Siekiant išlaikyti ūkius konkurencingus, ieškoma kitų žemės dirbimo ir sėjos metodų, taip pat tręšimo technologijų, kurios padėtų mažinti nepalankių aplinkos sąlygų įtaką pasėlių derliui. Ką parodė tiesioginės juostinės sėjos eksperimentai?

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Joniškėlio ir Rumokų bandymų stoties mokslininkai 2023–2024 m. atliko tyrimus, kurių tikslas – įvertinti tiesioginės juostinės sėjos efektyvumą ir granuliuoto organinio komposto poveikį žieminių javų ir rapsų produktyvumui. Kadangi rezultatai priklauso nuo dirvožemio sudėties ir būklės, juostinės sėjos taikymo eksperimentai buvo atliekami keliose Lietuvos apskrityse, kuriose vyravo nevienodos oro sąlygos, skirtingos sudėties dirvožemiuose – Radviliškio, Kupiškio, Kėdainių, Pasvalio, Vilkaviškio rajonų ūkininkų ūkiuose. Eksperimento laukeliuose žieminiai kviečiai ir rapsai sėti nauja lietuvių padargų gamintojo juostine sėjamąja RS-3.

Dirvožemio paruošimas sėjai

Vienas pagrindinių veiksnių, kuris lemia javų produktyvumą ir derlių, yra dirvožemio kokybė ir jo paruošimas sėjai. Dažnais metais matyti, kad prastai paruoštoje dirvoje auginami javai bręsta netolygiai, o grūdai būna lengvesni, susidaro daugiau nepribrendusių grūdų, didėja jų džiovinimo poreikis ir pelėsių (patogenų) rizika.

Juostinė sėjamoji RS-3 suformuoja dirvožemį dviem skirtingos būklės juostomis, nes purena tik sėkloms skirtą dirvos ruožą, o tarpueiliuose paliekamos natūraliai susiformavusios, natūralaus kietumo dirvožemio juostos, ant jų viršaus sužeriamos ražienos. Purenimo juostoje diskai perpjauna ražienas, noragai iš gilesnių sluoksnių pakelia drėgną dirvą, į kurią beriamos sėklos, jos sudygsta vienodu laiku ir greitai, taip užtikrinamas tolygus augalų vystymasis. Kadangi suformuojamos vagutės, javų daigai per žiemą saugomi nuo vėjo ir šalčio, o pavasarį stiprus javų pasėlis greitai stelbia piktžoles.

Per eksperimentą pastebėta, kad vagutėje minkštesnė dirva išliko iki vegetacijos pabaigos, laikėsi didesnė drėgmė, todėl javų šaknys labai gerai vystėsi. Granuliuoto komposto įterpimas į sėjos vagutes taip pat šiek tiek mažino dirvožemio kietumą. Buvo įterpta 510 kg/ ha granuliuoto komposto, kurio sudėtis nurodyta lentelėje. Naudotas kompostas buvo pagamintas iš kraikinio galvijų mėšlo: per tam tikrą laiką jis buvo susiskaidęs iki smulkios frakcijos, iš kurios jau galima daryti granules, kurias patogu išberti. Komposto sudėtis buvo tokia: pH 8,7, organinės anglies – 17 proc., bendrojo azoto – 2,4 proc., fosforo – 1,7 proc., kalio – 7,53 proc.

Dirvožemio pokyčiai

Juostinės sėjos rezultatai buvo lyginami su ūkininkų ūkiuose taikomomis skirtingomis sėjos ir tręšimo technologijomis. Pavyzdžiui, Pasvalio rajono ūkininkas laukus arė, o tai reikšmingai sumažino dirvos kietumą. Vilkaviškio rajono ūkyje taikytas gilus skutimas taip pat mažino dirvos kietumą. Kitur naudotos tiesioginės sėjamosios arba taikytas tik labai seklus šiaudų įmaišymas diskiniais skutikliais.

Nustatyta, kad tiek išpurentų vagučių, tiek mulčiuotų tarpueilių dirvožemio drėgmės pokyčiai kinta ir priklauso nuo kritulių kiekio ir jų pasiskirstymo. Nepurenama juosta (tarpueilis) paliekama kaip dirvožemio natūralių savybių ir drėgmės akumuliatorius. Čia vandens infiltracija yra nedidelė. Tarpueiliai, uždengti šiaudų ir augalų liekanų mulčio sluoksniu, kuris mažina garavimą, yra kaip drėgmės sankaupa, mulčias ilgainiui virsta humusu. Vagutėse puri dirva pralaidi vandens pertekliui, užtikrinamas geras kontaktas su sėkla, gerai vystosi daigų šaknys, komposto granulės yra kaip maisto medžiagų šaltinis. Duomenys rodo, kad drėgmės daugiau buvo vagutėje nei tarpueilyje, kompostas taip pat didino drėgmę 1,5–2,5 proc. Jo poveikis drėgmės režimui buvo didesnis sunkiuose priemoliuose.

Dirvožemio produktyvumas gerinamas tręšiant. Kaip minėta, eksperimente per sėją po sėklomis buvo įterpiama granuliuoto komposto. Tokia lėtai besiskaidanti trąša skatino sėklų dygimą ir geriau daigus aprūpino pagrindinėmis maisto medžiagomis: azotu, fosforu, kaliu ir mikroelementais. Įterptas granuliuotas kompostas labiau gerino molingų dirvožemių struktūrą, didino drėgmės kiekį smėlinguose dirvožemiuose, palyginti su mineralinėmis trąšomis, įprastai naudojamomis ūkių technologijose.

