Kiekvieną pavasarį žemdirbiai diskutuoja apie žieminių kviečių tręšimą, dažniausiai – kada ir kokias azoto trąšų normas berti. Tiksliųjų bandymų duomenys gali padėti rasti atsakymą.

Azotas (N) yra pagrindinis baltymų, chlorofilo ir DNR komponentas, todėl jis tiesiogiai veikia augalų augimą ir vystymąsi. Pavyzdžiui, krūmijimosi tarpsniu augalai formuoja papildomus ūglius, tai lemia didesnį produktyvių stiebų kiekį kvadratiniame metre. Azotas yra pagrindinis aminorūgščių ir baltymų, kurie yra gyvybiškai svarbūs kviečių grūdų formavimuisi ir jų užpildymui, dėmuo. Dėl azoto ne tik padaugėja grūdų varpose, bet ir padidėja jų svoris. Tai turi didelės įtakos ir grūdų kokybės rodikliams.

Azotas yra vienas iš svarbiausių cheminių elementų, turinčių tiesioginės įtakos chlorofilo kiekiui augaluose – jis yra esminė chlorofilo molekulės sudedamoji dalis, aktyviai dalyvauja fotosintezės procese. Kuo didesnis chlorofilo kiekis augaluose, tuo efektyvesnė šviesos absorbcija ir intensyvesnė fotosintezė. Dėl šio proceso augalai gamina didesnį kiekį energijos, kuri panaudojama augti, derliui formuoti ir atsparumui nepalankioms sąlygoms didinti.

Trūkumo ir pertekliaus požymiai

Tinkamas azoto kiekis padeda išlaikyti aukštą visų augaluose vykstančių procesų efektyvumą, o jo trūkumas ir perteklius dažniausiai sukelia neigiamų padarinių. Dėl azoto trūkumo augalai gamina mažiau baltymų ir fermentų, reikalingų ląstelių dalijimuisi ir audinių formavimuisi, todėl sulėtėja augimas, mažėja ne tik augalų biomasė, produktyvumas, bet ir grūdų kokybės rodikliai. Sumažėjusį chlorofilo kiekį augaluose išduoda ant lapų susiformavusios chlorozės dėmės. Mažesnis chlorofilo kiekis tiesiogiai mažina fotosintezės efektyvumą, todėl augalai negali efektyviai paversti saulės energijos į organinius junginius, reikalingus augti.

Augalai, kuriems trūksta azoto, jautresni sausroms, temperatūrų svyravimams ir kenksmingiesiems organizmams, ypač kenkėjams ir ligoms. Dėl silpnų šaknų ir stiebų javai turi didesnį polinkį išgulti. Stokodami azoto augalai greičiau pereina į senėjimo procesą, sumažėja jų gebėjimas augti ir vystytis.

Dėl azoto pertekliaus javai augina daug žaliosios masės, tačiau tai neigiamai veikia varpų ar grūdų formavimąsi, užsitęsia augalų žydėjimo ar grūdų vystymosi tarpsniai. Greitai augančių augalų dažnai būna silpnesnės ląstelių sienelės, todėl jie tampa jautresni kenksmingiesiems organizmams ar mechaniniams pažeidimams. Tarp itin vešlių javų labiau plinta grybinės ligos, nes oras tarp jų cirkuliuoja silpnai. Intensyviai augalams auginant antžeminę dalį, nukenčia požeminė dalis. Šaknynas būna silpnesnis ir jautresnis vandens trūkumui, ypač per sausras. Per didelis azoto kiekis gali lemti nitratų kaupimąsi įvairiose augalų dalyse. Tai neigiamai veikia ne tik žmonių, gyvūnų sveikatą, bet ir aplinką.

Rudens ir žiemos ypatumai

Pastaraisiais metais rudenį vyrauja neįprastai šilti orai, o žiemos išlieka švelnios, dažniausiai būna tik trumpi šalti periodai, sniego danga susidaro labai plona, be įšalo. Tokiomis sąlygomis baigę aktyvią vegetaciją žieminiai kviečiai nenueina žiemoti ir lieka pasyvios vegetacijos būsenos. Nors vizualiai ant augalų ir nematyti, tačiau mineralinės medžiagos yra pasisavinamos. Javų pasėliuose esančios piktžolės taip pat naudoja azotą. Rudens ir žiemos periodu didesnis kiekis kritulių iškrenta kaip lietus, o ne kaip sniegas. Tad dirvoje esanti drėgmė skverbiasi į gilesnius sluoksnius, o kartu „iškeliauja“ ir azotas.

Dar reikia prisiminti, kad bet kuriuo augimo tarpsniu javai intensyviai naudoja didelius kiekius azoto, taip pat šis elementas iš dirvos pašalinamas nuėmus derlių – su augalų liekanomis, o didžioji dalis jo lieka grūduose. Per auginimo sezoną išbertos azoto trąšos iš esmės yra sunaudojamos. Grįžtamasis šio cheminio elemento kiekis į tą patį lauką yra labai mažas.

„AgroITC“ laboratorijoje atliktų dirvožemio tyrimų vidutiniais duomenimis, 2024 m. vasario pabaigoje buvo nustatytas tik 16 kg ha^-1 azoto kiekis dirvožemyje. Dirvožemio tyrimų, atliktų, 2025 m. sausio pabaigoje duomenimis, nustatytas vidutiniškai 20 kg ha^-1 azoto kiekis dirvožemyje, per vasarį jo kiekis, tikėtina, dar sumažėjo.

