Genėjimas veikia ne tik vaismedžių augumą (apie tai rašyta „Mano ūkio“ kovo mėn. žurnale), bet ir jų generatyvinę raidą ir produktyvumą. Tam, kad obelys derėtų kasmet ir užaugintų kokybiškus obuolius, jas genėti reikia reguliariai.

Genėjimas ramybės metu ir prasidėjus vegetacijai suvėlina žiedinių pumpurų formavimąsi ir sumažina jų kiekį. Šiuo atveju pagrindinė žiedinių pumpurų sumažėjimo priežastis yra ta, kad pasikeičia ūglių struktūra. Išgenėjus vaismedžius, vietoje mažųjų ar smailiųjų vaisinių šakelių susidaro didelis kiekis vytelinių, kurios daugelio veislių obelų visai neformuoja ar suformuoja mažiau žiedinių pumpurų. Genėjimas minėtu laiku taip pat suvėlina žiedinių pumpurų formavimąsi ir sumažina jų kiekį, ypač ant vytelinių vaisinių šakelių.

Toks genėjimas paskatina ūglių augimą ir stabdo žiedinių pumpurų formavimą. Pavyzdžiui, metūglių sutrumpinimas vienu trečdaliu sumažina žiedinių pumpurų formavimąsi, o trečdalio metūglių pašalinimas sumažina žiedinių pumpurų tik tiek, kiek jų pašalinama su iškarpytais ūgliais. Saikingas genėjimas veikia lokaliai ir, jeigu genima nestipriai ir nepašalinamos didelės šakos, tai neturi įtakos kiek toliau žaizdos augančiam ūgliui.

Jaunų vaismedžių reakcija į genėjimą labai priklauso nuo to, į kokio augumo poskiepį įskiepytas vaismedis. Jeigu poskiepis yra stipraus augumo, tai jauno vaismedžio genėjimas paskatina stiprų augimą ir atitolina žiedinių pumpurų formavimąsi. Jeigu vaismedis yra su silpno ar saikingo augumo poskiepiu, tai jauno medelio genėjimas mažiau skatina jo augumą ir gali susiformuoti daugiau žiedinių pumpurų.

Vaismedžių genėjimas viduryje vasaros mažai veikia žiedinių pumpurų formavimąsi, nes tuo metu jau vyksta žiedinių pumpurų iniciacija ir diferenciacija. Vasaros genėjimas nepadidina žiedinių pumpurų kiekio, palyginti su negenėtais vaismedžiais, bet pumpurų kiekis nukenčia mažiau negu vaismedžių, kurie genėti ramybės metu ar prasidėjus vegetacijai. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žemaūgiuose ar senuose soduose genėjimas nestabdo žiedinių pumpurų formavimosi.

Jeigu vaismedis per stipriai auga, jis nesuformuoja žiedinių pumpurų dėl užsitęsusio ūglių augimo ir per didelio kiekio augimo hormonų (auksino ir giberalino) sukaupimo. Vadinasi, kol vaismedis augs per stipriai, tol neformuos pakankamai žiedinių pumpurų.

Derėjimo pastovumas

Paprastai genėjimas, ypač jaunų vaismedžių, pavėlina derėjimo pradžią, sumažina žiedinių pumpurų kiekį, be to, jauni vaismedžiai ir taip neduoda gausaus derliaus. O vyresniems vaismedžiams dėl genėjimo sumažėja žiedynų ar užuomazgų skaičius, vaisiai išauga didesni ir bendras vaisių derlius nesumažėja. Vadinasi, užuomazgų sumažinimas genint padidina vidutinę vaisių masę normaliai derančiame sode, be to, nugenėtų vaismedžių žiedynai užmezga ir išaugina daugiau vaisių negu negenėtųjų. Dėl šių priežasčių nugenėtų vaismedžių derlius drastiškai ir nemažėja.

Genint vaismedžius reikia stengtis, kad vainike augtų įvairios sudėties vaisinių šakelių, kad išgenėtame vaismedyje būtų ir šiais, ir kitais metais derančių šakelių.

Reguliariai genimi vaismedžiai išaugina mažesnę vainiko apimtį negu negenimi, tad jie mažiau ir dera. Išgenėtų mažesnės apimties vaismedžių yra geriau apšviesti vainikai, užtikrinamos geresnės sąlygos formuotis žiediniams pumpurams ir augti vaisiams. Be to, mažesnės apimties vaismedžius galima kokybiškiau apipurkšti pesticidais nuo ligų ar kenkėjų. Neatsitiktinai, ypač auginant intensyviai genimus žemaūgius vaismedžius, stengiamasi juos sutankinti iki tam tikro optimalaus kiekio ploto vienete. Svarbu, kad gausūs ir puikios kokybės vaisių derliai būtų gaunami ne iš atskirų vaismedžių, bet iš ploto vieneto. Vadinasi, jame auginant daug mažos apimties reguliariai genimų vaismedžių, bus užtikrintas ne tik gausus, bet ir kokybiškas derlius. Tačiau stipriai genimi jauni ar stipraus augumo vaismedžiai išaugina mažiau žiedynų, vadinasi, jų derlingumas irgi bus menkesnis.

Vaisių kokybė

Vaismedžių genėjimas ramybės metu ir vegetacijos pradžioje sudaro sąlygas išauginti didesnius geresnės kokybės vaisius. Ypač šis efektas pasireiškia nugenėjus normaliai derančius, linkusių auginti gausų derlių veislių vaismedžius.

Bendrai genėjimas apriboja per didelį ir skatina reguliarų, vienodą derėjimą. Tačiau tai labai priklauso ir nuo genties ar veislės genetinio kodo, klimato ir sodo priežiūros agrotechninių sąlygų.

Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių kokybės gerinimą, yra vaisių nusispalvinimo padidinimas. Tad labai svarbus genėjimo pobūdis. Kai pavasarį vaismedžiai genimi stipriai praretinant jų vainiką, vaisiai dėl geresnio apšvietimo vainiko viduje nusispalvina daug intensyviau. Tačiau, jeigu genint daug metūglių sutrumpinama, tai dėl gausaus ūglių ir vilkūglių priaugimo per vegetaciją vainikas sutankėja, suprastėja apšvietimas jo viduje ir vaisiai gali išaugti nespalvingi.

Stiprus vaismedžių genėjimas prieš vegetacijos pradžią gali ir pabloginti vaisių kokybę. Tuomet išaugs dideli obuoliai, sukaupę per daug azoto ir per mažai kalcio. Šie vaisiai būna minkšti, saugyklose linkę sirgti fiziologinėmis ligomis ir blogai laikosi.

Vasarinis genėjimas 3–4 savaites prieš derliaus nuėmimą efektyviau pagerina vaisių kokybę. Genint tuo laiku labai svarbu, kad pagerėtų vaisių apšvietimas, bet nesumažėtų lapų paviršiaus plotas, o tai gali nutikti pašalinus per daug ūglių ir lapijos, augančios šalia vaisių. Stipriai augančių vilkūglių vasarinis genėjimas padeda vaisiams geriau apsirūpinti kalciu ir sumažina vaisių poodinės dėmėtligės išplitimą. Per stiprus vasarinis genėjimas per daug sumažina lapų asimiliacinį paviršių, ir vaisiai būna menkesni, ne tokie spalvingi.

Vaismedžių sveikatingumas ir ištvermingumas žiemą

Vaismedžių genėjimas jų sveikatingumui turi dvejopą reikšmę. Viena vertus, genint praretinami vainikai, taip pabloginamos sąlygos grybinėms ligoms plisti ir pagerinamos purškiamų pesticidų skiediniui patekti ant augalo. Genint pašalinamos miltligės, vėžio, žievės antraknozių ar kitų ligų apniktos šakos. Kita vertus, per vešlus ūglių augimas po stipraus genėjimo gali padidinti degligės plitimą, o per daug sutankėjus vainikui suprastėja purškimo pesticidais kokybė ir padidėja įvairių grybinių ligų plitimas.

Taip pat pastebėta, kad genėti rudenį arba prieš didelius šalčius vaismedžiai šaltą žiemą gali daugiau ar mažiau pašalti. Vadinasi, kaulavaisinių ir šalčiui jautrių sėklavaisinių augalų dėl pašalimo nereikėtų genėti minėtu laiku. Šalčiams jautresnius sodo augalus geriau genėti žiemos pabaigoje (po didesnių šalčių) ar pavasarį.

Anksti sunokstančių veislių kaulavaisinius augalus galima sėkmingai genėti vasarą po derliaus nuėmimo. Vasarą išgenėti kaulavaisiniai ne tik saikingiau auga, bet ir iki žiemos užgydo žaizdas, sėkmingai peržiemoja.