Traukos jėga, degalų sąnaudos

Dirvos dirbimo kaštus siūloma mažinti taikant mažesnį šių darbų intensyvumą. Juostinė sėja leidžia atlikti žemės dirbimą, sėją ir tręšimą vienu važiavimu, sumažinant traktorių naudojimą ir aplinkos taršą. Įdirbant tik sėklų juostas, energijos poreikis ir dirvos dirbimo intensyvumas gerokai sumažėja, nes 50 proc. dirvos lieka nejudinta. Dėl to sumažėja degalų ir darbo laiko sąnaudos, kitos eksploatacinės išlaidos. Taikant juostinę sėją, aplinkos tarša variklių emisijos dujomis gali būti iki 4 kartų mažesnė negu žemę ariant plūgu. Be to, dirvos neapvertimas, žemės juostų, o ne viso paviršiaus, purenimas ir mulčiavimas riboja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iš dirvožemio.

Juostinė sėja, kai noragai dirvą dirba 25 cm gyliu per visą armenį, reikalauja didelės traukos jėgos. Trijų metrų pločio sėjamajai su 9 noragais ir tiek pat sėjos eilučių reikia 35–45 kN traukos jėgos, atsižvelgiant į dirbimo gylį, greitį ir dirvos būklę. Papildomos traukos reikia priekyje sumontuotiems diskams, kuriais perpjaunamos augalų liekanos. Pneumomechaninė sėjamoji sėklas (kviečių ar rapsų) oro slėgiu išpučia per tiekimo kanalus ir plačiais noragėliais jas (kviečių) įterpia, o voleliai prispaudžia, kad būtų užtikrintas geras kontaktas su dirva. Sėjant rapsus sėklų įterpimo noragėliai keičiami į siaurus.

Degalų sąnaudos sėjant siekė 25– 45 l/val., nelygu greitis, sėjamosios užpildymas ir dirvožemio kietumas. Pastebėta, kad juostinė sėjamoji užtikrino nuolatinę apkrovą, efektyvų vidaus degimo variklių darbą ir degimo ciklą, mažesnes CO₂ emisijas it kietųjų dalelių išmetimus. Be to, sėjant juostomis reikėjo apie 20 proc. mažiau sėklų.

Rapsų ir kviečių derlius

Taikant juostinę sėją buvo paliekami 33 cm tarpueiliai, kviečių sėklos įterpiamos apie 10–12 cm pločio juostose, o rapsų sėklos, pakeitus išsėjimo noragėlį, sėtos į eilutę. Nustatyta, kad pasėlių derlingumas kai kuriuose variantuose padidėjo iki 10 proc., gerėjo auginamos produkcijos kokybė (didėjo grūdų saiko masė). Jeigu ne 2024 metų birželio gale kilusi kaitra, kai pasėliai tiesiog nudegė ir juos teko nuimti ypač anksti, dėl juostinės sėjos auginamų kultūrų derlius galėjo padidėti ir daugiau.

Kaip žinome, po kviečių pjūties rapsams pasėti dažnai trūksta laiko, o vasaros sausros lemia dirvožemio drėgmės stygių, dėl to sėklos sudygsta vėlai arba visai nesudygsta. Keičiantis klimatui, svarbu atsižvelgti ne tik į sėjos terminus, bet ir į dirvožemio būklę ir šiaudų paskleidimą. Pastebėta, kad juostinė sėjamoji efektyviai išvalė kviečių ražienas iš sėjos eilučių ir užtikrino rapsų sėklų guolio kokybę.

Palyginti su ištisine tradicine sėja, juostinės sėjos 2024 m. derliaus rezultatai nebuvo pernelyg išskirtiniai ir, atsižvelgiant į bandymų atlikimo vietą (dirvožemį), svyravo neperžengdami paklaidos ribos. Bandymų laukelių derlių nepalankiai veikė ir didesnius galimus skirtumus eliminavo pernelyg ilgai užsitęsusi sausra ir karštis birželio gale, javų grūdų užsipildymo fazėje. Galima padaryti tyrimų prielaidą, kad juostinė sėja ir organinių trąšų įterpimas per daugelį metų skatintų palankius dirvožemio savybių pokyčius, palyginti su intensyviu dirvos dirbimu dažnai skutant ar ariant.

Ką parodė eksperimentas

Eksperimento rezultatai parodė, kad tiesiogine juostine sėjamąja galima sėti į ražieną ir sudaryti švarias sėjos eilutes (tai ypač aktualu rapsams), o kūlimo liekanas ir ražienas sužerti į tarpueilius. Sėja į vagutes užtikrina daigų apsaugą nuo vėjo ir šalčio, ypač besniegę žiemą. Vagutėje laikosi didesnė drėgmė per visą vegetaciją. Sėjant į išdirbtas dirvos juostas, išnaikinamos piktžolės, paruošiama sėklų guoliavietė, dirva greičiau sušyla, užtikrinamas vienodesnis sėklų sudygimas ir optimalus drėgmės režimas.

Juostinė sėja į vagutes geriau išlaiko dirvos drėgmę, eliminuoja dirvos išdžiovinimą, būdingą tradiciniams sėjos būdams taikant arimą ir kultivavimą. Vienodu laiku sudygę augalai tolygiai vystosi ir subręsta, mažėja smulkių grūdų, piktžoles stelbia stiprus pasėlis, dėl tarpų tarp eilučių gerėja pasėlio ventiliacija, todėl sumažėja herbicidų ir fungicidų naudojimo poreikis.