Kraujas piene – aktuali, ekonomiškai skausminga problema, su kuria susiduria pienininkystės ūkiai. Keli litrai pieno su krauju gali sugadinti visą šaldytuve esantį pieną. Kodėl į pieną patenka kraujo? Hipotezių yra įvairių, jas kėlėme analizuodami konkretų atvejį.

Į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų kliniką kreipėsi vienas stambus ūkininkas dėl įsisenėjusios problemos – kai kurių labai produktyvių karvių piene atsiranda kraujo. Iš pažiūros karvės sveikos, neturi jokių klinikinių ligos požymių.

Ūkininkas įvardijo, kad kraujo piene būna nuo 1 iki 5 parų, kartais ir ilgiau. Jo pasirodo įvairiuose tešmens ketvirčiuose įvairiu metu – ir pirmose čiurkšlėse, ir melžimo pradžioje, ir viduryje. Melžimo įranga patikrinta, pažeidimų nėra. Kitur (iš nosies, išmatose, šlapime) kraujo nepastebėta. 8 proc. sergančių karvių buvo matyti tešmens pakitimai.

Bandos valdymo programos analizė rodo, kad tai ne šviežiapienių ar tranzitinio laikotarpio karvių problema, o einančiųjų į laktacijos pabaigą.

Atlikus daugybę tyrimų, analizių, pagrindinė priežastis taip ir nebuvo nustatyta, tik iškeltos labiausiai tikėtinos hipotezės.

Atvejo anamnezė

Piene matyti šviežio kraujo, Kalifornijos mastito testo (CMT) atsakymas neigiamas, somatinių ląstelių skaičius (SLS) piene – 150 tūkst./ml. Ūkininkas pats gydė vitamino C ir K injekcijomis krešėjimui pagerinti, bet nepadėjo. Jo nuomone, kartais padėdavo gydymas penicilinų grupės antibiotikais. Atsižvelgiant į tai, kad pagijo tik 3 iš 12 karvių, neatmetama galimybė, kad jos pasveiko savaime, o ne dėl medikamentų poveikio.

Iš duomenų matyti, kad kraujo būna tiek 1, tiek 2, 3, 5 laktacijų karvių piene. Svarbus faktas, kad problema dažniausiai pasireiškė vidutiniškai daugiau kaip 200 laktacijos dienų karvėms.

Reprodukcijos sutrikimų, pasak ūkininko, nebuvo, veršeliai gimsta sveiki. Paveldimumo įtaka per buliaus liniją atmesta.

Servis periodas trunka 128 dienas, intervalas tarp apsiveršiavimų – 408 dienos, karvių sėklinimo koeficientas 2,2, telyčių – 1,5. Produkcijos vidurkis – 45 kg iš karvės per parą, taigi, banda labai produktyvi.

Iš visos ūkio pateiktos informacijos ir atsakymų į klausimus, iš gautų tyrimų rezultatų iškėlėme aštuonias galimas kraujo atsiradimo piene hipotezes:

• mastitas;
• kraujo krešėjimo sutrikimas ir hemoragijos;
• nekokybiška pašarų bazė ir mikotoksinai juose;
• sisteminės infekcijos;
• medžiagų apykaitos sutrikimai ir hormonų disbalansas;
• melžimo klaidos;
• aliuminio toksikozė;
• traumos.

Mastitas

Kai išsivysto tešmens uždegimas, pieno liaukos kraujagyslės gali būti pažeistos, padidėja sienelės pralaidumas, dėl to kraujas gali pereiti į pieną, sunkesniais atvejais piene gali pasitaikyti kraujo krešulių.

Tirti pasirinkome dvi karves, 300 ir 72 laktacijos dienų. Iš pirmos karvės buvo išskirta Enterococcus spp. bakterija, iš antros – ši ir Klebsiella spp. Jokių mikroskopinių grybelių nerasta. Viena karvė buvo su akivaizdžiais klinikinio mastito požymiais, kitai jie nepasireiškė. Atlikus karvių pieno mėginių bakteriologinius tyrimus, hipotezės, kad kraujo piene buvo dėl mastito, negalėjome nei patvirtinti, nei atmesti.

