Sojų pasėlių plotai pasaulyje per pastaruosius dešimtmečius nuolat augo, ypač Pietų Amerikoje. Tai rodo didėjantį jų poreikį ir įtaką globaliai rinkai.

Sojų produktai – puikus augalinių baltymų šaltinis, turintis visas būtinąsias aminorūgštis, daug vitaminų, mineralų ir sveikųjų riebalų. Dėl šių savybių jie plačiai naudojami ir gyvulininkystėje – sojų rupiniai ir išspaudos yra lengvai virškinamas, maistingas ir net ekonomiškai naudingas pašaras, skatinantis gyvulių augimą ir produktyvumą.

Be to, sojos teigiamai veikia aplinką – fiksuoja atmosferos azotą, mažina sintetinių trąšų poreikį. Jos taip pat gerina dirvožemio struktūrą, didina vandens infiltraciją ir mažina eroziją. Iš sojų aliejaus gaminami biodegalai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir suteikia ekonominės naudos ūkininkams.

Pirmauja Pietų Amerika

Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, sojų pasėlių plotai pasaulyje 2023 m. siekė 136,9 mln. ha, maždaug pusė jų buvo Pietų Amerikoje. Daugiausia jų augino Brazilija (30,3 proc. visų pasaulio pasėlių), Jungtinės Valstijos (22,7), Argentina (9,8), Indija (8,9) ir Kinija (6,8 proc.). ES 27 šalyse sojų pasėliai užėmė 1 mln. ha plotą ir sudarė vos 0,7 proc. visų jų pasėlių.

Nuo 2010 iki 2023 m. sojų pasėlių plotai pasaulyje išaugo daugiau kaip 33 procentais. Sparčiausiai jie plėtėsi Afrikoje (4,2 karto), Europoje (2,4 karto), Pietų Amerikoje (41 proc.), Azijoje (21 proc.) ir Šiaurės Amerikoje (10 proc.). Okeanijoje plotai sumažėjo 34 procentais.

Nors 2023-iaisiais ES 27 šalių pasėliai sudarė mažiau nei 1 proc. pasaulinių sojų pasėlių, Europos dalis siekė beveik 5 procentus. Daugiau kaip pusė (53 proc.) visų Europos sojų pasėlių buvo Rusijoje, Ukrainoje – 28 proc., Serbijoje – 3 procentai. Nagrinėjant ES 27 šalių sojų pasėlių struktūrą pastebėta, kad 2023 m. Italijoje buvo beveik 32 proc. visų ES sojų pasėlių, Prancūzijoje – 16, Rumunijoje – 14, Austrijoje – 9 procentai. Sojų neauginta Latvijoje, Estijoje, Danijoje, Suomijoje, Airijoje, Kipre ir Maltoje.

Lietuvoje sojų plotai neįspūdingi

Lietuvoje sojų pasėlių plotai 2011 m. užėmė 800 ha, 2017 m. – 2 700 hektarų. Daugiau kaip pusė jų (kai kuriais metais – beveik visi) buvo auginami ekologiškai. 2023 m. ekologiškų sojų pasėliai sudarė 76 proc. visų sojų pasėlių. Tačiau jų populiarumas mažėjo – 2024-aisiais užėmė vos 1 100 hektarų.

Susidomėjimas sojų auginimu apskrityse kito nevienodai. Kauno apskrityje jas daugiausia augino Raseinių rajono žemdirbiai – 2015 m. plotas siekė daugiau kaip 1 000 ha, tačiau 2024 m. sumažėjo iki 363 hektarų. Tauragės apskrityje sojų daugiausia augino Jurbarko rajono ūkininkai: 2015 m. – 1 400 ha, 2023 m. – 454 ha, o 2024 m. jų ten visai neaugino.

Derlingumas ir derlius

Nuo 2010 m. pasaulyje auga ne tik pasėlių plotai, bet ir derlingumas. 2023 m., palyginti su 2010-aisiais, jis buvo vidutiniškai 5,2 proc. aukštesnis ir siekė 2,7 t/ha. Per analizuojamą laikotarpį, nors buvo ir svyravimų, labiausiai derlingumas kilo Europoje ir Okeanijoje – apie 30 proc., taip pat Šiaurės Amerikoje – 16 procentų. Žemynuose derlingumas gerokai skiriasi: 2023 m. didžiausiu galėjo pasigirti Šiaurės Amerika (3,4 t/ha), mažiausias buvo Afrikoje ir Azijoje (1,5 t/ha). Vidutinis derlingumas Europoje 2023 m. siekė 2,3 t/ha, tačiau ES 27 šalyse buvo didesnis – 2,9 t/ha. Lietuvoje šis rodiklis siekė 1,4 t/ha. 2024-aisiais Lietuvoje pasiektas didžiausias vidutinis derlingumas per visą nagrinėjamą laikotarpį – 1,9 t/ha, tačiau tai lėmė vyraujanti ekologinė sojų gamyba.

Sojų derlius pasaulyje 2023 m., palyginti su 2010 m., išaugo 40 procentų. Labiausiai derlius didėjo Afrikoje (4,6 karto) ir Europoje (3,1 karto). Kituose žemynuose pokyčiai buvo ne tokie dideli: Pietų Amerikoje derlius augo 45 proc., Šiaurės Amerikoje – 27, Azijoje – 18 procentų.

Daugiau kaip pusė viso sojų derliaus 2023-iaisiais užauginta Pietų Amerikoje – 52 procentai. Nors Europos pasėliai 2023 m. sudarė 4,7 proc. visų pasaulio sojų pasėlių, tačiau derlius siekė vos 4 procentus. ES 27 šalių narių derlius minėtais metais sudarė 19 proc. Europos sojų derliaus ir 0,8 proc. pasaulinio derliaus. Lietuvoje 2024-aisiais gautas 2 000 t sojų derlius.

