Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute tirtas ekologiškai augintų sojų sėklos paruošimas, sėjos laikas, tarpueilių plotis, įvairių veislių vystymasis ir azotą fiksuojančių mikroorganizmų poveikis pasėlių produktyvumui.

Sojų derlingumas, jų subrendimas labai priklauso nuo technologinių veiksnių: veislės, sėjos laiko, pasėlių priežiūros ir kt., taip pat nuo meteorologinių sąlygų įvairiais metais.

LAMMC Žemdirbystės institute (ŽI) 2015–2021 m. vyko ekologiškų sojų auginimo eksperimentas: buvo tirti sėklos paruošimo, sėjos laiko, tarpueilių pločio, įvairių veislių vystymosi aspektai ir azotą fiksuojančių mikroorganizmų poveikis pasėlių produktyvumui.

Ankstesniuose ŽI mokslininkų tyrimuose įvairių veislių ekologinių pasėlių sojų vidutinis derlingumas kito nuo 2,173 iki 3,116 t/ha.

Didžiausią sėklų derlių, 2016– 2017 m. duomenimis, davė veislių Brunensis ir Merlin sojos, tačiau čekiškos veislės Brunensis augalai subrendo 2–3 savaitėmis vėliau. Kiek mažiau produktyvios, tačiau gerokai anksčiau subrendo estiškos veislės Laulema sojos; jas rekomenduojama sėti siekiant užtikrinti sklandų pupelių nukūlimą. Laulema veislės vidutinė vegetacijos trukmė – 110 dienų, Merlin – 146 dienos.

Inokuliacijos tyrimai

Prieš sėją sojų sėklas būtina apvelti Bradyrhizobium japonicum gumbelinėmis azotą fiksuojančiomis bakterijomis. Tai ypač svarbu dirvožemiuose, kuriuose sojos niekada neaugo. Remiantis 2015– 2020 m. vykdyto eksperimento rezultatais, inokuliavus veislės Merlin sojas gautas 51 proc., veislės Laulema – 63 proc. pupelių derliaus priedas, palyginti su neinokuliuotomis sėklomis.

Inokuliuotos sojos pasižymėjo didesniu baltymingumu ir dirvožemyje paliko nemažai biologinio azoto, kuris buvo panaudotas po sojų auginamiems augalams.

Šių eksperimentų rezultatai parodė, kad geriausiam derlingumui gauti ekologiškas sojas rekomenduojama sėti vėlai, gegužės viduryje arba antroje pusėje (15–25 dienomis). Patartina vengti atsėliavimo. Tinka sėti po miglinių javų, piktžolėmis mažai užkrėstoje dirvoje. Optimalus sėklų įterpimo gylis – 3–5 cm. Optimalus dirvožemio rūgštumas – pH 6,5–7,0. Sėjant siaurais tarpueiliais, į hektarą reikia išberti 0,7–0,8 mln. vnt., o plačiais – apie 0,5 mln. vnt. daigių sėklų. Orientacinė sėklos norma – 80–120 kg/ha daigių sėklų.

Sėjant siaurais tarpueiliais, į hektarą reikia išberti 0,7–0,8 mln. vnt., o plačiais – apie 0,5 mln. vnt. daigių sėklų. Orientacinė sėklos norma – 80–120 kg/ha daigių sėklų.

Piktžolių kontrolė

Būtina piktžolių kontrolė, todėl ekologinėmis sąlygomis sojas siūloma sėti plačiais 50 cm tarpueiliais ir juos įdirbti mechanizuotai. Vėlesnė sėja prisideda prie efektyvesnio piktžolių mažinimo, nes ruošiant dirvą jau būna daugiau sudygusių piktžolių ir jos sunaikinamos.

Po sudygimo, nelygu piktžolėtumas, sojos akėjamos pirmą kartą, kai suformuoja tikrąjį lapelį, antrą – kai suformuoja tris lapelius. Sojas auginant plačiais tarpueiliais, jie purenami 2–3 kartus.

Pupinių augalų derliai

Nors sojų auginimo technologiniai sprendimai vis papildomi naujų eksperimentų rezultatais, tačiau, palyginti su kitų augalų technologijomis, mokslinė ir praktinė sojų auginimo patirtis kol kas maža. Tęstiniai tyrimai rodo, kad augalams palankiais vegetacijos sezonais sojos gali užauginti ir daugiau kaip 4 t ha^-1 derliaus.

Vertinant sojų derlingumą ir sukaupiamą baltymų kiekį, galima teigti, kad pagal žalių baltymų derlių viena tona sojų prilygsta maždaug 2 tonoms žirnių. Todėl sojos tikrai vertos augintojų dėmesio. LAMMC eksperimentiniai tyrimai atlikti daugiausia ekologinio ūkininkavimo sąlygomis, tačiau tikėtina, kad chemizuotai ūkininkaujantieji gali pasiekti didesnį, palyginti su ekologiškomis sojomis, produktyvumą.

LAMMC mokslininkai šiemet ir 2026-aisiais toliau tirs sojų veislių potencialą mūsų klimato sąlygomis. Ūkininkai, kurie norėtų išbandyti ankstyvąsias sojų veisles savo ūkiuose, gali susisiekti su straipsnio autorėmis, konsultuotis sėjos, technologijų ir mikrobiologinių preparatų naudojimo klausimais.