Hemofilija ir hemoragijos

Hemoraginės diatezės yra didelė ligų grupė, turinti bendrą sindromą – dėl tam tikrų priežasčių padidėjusį polinkį kraujuoti. Vienas iš svarstytinų variantų buvo trombocitopenija, kuri siejama su imuninės ir neimuninės kilmės susirgimais. Kraujo morfologiniai tyrimai atlikti du kartus, 2023 m. ir 2024 m. balandį. Trombocitų skaičius atitiko normą, tačiau į mažesnę jos pusę.

Hemofilija (kraujo krešėjimo sutrikimas) paprastai pasireiškia galvijams iki 6 mėn. amžiaus, o patelė gali paveldėti, jeigu jos abu tėvai serga hemofilija. Šis veiksnys buvo atmestas. Vis dėlto atlikę krešėjimo veiksnių (tromboplastino, protrombino) tyrimus šios hipotezės negalime nei visai atmesti, nei patvirtinti.

Pašarų bazė ir mikotoksinai

2023 m. atlikti šienainio tyrimo rezultatai parodė per didelį žalių pelenų kiekį, kuris gali turėti įtakos klostridiozei pasireikšti (ši liga gali sukelti pieno liaukos pažeidimus, nors gyvuliai buvo vakcinuoti), taip pat nustatyta padidėjusi sviesto rūgšties koncentracija (1,2 g). Tokie patys rezultatai gauti 2024 m., ištyrus šienainio sudėtį. Klostridiozės įtaka arba sviesto rūgšties neigiamas poveikis galėtų lemti kraujo pasirodymą piene. Svarbu tai, kad šienainio kiekis didėjo būtent laktacijos pabaigoje.

Vertinant kukurūzų silosą reikšmingų pokyčių nenustatyta. Kombinuotieji pašarai atitiko ūkio poreikius.

Tačiau kukurūzų silose 2023 m. buvo rastas per didelis mikotoksino zearalenono (ZEA) kiekis. Tai estrogeninis mikotoksinas, nors ūkis dėl reprodukcijos nusiskundimų neturėjo. „Kabliukas“ galėtų būti tai, kad ZEA slopina imuninę sistemą ir tai gali būti susiję su infekcijomis ir netipinio mastito pasireiškimu.

Tų pačių metų birželį tirti mikotoksinų atžvilgiu visi pašarai, kukurūzų silose nustatytas aukštas užterštumas DON, kurį gamina Fusarium genties mikogrybelis. Jis gali neigiamai veikti virškinimo sistemą, žarnyną, gali paveikti pieno sudėtį, sukelti oksidacinį stresą pieno liaukos ląstelėms, taigi, gali turėti įtakos analizuojamam atvejui. Šienainyje buvo didesni ir DON, ir ZEA kiekiai. Įvertinus tai, kad į laktacijos pabaigą šienainio kiekis racione didėjo, galima būtų įtarti sąsajas.

Vis dėlto mokslinėje literatūroje yra duomenų, kad DON gali neturėti jokio poveikio pieno sudėčiai ar kokybei. Tad dviprasmiški duomenys vertė mus gilintis toliau, hipotezės dėl pašarų bazės nepatvirtinome, bet ir neatmetėme. Trūko tyrimų, pagrindžiančių mikotoksinų poveikį pieno liaukai.

Medžiagų apykaitos sutrikimai ir hormonų disbalansas

Tiek problemos pradžioje 2023 m., tiek 2024 m. atlikti kraujo biocheminiai tyrimai ir kraujo dujų tyrimas. Įtarėme vitaminų C, E ir mineralų (kalcio) trūkumą. Trūkstant vitamino C gali padidėti kapiliarų sienelių pralaidumas ir dėl to atsirasti kraujosruvų, o gyvuliai tampa anemiški. Bet probleminėms karvėms šio vitamino injekcijos, kaip žinome, nepadėjo.

