naudingo?

J. K. Ūkių kreditavimo mastai ir sąlygos yra tiesiogiai susiję su konkrečia situacija sektoriuje ir sektoriaus ateities perspektyvomis. Bendrovės ir kiti stambūs ūkiai iki šiol skolintis iš bankų problemų neturėjo. Jei kam iškildavo problemų skolinantis didesnę sumą, garantiją išduodavo Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Tačiau pasakysiu atvirai - kai kurios kredito įstaigos sunerimusios dėl skolinimo stambesniems ūkiams ateityje. Joms rūpi, kokia bus tokių ūkių žemės naudojimo politika, iki kokio dydžio bus mažinama parama ploto vienetui, ūkiui ir t. t.

Antroji konferencijų diena kaip tik ir skirta tokiems klausimams. Joje dominuojančios yra ES BŽŪP 2014-2020 metų laikotarpio temos. Baigiantis dienai, įvyks susitikimas su žemės ūkio ministru, ministerijos ir jai pavaldžių organizacijų atstovais, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku, kitais Seimo nariais. Tai nedažnai pasitaikanti galimybė.

Klausimas. Ankstesniais metais bendrovių vyr. buhalteriams -finansininkams būdavo skirta beveik atskira programa, šiemet daug laiko buhalteriai praleis kartu su vadovais.

J. K. Ankstesniais metais vyr. buhalterių-finansininkų konferencijų programoje dominuodavo vieningų privalomų apskaitos standartų įgyvendinimo praktinėje veikloje dalykai. Šiemet daugiau laiko skirta mokesčiams. Tai aktualu ir vadovams. 1 ha bendrovių naudojamos žemės vidutiniškai tenka po 370 litų mokesčių ir įmokų. Tai 4,8 karto daugiau nei jų tenka hektarui kitą ūkininkavimo formą pasirinkusiems.

Bendrovės nekelia klausimo, kad mokesčius būtina mažinti ar nuo jų atleisti. Bendrovės nori, kad mokesčių našta valstybės funkcijų vykdymui, tenkanti hektarui naudojamos žemės, būtų bent šiek tiek teisingiau vienoda. Todėl šį kartą pranešimus skaityti ir diskusijoms vadovauti pakvietėme Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojus. Suprantama, jie mokesčių politikos neformuoja, jie ją vykdo. Bet kai vieni kitus geriau suprantame, galima lengviau ir produktyviau dirbti.

Klausimas. Metams baigiantis LŽŪBA atlikdavo žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių vadovų ir šakų specialistų apklausą aktualiais veiklos klausimais. Ar šiemet darysite?

J. K. Tai jau darome. Parengtas anketas jau užpildė šakų specialistai. Jiems buvo pateikti 29 klausimai. Vadovams teks atsakyti į 43. Daugelis klausimų pasikartojantys. Tai padeda palyginti nuomonių ar vertinimų pokyčius. Apibendrinti atsakymai naudingi ir asociacijai, ir kai kurioms kitoms savivaldos organizacijoms, planuojant ateinančių metų veiklą. Apibendrinti atsakymai pateikiami Žemės ūkio ministerijai, kitoms valstybės institucijoms, Seimo kai kurių komitetų nariams apmąstymams, nes atsakymuose vertinama ir jų veikla.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai