Kelių skirtingų genčių augalai gali sukurti vieni kitiems palankesnes sąlygas kartu augti pasėliuose. Atliekami tyrimai, ieškant geriausių derinių.

Europos Sąjunga siekia iki 2050 m. tapti klimatui neutrali ir išsaugoti gerą dirvožemio fizikinę, biologinę ir cheminę būklę. Kaip elgtis, norint be nuostolių sumažinti mineralinio tręšimo apimtis, pavyzdžiui, 20–30 proc., o pesticidų – 50–70 proc. (ar visai jų nenaudoti)? Tam gali padėti prieš daugiau kaip 200 metų vokiečių mediko Albrechto Tėro sukurtas vaismainio principas – genetiškai tolimų augalų šeimų kaitaliojimas rotacijoje. Tačiau to nepakanka, jei siekiame aukštesnio žemės ūkio augalų produktyvumo su mažomis investicijomis.

Pamėginkime taikyti estafetės (angl. relay) principą. Jo esmė yra ta, kad pagrindinis pasėlio augalas niekada neauga vienas, o visada kartu su viena ar daugiau kultūrinių augalų rūšių (kompanjonais). Piktžolės, jeigu neleisime joms stelbti pasėlių, taip pat prisideda prie estafetės.

Estafetė gali būti vertikalioji (trumpalaikė), kai poveikį stengiamasi išgauti ir tarsi užkonservuoti per vieną vegetaciją, arba horizontalioji (ilgalaikė), kai ji realizuojama per augalų rotaciją – 4–5 metus. Vertikalioji estafetė efektyvi tada, kai sėjomainos rotacijoje naudojamos mineralinės trąšos ir pesticidai, tačiau jų kiekiai gerokai sumažinami. Galima visai netręšti arba nepurkšti metus, o kilusias problemas spręsti cheminiais metodais kitais metais. Panašiai yra dirbant žemę – dirvožemį giliai įdirbti tik kas kelerius metus. Horizontaliosios estafetės tikslas – visiška agroekologija, jokių mineralinių trąšų ir pesticidų.

Įsėlių auginimas

Viena iš seniai Lietuvoje primirštų, bet naudingų praktikų – įsėlių auginimas, kurie vienanarius pasėlius (monopasėlius) paverčia į daugianarius. Šiuolaikinė intensyvi monokultūrinė žemdirbystė įsėlius beveik išstūmė. O visai be reikalo. Mat kelių augalų sąveika amortizuoja klimato kaitos sukeliamus neigiamus padarinius, mažina kenkėjų populiaciją, geriau stelbia kitus nepageidautinus augalus, išsaugo ir papildo mitybos elementų atsargas ir mažina pesticidų poreikį.

Įsėlis įsėliui nelygu. Jie dar vadinami tarpiniais augalais. Prof. A. Stancevičius juos suskirstė į įsėlinius, posėlinius, popjūtinius ir kt. Taip pat yra įsėliniai tarpiniai augalai mulčiui (ang. living mulch), kurių vegetacija stabdoma juos nupjaunant ar supurenant žemę, tačiau likučiams leidžiant toliau vegetuoti. Vieni pirmųjų Lietuvoje LŽŪU (dabar VDU Žemės ūkio akademija) Bandymų stoties cukriniuose runkeliuose įsėlinius tarpinius augalus mulčiui tyrė prof. K. Romaneckas ir prof. E. Šarauskis. Jiems pavyko įrodyti, kad trumpos vegetacijos įsėliai (mažesni konkurentai) cukriniuose runkeliuose yra galimi, tik reikia sukurti specializuotą įsėlių išpjovimą techniką.

Vėliau doc. A. Adamavičienė ir prof. K. Romaneckas išplėtė įsėlių rūšių sąrašą ir įgytas žinias pritaikė kukurūzų pasėliuose. Paaiškėjo, kad kukurūzuose labiausiai pasiteisino baltųjų garstyčių, vasarinių rapsų, vasarinių miežių ir ankstyvųjų raudonųjų dobilų įsėliai.

2023 m. pradėti kukurūzų tyrimai, kurių tikslas buvo įrodyti, kad, taikant endogenines (vidines, dalines) augalų rotacijas, antsėlis gali augti kelerius metus iš eilės be nuostolių, o vaismainio principu reikia keisti – rotuoti įsėlius. Pagrindinė tyrimų vykdytoja – doktorantė Austėja Švereikaitė. Šių metų tyrimų rezultatai parodys, ar galima iš dalies perdaryti esamas ekoschemas ir pagrindinį pasėlio augalą atsėliuoti kelerius metus. Čia išties plati tyrimų su kitų rūšių žemės ūkio augalais tema.

