Šiemet bus trečias sezonas, kai Kauno rajono ūkininkas Kęstutis Svečiulis augins sojas. Ūkininkas išbandė ir atsirinko veisles ir šių augalų plotą ketina išplėsti bemaž tris kartus. Kodėl ūkininkui patinka sojos, kaip jas augina?

Pirmais metais K. Svečiulis sojų sėjo tik pabandyti, buvo nesklandumų ir klaidų. Geriau pasiruošęs 2024-aisiais augino 30 ha, o šiemet planuoja pasėti iki 100 ha.

„Ūkyje auginame labai įvairių rūšių augalus, ne vien tradicinius javus, bet ir retesnius. Sojas į sėjomainą nutarėme įtraukti dėl jų didelės naudos. Pirmiausia, jos kaupia dirvoje azotą. Po sojų auginamus kitus augalus azotu galima tręšti mažiau. Kitas privalumas – šiems augalams, palyginti su kitais, kol kas reikia mažiausiai investicijų, mat sojų dar nepuola ligos, kenkėjai, todėl vien augalų apsaugai nemažai sutaupome“, – vardija ūkininkas.

Pasėliai netręšiami ne tik azotu (juo sojas aprūpina gumbelinės bakterijos), bet ir kalio bei fosforo trąšomis – dirvožemio agrocheminiais tyrimais nustatyta, kad ūkio dirvose šių elementų yra pakankamai. Kauno rajono žemės derlingos.

Sėja tiesiogiai

K. Svečiulio ūkyje taikoma bearimė technologija, sėjama tiesiogiai. Šis būdas, pasak ūkininko, tinka ir sojoms. Jis priduria, kad ir pasaulyje bemaž 70 proc. atvejų auginant sojas taikoma tiesioginė sėja.

Laukas, kuriame iš rudens į javų ražienas buvo įsėtos tarpinės kultūros ir per žiemą jos nušąla, pavasarį nupurškiamas glifosatu (sunaikinamos esančios piktžolės) ir kitą dieną tiesiogine sėjamąja Horsh Avatar pasėjamos sojos. Tarpueiliai – 25 cm. Sėklų norma priklauso nuo jų kokybės ir stambumo (1 000 sėklų masės, g) ir gali būti nuo 140 iki 150 kg/ha. Skaičiuojama taip, kad kvadratiniame metre augtų 65–75 augalai.

„Sojoms tinka įvairūs dirvožemiai, tik reikia žiūrėti, kad turėtų reikiamą kiekį maisto medžiagų. Jeigu trūksta fosforo ir kalio, šiomis trąšomis būtina patręšti iš rudens. Negalima sojų auginti rūgščiose žemėse. Tokias pirmiausia reikėtų pakalkinti“, – sako Kęstutis.

Ūkininko manymu, tiesioginė sėja sojoms palanki ir dėl to, kad nedirbant žemės pavasarį ilgiau išsaugoma drėgmė, kurios reikia sėkloms sudygti. Jeigu dirvos ariamos, tai pavasarį gali būti sunkiau jas paruošti, siekiant neperdžiovinti žemės.

Atsirinko kanadietiškas veisles

Praėjusiais metais K. Svečiulis augino net 12 veislių sojas: lenkiškas, austriškas, čekiškas, kanadietiškas. Jas įsigijo iš sėklas platinančių įmonių. Bandymo tikslas buvo įvertinti veislių savybes, derlingumą, tinkamumą auginti. Atsirinko kelias geriausiai pasiteisinusias veisles, kurias sės ir šį sezoną. Jos davė gerą derlių ir laiku subrendo. Daugiausia tai – kanadietiškos selekcijos veislės. Pasak Kęstučio, KanaKanados ir Lietuvos klimato sąlygos panašios, tad jų veislės gana gerai tinka ir mums.

Vienas svarbiausių dalykų auginant šiuos ankštinius augalus – prieš sėją sėklas apdoroti specialiomis gumbelinėmis bakterijomis. Kęstutis sako, kad pats tuo neužsiima. Pirko sėklas, kurios jau buvo paruoštos.

„Tikintis sėkmės ir renkantis veisles, pagrindinis dalykas – kad jos subręstų Lietuvos klimato sąlygomis. Veislių pasiūla pasaulyje didžiulė. Yra labai ankstyvų veislių, bet jų derlingumo potencialas nedidelis. Kuo vėlyvesnė veislė, tuo ji derlingesnė, bet susiduriame su kitu niuansu – labai vėlyvos veislės Lietuvoje nesubręsta. Pavyzdžiui, pernai sojas sėjome pirmomis gegužės dienomis, o kulti pradėjome rugsėjo 10 d., paskutines nuėmėme rugsėjo 19-ąją“, – pasakoja augintojas. Jis sako, kad dabar rinkoje galima rasti veislių, kurios tinka auginti ir Lietuvoje. Anksčiau to tikrai nebuvo.

Ūkyje auginamos tik genetiškai nemodifikuotų sojų veislės (ES draudžia auginti genetiškai modifikuotus (GM) augalus). „Situacija dviprasmiška: Lietuva ir kitos ES šalys perka iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, Lotynų Amerikos) didžiulius kiekius GM sojų rupinių ir jais šeria gyvulius, paukščius. Paukštynai labai skambiai reklamuojasi, kad augina broilerius ar dedekles be antibiotikų, bet lesina GM sojų lesalais. Ūkiuose auginti GM augalų neleidžiama, o GM pašarus importuoti galima. Nesąžininga konkurencija išeina“, – stebisi ūkininkas.