Nustatyta, kad karvėms trūko vitamino E. Nuolatinis mažas šio vitamino kiekis serume prieš veršiavimąsi gali lemti hemolaktiją po apsiveršiavimo. Vis dėlto mūsų atveju tai nepasiteisino, nes daugumos karvių piene kraujo atsirasdavo antroje laktacijos pusėje. Kalcio trūkumo nebuvo nustatyta.

Pirmą kartą biocheminiai kraujo tyrimai kovą atlikti 16 sergančių karvių, iš kurių didžioji dalis jau sirgo klinikiniu mastitu, o kelios atrodė sveikos. Pagrindiniai pakitę kraujo parametrai buvo padidėjęs bilirubino kiekis, siejamas su hemoglobino irimu ir patekimu į kraujotaką; padidėjęs gamaglutamiltransferazės (GGT), specifinio kepenų pažeidimo fermento, aktyvumas, ir tai gali būti susiję su kraujo krešėjimo faktorių gamyba; didelis natrio kiekis, kuris gali sukelti vandens kaupimąsi ir pasireiškia edemomis, irgi galėtų būti kraujo piene priežastis.

Pakartotinis tyrimas atliktas 2024 m., papildomai tirtas geležies kiekis. Paimta daugiau mėginių, tirtas skirtingų laktacijos laikotarpių karvių kraujas. Tiriant asparagininės aminotransferazės (AST) rodiklį, nespecifinį kepenų pažeidimą, problemos įžvelgtos laktacijos viduryje, kai labiausiai didėjo AST kiekis. Kepenų fermento GGT ryškus padidėjimas pastebėtas nuo laktacijos pradžios iki pabaigos, rodiklis normą pasiekė likus 60–22 dienoms iki veršiavimosi. Artėjant veršiavimosi terminui GGT aktyvumas vėl didėjo. Šis kepenų pažeidimas siejamas su didesne rizika sirgti ketoze ir ligomis, susijusiomis su nespecifiniu imunitetu (pvz., mastitu).

Magnio, fosforo kiekis atitiko normą, o fosforo koncentracija kraujyje laktacijos viduryje ir prieš apsiveršiavimą visų sergančių karvių buvo sumažėjusi.

Tiriant natrį matyti, kad daugeliu atveju jo koncentracija buvo maksimali ar net viršijo normą, tik sergančių karvių buvo normali. Kadangi padidėjus natrio kiekiui matyti skysčių susilaikymas organizme ir gali atsirasti edemų, tešmens edema gali būti viena iš kraujagyslių pažeidimo ir kraujo piene atsiradimo priežasčių.

Įdomūs tyrimų rezultatai gauti vertinant geležies koncentraciją kraujyje. Dažniausiai šviežiapienių karvių ji būna mažesnė, tačiau šiuo atveju viršijo normą. Nuo 75 laktacijos dienos geležies koncentracija pradeda kilti ir iki laktacijos pabaigos išsilaiko didesnė nei norma, bet visų sergančių karvių geležies koncentracija buvo mažesnė už fiziologinę normą. Todėl rekomenduotina įvertinti geležies kiekį ne tik pašare, bet ir vandenyje, atlikti tyrimus dėl geležies įsisavinimo.

Kalis visais laktacijos laikotarpiais viršijo fiziologines ribas. Jis yra kalcio ir magnio antagonistas, tačiau šiuo atveju to nebuvo. Tai rodo, kad kalio karvės gavo per daug su pašarais ir tai gali būti susiję su didesniu natrio kiekiu.

Sergančių karvių grupėje normą viršijo ir bendras baltymas. Jis didėjo nuo 230 laktacijos dienos, kai daugiau karvių piene buvo kraujo. Šis parametras rodo lėtinį arba ką tik prasidėjusį uždegimą.