Ūglių atlenkimas

Nustatyta, kad dėl gravimorfizmo vertikalūs ūgliai auga stipriai, o atlenkti į horizontalią padėtį auga daug silpniau. Neatsitiktinai pastaraisiais dešimtmečiais formuojant jaunus vaismedžius metūgliai iš vertikalios padėties atlenkiami į horizontalią. Pakeitus metūglio padėtį, susilpnėja ne tik augumas, bet pasikeičia augimo pobūdis ir metūglio išsišakojimas. Vertikaliai augantis metūglis stipriausius ūglius išaugina iš viršūninio ir viršutinėje dalyje esančių šoninių pumpurų. Be to, viršutinėje dalyje augantys ūgliai iš metūglio išauga smailiu kampu, tik metūglio vidurinėje ir apatinėje dalyse jie išauga kampu, artimu stačiam.

Kuo stipriau ūglis auga, tuo jis mažiau suformuoja žiedinių pumpurų. Kuo ūglis auga silpniau, tuo jis žiedinių pumpurų suformuoja daugiau ir gausiau dera.

Jeigu metūglis, išaugęs horizontaliai arba atlenktas į tokią padėtį, tai ūgliai išauga stačiu kampu, o jų priaugimas būna iki trečdalio mažesnis negu iš vertikalaus metūglio viršutinės dalies išaugusių ūglių. Iš horizontalaus metūglio išaugę ūgliai arčiau jo pagrindo yra ilgesni, o tolstant link viršūnės mažėja. Jeigu metūglis atlenktas 45° kampu, ūgliai išauga trumpi ir vienodo ilgio. 

Jeigu metūglis atlenktas stipriai žemyn, tai išauga visai maži ūgliai per visą metūglį. Jeigu žemyn nukreiptas metūglis išlenkiamas lanku, tai ties metūglio pagrindu, kur susidaro lankas, išauga ilgiausi ūgliai, kurie auga stipriai, vertikalia kryptimi, kaip vilkūgliai. Iš žemyn nulenktos metūglio viršutinės dalies ūgliai neauga ar išauga tik labai trumpi.

Formuojant jaunus vaismedžius ir lankstant ūglius, galima reguliuoti atskirų medžio dalių augimo intensyvumą. Į horizontalią padėtį atlenkti metūgliai išaugina silpnesnius ūglius, o žemyn nulenkti gali ūglių ir visai neauginti. Stipriausius ūglius išaugina vertikalūs neatlenkti metūgliai.

Metūglių atlenkimo kryptis ne tik keičia ūglių augimo intensyvumą ir pobūdį, bet ir nulemia pumpurų anatominius pasikeitimus. Palenkti metūgliai prasčiau pašalina iš lapų atėjusius asimiliatus ir geriau apsirūpina mineralinėmis medžiagomis iš šaknų. Dėl to ant atlenktų horizontalių metūglių susiformuoja didesnis kiekis vaisinių šakelių su žiediniais pumpurais, o vertikaliai augantys metūgliai auga stipriau, ant jų vaisinių šakelių ir žiedinių pumpurų susiformuoja mažiau.

Formuojant jaunus vaismedžius, kurie turi daug vertikalių metūglių, užuot juos iškarpius, galima atlenkti į horizontalią padėtį ir taip susilpninti augimą bei paskatinti žiedinių pumpurų susiformavimą. Taip darydami mažiau pašalinsime metūglių, o atlenkdami juos paskatinsime gausesnį jaunų vaismedžių derėjimą. Pradėjęs derėti jaunas vaismedis savaime pradeda mažiau augti. Vadinasi, vietoj stipresnio vertikalių metūglių genėjimo lankstydami juos ar jaunas šakeles į horizontalią padėtį pagreitiname jaunų vaismedžių perėjimą į nuolatinį ir gausų derėjimą.

Pavasarį ar vasarą iki liepos pabaigos atlankstyti metūgliai ar jau išaugę jauni ūgliai dar tais pačiais metais suformuos žiedinius pumpurus ir kitais metais derės. Gerai išaugusius ūglius galima lankstyti ir rugpjūtį, tada pavasarį nebereikės lankstyti metūglių.

Daugiametė patirtis parodė, kad, tik įsigilinus į vaismedžių augimo ir generatyvinės raidos ypatumus, atsižvelgus į atskirų genčių ar net veislių augimo ir derėjimo specifiką bei įvertinus taikomų technologinių sodo priežiūros priemonių ir klimato sąlygų poveikį vaismedžių augumui ir produktyvumui, galima užtikrinti kasmetinius, gausius ir puikios kokybės vaisių derlius.