Konsultavosi su kaimynais

Tęsdamas pasakojimą apie sojų auginimo technologiją, Kęstutis mato ir teigiamų pokyčių, skatinant šių augalų plėtrą, – yra registruotas dirvinis herbicidas Conaxis, kurį leidžiama naudoti sojų pasėliuose po sėjos, iki sudygimo. O sudygusių augalų pasėlyje galima naudoti herbicidą Corum. Tinkamai sukontroliavus piktžolių plitimą sojų pasėliuose, daugiau ypatingų priežiūros darbų nėra. Pasak ūkininko, kadangi kol kas šių augalų masiškai nepuola kenkėjai, ligos irgi beveik nepasireiškia, tai nei insekticidų, nei fungicidų netenka naudoti. K. Svečiulio žiniomis, kaimynai lenkai kol kas irgi nepastebi sojų pasėliuose kenkėjų ar ligų plitimo, nors augina jas ilgiau kaip 10 metų.

Beje, būtent iš lenkų ir čekų lietuvis daugiausia ir sužinojo apie sojų auginimo technologijas. Važiavo pas Lenkijos ir Čekijos ūkininkus, lankėsi seminaruose, parodose, kur stengėsi sukaupti kuo daugiau informacijos apie šią mums naują kultūrą. „Ypač daug žinių gavome iš lenkų. Važiavome į lauko dienas, konsultavomės. Lenkijoje labai plėtojamas sojų auginimas, yra valstybės lygio programa. Mes, lietuviai, šioje srityje nuo lenkų atsiliekame bemaž dešimtmetį. Juk yra ir ES apsirūpinimo vietos baltymais programa. Reikia, kad ir mūsų Žemės ūkio ministerija to nepamirštų. Deja, kiek teko domėtis, Vyriausybės programoje apie aukšto baltymingumo kultūrų auginimo plėtrą nieko nekalbama“, – apgailestauja Kęstutis.

Pupelių derlingumas – 3,5 t/ha

Pernykštis geriausių veislių derlius K. Svečiulio nenuvylė – derlingumo vidurkis siekė 3,5 t/ha jau paruoštų, išvalytų sojų. Kuliamų pupelių drėgnis buvo nuo 11 iki 16 proc. Džiovyklos nereikėjo, užteko aktyviosios ventiliacijos. Standartinė superkamų sojų drėgmė yra 13 procentų.

„Labai patenkinti rezultatu“, – neslepia augintojas, dar atkreipdamas dėmesį į sojų kūlimo niuansus: reikia kombainų, kurių pjaunamosios geba paimti kuliamą masę prie pat žemės, kadangi pirmosios ankštys ant stiebo būna žemai. Jeigu kombainas su paprasta pjaunamąja, tai dalis ankščių gali likti neiškultų ir bus nuostolių.

Dalį sojų derliaus iš ūkio nuperka pašarų gamybos įmonė, o kitą dalį ūkis parduoda lenkams. Pupelių kaina – nuo 370 iki 415 Eur/t. „Tokia kaina mus tenkina“, – sako ūkininkas, pridurdamas, kad svarbu sojų baltymingumas. Jis pataria rinktis baltymingesnes veisles. Ūkyje užaugintų pupelių baltymai sudarė 42 proc. Augintojas pastebi, kad kol kas nėra Lietuvoje tokio lygio organizuoto sojų supirkimo, kaip grūdų. Tačiau, plėtojantis šiai sričiai, situacija gali greitai pasikeisti. Juk sojos yra svarbi pasaulio biržų prekė. O dabar galima rasti pirkėjų Lenkijoje ir kt.

Palankūs šiltesni orai

Apibendrindamas sojų auginimo patirtį, Kauno rajono ūkininkas teigia, kad rezultatus daug lemia ir orai, mat sojos – šiltamėgės. Todėl nereikėtų skubėti sėti, dirvos turėtų įšilti bent iki 8–10 °C.

„Kitų sunkumų nepatyrėme. Kadangi klimatas šiltėja, ankstyvesni pavasariai, vėlyvesni rudenys, vasarą būna karštesnių ir sausesnių periodų, visa tai sojas veikia teigiamai (kitaip nei pupas, kurioms karščiai netinka). Jei ir toliau Lietuvoje vyraus sausesni ir karštesni orai, tai pupas bus galima pakeisti sojomis“, – galvoja Kęstutis. Be sojų, ūkyje iš ankštinių jis dar augina žirnius, kadangi juos gali anksčiausiai pasėti ir anksčiausiai nukulti. O sojas sėja vėliausiai ir nukulia vėliausiai. Taip per sezoną ūkyje gerai pasiskirsto darbai. Po sojų į tuos laukus dar galima suspėti pasėti žieminių kviečių arba palikti pavasarinei sėjai. Mat K. Svečiulis dar augina daug vasarinių kultūrų: garstyčias, linus, margainius, kanapes.

„Dar tarpukariu Lietuvos ūkiuose buvo auginamos sojos ir netgi buvo lietuviškų veislių. O estai, gyvenantys šiauriau, ir dabar turi savąją veislę. Nematau sunkumų auginti sojas“, – Kęstutis Svečiulis optimistiškai vertina šių vertingų ankštinių auginimo mūsų šalyje perspektyvas.