Bilirubino, vieno ankstyviausių kepenų pažeidimo rodiklių, koncentracija viršijo normą visose tiriamosiose grupėse. 2024 m. atlikus pakartotinį morfologinį kraujo tyrimą leukocitų kiekis buvo ties mažesniąja normos riba, tai gali būti siejama su virusinėmis ligomis. Normą atitiko, bet į mažesnę pusę, trombocitai. Visų karvių kraujyje buvo sumažėjusi eritrocituose esančio hemoglobino koncentracija. Ir tai gali būti paaiškinimas, kodėl buvo padidėjęs bilirubino kiekis. Eritrocitai atitiko normą.

Norint įvertinti jonizuoto kalcio kiekį, atliktas sergančių karvių, kurių piene pastebėta kraujo, ir du papildomi sveikų karvių mėginiai, kraujo dujų tyrimas. Visų gyvulių dujų kiekis buvo normalus.

Taigi, kalbant apie medžiagų apykaitos ligas, reikėtų remtis krešėjimo faktoriais, tai ir šiuo atveju šios hipotezės atmesti negalime, bet negalime ir patvirtinti.

Kraują piene gali lemti ir hormonų disbalansas. Kortizolis, adrenalinas ir prolaktinas yra svarbūs reguliuojant pieno gamybą ir pieno liaukų audinių būklę.

Sisteminės infekcijos

Jas gali sukelti bakterinės ir virusinės kilmės sukėlėjai, mielės. Ūkyje taikomos 5 vakcinacijos schemos, galvijai turėjo antikūnų nuo klostridijų, virusinės diarėjos ir kt.

Iš pat pradžių galvota, kad kraujo piene priežastis gali būti leptospirozė (pastebėjus kraujo piene iš pradžių nebūna jokių klinikinių požymių, jie išryškėja po kelių dienų ir tuomet išsivysto mastitas), bet ši hipotezė nepatvirtinta, nes nebuvo atlikti antikūnų tyrimai kraujyje, o remiantis klinikiniais požymiais, ji nelabai tikėtina.

Sukelti eritrocitų irimą ir pažeisti kapiliarus gali mielės Monascus purpureus, aptinkamos kukurūzų silose. Tačiau ši hipotezė nebuvo nei patvirtinta, nei atmesta.

Melžimo sistemos klaidos

Ši galima priežastis (pvz., per stiprus vakuumas, dėl ko gali būti pažeidžiami speniai) buvo atmesta, ūkininkas teigė, kad sistemos diagnostika atliekama kas mėnesį. Be to, sužaloti speniai būtų matyti vizualiai.

Apsinuodijimas aliuminiu

Mokslinėje literatūroje nėra aprašytų lėtinio apsinuodijimo atvejų. Ir nėra žinomas jo poveikis tešmens audiniams. Sergančių gyvūnų tyrimai parodė anemiją, cinko trūkumą, subklinikinę ketozę, hipomagnezemiją, didelį aliuminio ir kreatinino kiekio santykį, aliuminio kiekis buvo padidėjęs visame racione. Aliuminio biologinis prieinamumas padidėja rūgščiose dirvose.

Tačiau hipotezė nepatvirtinta, nes reikia papildomų aliuminio kiekio pašare, dirvoje ir kraujyje tyrimų.

Tešmens trauma

Riziką patirti traumą didina dažnas karvių pergrupavimas, o tai ir vyko šiame ūkyje. Tačiau tokia tvarka ūkyje buvo 6 metus, tad niekas nesikeitė, tik labai padidėjo karvių produktyvumas. Anamnezėje minima, kad 8 proc. karvių, kurių piene buvo kraujo, pastebėti matomi tešmens pažeidimai (patinimas). Tai gali būti hierarchinių kovų, pergrupuojant gyvulius, padarinys, tačiau vertinant pergrupavimo laiką ir hemolaktijos pradžią tokių tiesioginių sąsajų neįžvelgėme. Vis dėlto per tą laiką į grupę įvedamos kitos karvės, dėl ko gali kilti kovų, ir tešmens traumos negalime atmesti. Bet ir negalime patvirtinti, nes tuo metu karvių, kurių piene buvo kraujo, nebuvo užfiksuotas aktyvumo padidėjimas.