Trąšų normų ir tręšimo laiko bandymai

Jau ne vienus metus Inovacijų ir tyrimų centre „AgroITC“ atliekami azoto trąšų efektyvumo tyrimai skirtingų veislių žieminiuose kviečiuose. Tikslas – rasti efektyvius, saugius ir tikslius sprendimus, kad užaugintume gausų žieminių kviečių derlių ir pagerintume grūdų kokybę. Siekiama rasti tinkamiausius sprendimus, renkantis ne tik azoto trąšų normą, bet ir optimalų tręšimo laiką (pagal augalų augimo tarpsnį).

2024 metais tyrimams buvo pasirinktos žieminių kviečių veislės LG Keramik ir Euforia. Augalų vegetacijos periodu nuo pavasario visuose tiksliųjų bandymų variantuose buvo išlaikytas bendras 180 kg ha^-1 azoto veikliosios medžiagos kiekis.

Tiksliųjų lauko bandymų pirmo ir trečio varianto laukeliuose pirmąkart tręšiant (atsinaujinus vegetacijai, BBCH 27, kai kviečiai buvo išleidę naujas šakneles) buvo išbertas skirtingas amonio salietros kiekis į ha. O antrame variante pirmas tręšimas buvo atliktas 7 dienomis anksčiau. Visų variantų laukeliuose, javams pasiekus krūmijimosi tarpsnio pabaigą (BBCH 29), buvo tręšta amonio sulfatu 120 kg ha^-1 (fiziniu svoriu). Bamblėjimo tarpsniu vėl buvo tręšiama skirtingu amonio salietros kiekiu į hektarą. Kviečiams išskleidus vėliavinius lapus, ketvirtą kartą tręšta amonio salietra 100 kg ha^-1 (fiziniu svoriu), išskyrus trečią bandymų variantą.

Buvo atliktos biometrinės augalų analizės, įvertintas javų tankumas, išmatuotas chlorofilo kiekis skirtinguose augimo tarpsniuose. Laboratorijoje nustatytas mineralinių medžiagų kiekis augalų antžeminėse ir požeminėse dalyse. Įvertinti tirtų veislių žieminių kviečių derlingumo ir grūdų kokybės rodikliai.

Remiantis tirtų kviečių veislių biometrinių analizių, atliktų tiek bamblėjimo tarpsnio pradžioje, tiek išsiskleidus vėliaviniam lapui, duomenimis, nustatytas nuo 1,1 iki 1,3 karto didesnis tiek antžeminės, tiek požeminės augalo dalies svoris, taip pat nustatyta stiebų kiekio ir chlorofilo kiekio didėjimo tendencija, kai azoto trąšų didesnė norma (250 kg ha^-1 fizinio svorio) buvo išberta vegetacijos atsinaujinimo pradžioje.

Tyrimų rezultatai parodė, kad didesnis azoto trąšų kiekis (250 kg ha^-1 fiziniu svoriu), išbertas vegetacijos atsinaujinimo pradžioje, turėjo žymesnės įtakos abiejų tirtų kviečių veislių grūdų derliui. Didesnis tirtų veislių kviečių baltymų kiekis grūduose buvo variante, kai mažiausiu azoto trąšų kiekiu (150 kg ha^-1 fiziniu svoriu) buvo patręšti augalai, kol dar nevyko intensyvi vegetacija, o vėliau bamblėjimo tarpsniu patręšta gausesniu azoto trąšų kiekiu (200 kg ha-1 fiziniu svoriu).

Kaip tręšti žieminius kviečius pavasarį

Įvertinus mineralinių medžiagų kiekio tyrimų augaluose duomenis, galima teigti, kad bamblėjimo tarpsnio pradžioje (BBCH 32) antžeminėje dalyje buvo sukaupta nuo 131 iki 151 kg ha^-1 azoto, o požeminėje dalyje iki 10 kg ha^-1. Kviečių žydėjimo tarpsnio pabaigoje (BBCH 69) buvo sukaupta nuo 168 iki 236 kg ha^-1 azoto. Šie duomenys parodo, kad augalai pasisavino iš dalies visą mineralinių medžiagų kiekį iš pirmų atliktų tręšimų. Be to, tai parodo, kad azoto netekčių nebūta arba tik minimalios. Prisiminkime, kad dėl minėtų rudens ir žiemos sąlygų dirvožemyje yra labai mažai azoto. Tad rekomenduojame azoto trąšas paskirstyti dalimis per visą kviečių vegetacijos laikotarpį, o ne išberti viską iš karto.

Nusprendus pasirinkti variantą, kai pirmąkart, dar neprasidėjus aktyviai augalų vegetacijai (vidutinė dirvos temperatūra būna +3–5 °C), išberiamas mažesnis azoto trąšų kiekis, reikia didesnės šių trąšų normos bamblėjimo tarpsnio pradžioje.

Jeigu pirmąkart tręšiama truputį vėliau, kai augalų šaknys jau intensyviai traukia mineralines medžiagas iš dirvožemio, patariame berti didesnę normą – 200 ar 250 kg ha^-1 (fiziniu svoriu) azoto. Abiem šiais atvejais žieminiai kviečiai efektyviau pasisavins mineralines medžiagas.

Ūkininkams, be to, rekomenduojame savo laukuose atlikti dirvožemio tyrimus, įvertinti mineralinių medžiagų kiekį. Tada bus lengviau apsispręsti, ar verta skirti 180 kg ha^-1, ar 210 kg ha^-1 azoto veikliosios medžiagos normą. Azotas, kaip minėta straipsnio pradžioje, turi didelės įtakos žieminių kviečių derliui ir grūdų kokybės rodikliams.