Užsienio prekyba

Pasaulyje 2023 m. eksportuota 173,5 mln. t sojų – 78 proc. daugiau nei 2010-aisiais. Sojų išspaudų eksportas minėtu laikotarpiu išaugo vos 2 proc., o aliejaus – 5 procentais. Sojų padažo eksportas 2023 m., palyginti su 2010 m., padidėjo 2,1 karto – iki 0,6 mln. tonų.

Daugiausia sojų 2023 m. eksportavo Brazilija – 59 proc. viso eksportuoto kiekio, JAV – 28, Paragvajus – beveik 4 procentus. Daugiausia jų importavo Kinija – 61 proc. viso pasaulinio importuotų sojų kiekio, Argentina – 6, Meksika – beveik 2,5 procento. ES 27 šalys eksportavo 1 proc., o importavo – 9 proc. visų pasaulio sojų.

Sojų išspaudų 2023 m. daugiausia eksportavo Brazilija – 34 proc. viso eksportuoto kiekio, Argentina – 23, JAV – 17 procentų. Daugiausia jų importavo Indonezija – 8 proc. visų importuotų sojų išspaudų, Vietnamas – beveik 7, Tailandas – 5 procentus. Minėtais metais ES 27 šalys eksportavo 10 proc. viso eksportuoto pasaulinio sojų išspaudų kiekio, importavo – 31 proc. viso importo kiekio.

Sojų aliejaus 2023 m. daugiausia eksportavo Argentina – 32 proc. viso pasaulinio sojų aliejaus eksporto kiekio, Brazilija – 21, Bolivija – 5 procentus. ES 27 šalys eksportavo 14 proc. viso pasaulinio sojų aliejaus. Šio produkto 2023 m. daugiausia importavo Indija – 30 proc., Bangladešas – 6, Peru – 5 procentus. Bendrai ES 27 šalys importavo 12 proc. viso pasaulinio sojų aliejaus kiekio.

Daugiausia sojų padažo 2023 m. pasaulyje eksportavo Kinija – 35 proc. viso kiekio, Nyderlandai – 13, Japonija – 8 procentus. Didžiausi šio padažo importuotojai 2023-iaisiais buvo JAV – eksportavo 15 proc., Kanada – 5, Vokietija – 5 procentus. 2023 m. ES 27 šalyse sojų padažo eksportas sudarė 17 proc. viso eksportuoto pasaulinio sojų padažo kiekio, importas – 25 proc. viso kiekio.

Remiantis Eurostato duomenimis, pagrindinių sojų produktų į ES 27 šalis iš kitų pasaulio valstybių 2024 m. importuota už beveik 15 mlrd. Eur – 41 proc. daugiau nei 2010-aisiais. Daugiau kaip pusė importo vertės teko sojų išspaudoms – 53 proc., o sojoms – 43 procentus.

Į Lietuvą importuotų pagrindinių sojų produktų vertė 2024 m. sudarė 1,5 proc. visos žemės ūkio ir maisto produktų importo vertės, 2010 m. ši dalis siekė 2,5 procento. Daugiau kaip 80 proc. vertės teko sojų išspaudoms (2024 m. – 88 proc., 2010 m. – 82 proc.). Sojų produktai į Lietuvą įvežami iš ES šalių narių, o ne tiesiogiai iš kitų pasaulio valstybių.

Ekologiškos sojų išspaudos (2023 m. – 409 tūkst. t) ir sojos (2023 m. – 383 tūkst. t) yra vieni pagrindinių pasaulio užsienio prekybos produktų po bananų ir cukraus. Afrikoje net 92 proc. visos ekologinės gamybos sudaro sojos, todėl šiame žemyne dominuoja ekologiškų sojų išspaudų ir sojų eksportas. Pagrindinės ekologinės gamybos šalys – Togas ir Gana. 2023 m. Togas eksportavo 175 tūkst. t produkcijos, iš kurios 97 proc. sudarė sojos ir jų išspaudos, o Gana – 69 tūkst. t (daugiausia sojų ir bananų). Didžiausios ekologiškų sojų produktų importuotojos yra ES 27 šalys (2023 m. importavo 176 tūkst. t sojų išspaudų ir 158 tūkst. t sojų) ir JAV. Azija importuoja ekologinės gamybos sojų išspaudas, pavyzdžiui, 2023-iaisiais – 192 tūkst. tonų.

Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos sojų 2022 m. balanso duomenimis, vos 4 proc. visų užaugintų sojų skiriama maistui, pašarams tenka – 8 proc. viso derliaus, o 91 proc. jų perdirbama. Vienam pasaulio gyventojui 2022-aisiais užauginta 1,8 kg sojų. Palyginti su 2010 m., šis skaičius išaugo 36 proc. (2010 m. 1 gyventojui per metus – 1,3 kg).

Remiantis naujausiomis ES prognozėmis, 2035 m., palyginti su 2022– 2024 m. vidurkiu, sojų plotai turėtų išaugti 9 proc. – iki 1,2 mln. hektarų. Minėtu laikotarpiu vidutinis šių augalų derlingumas galėtų išaugti beveik 4 proc. – iki 2,7 t/ha, tai lemtų 22 proc. didesnį derlių. Prognozuojama, kad sojų aliejaus bus pagaminama 0,2 proc. daugiau, tačiau sojų rupinių pašarams bus sunaudojama 0,5 proc. mažiau.