Kraujo biocheminiai rodikliai, indikuojantys galimą traumą (AST, bendras baltymas, LDH) buvo padidėję, vis dėlto tai gali būti ir infekcijų padarinys. Tikslesnei diagnozei rekomenduotinas ultragarsinis tešmens ir spenių tyrimas.

Ką daryti?

Viena realesnių atrodo traumos hipotezė. Tačiau, nagrinėjant anamnezę, tyrimų rezultatus, problemos specifiką, kyla įvairių minčių, kurios irgi yra logiškos.

Edemos po apsiveršiavimo – dažna problema. Bet ši istorija unikali tuo, kad kraujo piene pasirodo antroje karvių laktacijos pusėje (daugiau kaip 200 laktacijos dienų), kai pereinama nuo trijų prie dviejų kartų melžimo. Taigi, tikslinga kalbėti apie deformuojamas kraujagysles dėl didelio produktyvumo. Jeigu tešmuo persipildo, gali atsirasti kraujagyslių sienelių pažeidimų ir į pieną patekti kraujo.

Kai padidėja kraujagyslių pralaidumas, net nedidelė trauma gali sukelti kraujavimą tešmenyje. Todėl į racioną vertėtų įterpti antioksidantų, ypač kai banda labai produktyvi.

Taip pat reikia ūkininkui įvertinti, ar karvių perėjimas prie 2 kartų melžimo nesutampa su raciono pasikeitimu. Tai irgi gali lemti tam tikrų medžiagų trūkumą ir sukelti problemą. Tuo metu racione sumažėja koncentratų, kukurūzų siloso kiekis, bet daugiau duodama šienainio. Jame šiek tiek per daug žalių pelenų ir sviesto rūgšties, yra mikotoksinų, tad teoriškai gali turėti įtakos – su didesniu šienainio kiekiu karvės gavo ir daugiau mikotoksinų, o tai gali turėti įtakos kraujagyslių sienelių pralaidumui.

Taip pat vėlyvoje laktacijoje „pavargusi“ pieno liauka irgi gali būti kraujo piene priežastis. Bet labiausiai tikėtina, kad vienos priežasties nėra – reikia vertinti kiekvieną atvejį individualiai.

***

Kraujas piene yra sudėtinga problema, kurios viena priežastis nenustatyta, tačiau labiausiai tikėtinos hipotezės apima traumas, didesnį kraujagyslių pralaidumą dėl didelio produktyvumo, pašarų kokybės problemas (mikotoksinus), medžiagų apykaitos sutrikimus ir hormonų disbalansą. Rekomenduojama įtraukti antioksidantų (vitaminų C, E) ir mikroelementų, taip pat nuolat tirti pašarų ir vandens kokybę, ypač dėl mikotoksinų ir geležies pertekliaus.

Svarbu reguliariai stebėti kraujo biocheminius rodiklius (bilirubiną, GGT, natrį, kalį, bendrą baltymą), kad būtų galima anksti nustatyti galimus sutrikimus. Būtina mažinti gyvulių pergrupavimų skaičių, nes hierarchinės kovos gali sukelti tešmens traumas. Melžimo įranga turėtų būti nuolat tikrinama, kad būtų išvengta mechaninių pažeidimų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į pašarų sudėtį laktacijos pabaigoje, nes matyti, kad daugiau šienainio racione gali turėti įtakos kraujo atsiradimui piene. Kadangi nebuvo nustatyta viena pagrindinė priežastis, būtina kompleksiškai vertinti visus veiksnius ir taikyti prevencines priemones, kurios padėtų sumažinti kraujo atsiradimo piene riziką.