Daugianariai pasėliai

Pasaulyje populiarėja ir daugianariai (daugiafunkciai) pasėliai, kuriuose sąvokos „įsėliai“ nelieka, nes visi augalai atlieka tam tikrą funkciją ir visi jie svarbūs.

Mokslininkai J. Balandaitė, K. Romaneckas, R. Kimbirauskienė, A. Sinkevičienė, A. Marcinkevičienė ir kt. 2020–2022 m. tyrė kukurūzų, techninių kanapių ir pupų vienanarius, dvinarius ir trinarį pasėlius, auginamus biomasei, skirtai biokurui. Tyrimai parodė, kad netręštą ir nepurkštą trinarį pasėlį geriau auginti vienus metus (tipiškas vertikaliosios estafetės pavyzdys). Toks pasėlis per 103–105 dienas (skaičiuojant nuo sudygimo pradžios) išaugina iki 20–22 t/ha sausųjų medžiagų biomasės derlių. Trinarį pasėlį atsėliuojant, po truputį mažėja biomasės produktyvumas ir prastėja dirvožemio fizikinės bei cheminės savybės, ypač struktūringumas, nes pupų teikiamų ekologinių paslaugų nebeužtenka. Neverta biokurui 5–6 metus auginti gluosnių ir vėliau frezomis ardyti kelmus. Geriau, pavyzdžiui, po kviečių pasėti daugianarį pasėlį. Nuėmus biomasės derlių ir net minimaliai įdirbus žemę, galima sėti bet ką.

Horizontalioji estafetė

Horizontalioji estafetė yra sudėtingesnė, nes mitybos elementus augalai vieni kitiems perduoda ne tik per vieną vegetaciją, bet per keletą rotacijos metų. VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje 2023 m. rudenį pradėti tyrimai, kai po vertingo priešsėlio (lauko pupų, jos irgi gali būti su įsėliu) minimaliai įdirbta žemė ir pasėti žeminiai kviečiai. O tam, kad būtų stabdomas mitybos elementų išsiplovimas, kviečiams sudygus (dažnai daroma priešingai) įsėti vienmečiai tarpiniai augalai: garstyčios, avižų ir žirnių mišinys, grikiai. Pagrindinis tyrimų vykdytojas – doktorantas Rokas Jonaitis. 2023–2024 m. žiemą įsėliai iššalo, o jų vietoje pavasarį pakrikai (3-D sėja, kai sėklos guoliavietėje laisvai pasiskirsto tiek horizontaliai, tiek vertikaliai) buvo įsėti vikiai, raudonieji ir baltieji dobilai. Idealu tai atlikti sudėtiniu padargu – ekologinėmis akėčiomis su pakrikos sėjos sėjamąja.

Tyrimų duomenys parodė, kad produktyviausi kviečiai buvo su pavasarį įsėtais baltaisiais dobilais – derlingumas siekė net 6,5 t/ha grūdų. Tam, tikėtina, nemažai įtakos turėjo sudygusios pupų pabiros, kurios, nepažeistos sėjant įsėlius, vystėsi sparčiau ir išaugino gana gausią biomasę.

Nuėmus žieminių kviečių derlių, pavasariniai ankštiniai įsėliai suvešėjo. Jų šviežia biomasė siekė 20 t/ha ir daugiau (6 t/ha ir daugiau s. m.). Ši biomasė buvo nupjauta ir panaudota gyvuliams šerti.

Planuojame tyrimus tęsti – ražienine sėjamąja į peržiemojusius įsėlius (dobilienas) įsėsime vasarinius salyklinius miežius. Kitaip tariant, pasielgsime kitaip nei įprasta: nesėsime dobilų į miežius, o miežius – į augančius dobilus. Ar matote skirtumą? Kas tuomet tampa įsėliu? Niekas! Abu augalai svarbūs – tai jau daugiafunkcis daugianaris pasėlis. Nuėmus miežius ir sekliai įdirbus žemę, kitais metais į tą lauką bus sėjami kukurūzai su įsėliais ir t. t. Planuojama 4 metų rotacija, kurią dar galima bus išplėtoti. Tikimės, kad po poros metų doktorantė Lina Juodytė pateiks šios įdomios estafetės tyrimų rezultatus. Laukdami jų, išbandykite patikusius estafetės principus ir patys.

Augalų estafetės tikslas – sukurti vienas kitam palankias sąlygas augti: mikroklimatą, apšvietimą ir kt., perduoti mitybos elementus, alelopatines išskyras (kai kurios veikia ir stimuliuojančiai).