Frezeriniai kultivatoriai – nepelnytai užmirštos žemės dirbimo mašinos. Tausojamosios žemdirbystės strategijų plėtra dabar padeda jiems sugrįžti. Ką šios žemės dirbimo mašinos iš tikrųjų gali ir kaip jas efektyviausiai naudoti?

Frezerinius kultivatorius austrų firma „Vortex“ sukūrė remdamasi praktine patirtimi. Jiems būdingas mažesnis darbinis plotis, bet greičiau besisukantis horizontalus velenas su peiliais. Austriškuose frezeriniuose kultivatoriuose galia darbinėms dalims perduodama diržine pavara, kuri padeda slopinti apkrovos pikus. Darbiniam gyliui reguliuoti galima pasirinkti atraminius ratukus ar priekyje montuojamą virbalinį volą.

Prieš 40 metų frezeriniai kultivatoriai buvo naudojami daugelyje daržininkystės ūkių ir miško daigynuose, medelynuose. Struktūriniai pokyčiai, būtinybė mažinti laiko sąnaudas ir išlaidas, alternatyvios įrangos plitimas šias žemės dirbimo mašinas beveik visiškai išstūmė iš tradicinės žemdirbystės. Pastaruoju metu vykstančio sugrįžimo į rinką priežastis ta, kad frezerinis kultivatorius su besisukančiais peiliais dirba sekliau ir tiksliau negu noragėlinis kultivatorius ar lėkštinės akėčios. Frezerinis kultivatorius gali vienu važiavimu paruošti sėklų guoliavietę, įterpti organines medžiagas arba susmulkinti augalus ir tolygiai paskleisti juos visame darbiniame gylyje.

Tiesa, kultivatorius su tinkamais noragėliais taip pat gali ištisai supurenti dirvą, o lėkštinės akėčios sumaišyti augalus neužsikimšdamos. Tačiau rezultatas, palyginti su frezeriniu kultivatoriumi, paprastai tik po vieno važiavimo, nebūna toks pat.

Svarbi peilių forma

Iki šiol pagrindinis frezerinio kultivatoriaus trūkumas buvo gana mažas našumas. Tai iš dalies pasikeitė. Tačiau, norint pasiekti optimalų darbo rezultatą, reikia tinkamai pasirinkti peilius – pagrindines frezerinio kultivatoriaus darbines dalis. Gamintojai siūlo įvairioms užduotims tinkamų formų peilius. Galima rinktis iš kelių šimtų skirtingų tipų, net ir atsižvelgiant į gamintojų naudojamus jų tvirtinimo variantus.

Populiariausi yra lenkti frezerinių kultivatorių C pavidalo peiliai. Ties tvirtinimo prie horizontalaus veleno vieta jie yra tiesūs, o galai dideliu spinduliu išlenkti į kairę arba į dešinę. Jų gana trumpa pjovimo briauna dažnai nebūna lygiagreti dirvos paviršiui. Šio varianto privalumas – mažas dirvos paėmimas. Dirvožemis netrukdomai nuslysta nuo peilių. Kartu tai sumažina galios poreikį ir užglaistytų sluoksnių susidarymo riziką. Naudojant šio tipo peilius neįmanoma užtikrinti vienodo įdirbimo gylio, nors tai yra mažiau svarbu, ypač kai dirbama 12 cm ar didesniu gyliu.

Jei pageidaujama plokščio pjūvio kuo mažesniu darbiniu gyliu, reikia rinktis kampuotus L pavidalo peilius. Vokietijoje šio tipo peiliai visada dominavo. Jie turi ilgą, dirvos paviršiui lygiagrečią pjovimo briauną. Lankas tarp vertikalios ašmenų dalies ir pjovimo briaunos yra nedidelis arba jo beveik nėra. Siekiant užtikrinti, kad šio tipo darbinės dalys nuo besisukančio rotoriaus galėtų greitai numesti išpurentą dirvą, pjovimo briaunos nugarėlė yra tiesi. Praktiškai dėl to susidaro užglaistyti horizontai, nes visa peilio nugarėlė nuolat kontaktuoja su neįdirbta dirva. Tai aiškiai matyti, kai mašinos iškeliamos į transportavimo padėtį. Abi peilių horizontaliųjų dalių pusės yra plikos.

Klasikinio kampuoto L pavidalo peilio pjovimo briauna su vertikaliais jo ašmenimis sudaro 90° kampą. Šiuolaikinių frezerinių kultivatorių peiliuose šis kampas būna nuo 93 iki 97°. Dirbant peilių ašmenų galinė dalis nesiliečia su dirva. Kuo šis kampas didesnis, tuo pjovimas yra intensyvesnis, tačiau daugiau žemių patenka į besisukančio rotoriaus vidų ir jas yra sunkiau išmesti. Todėl atakos kampas – tai kompromisas tarp pjovimo efekto ir galios poreikio.

Būtina reguliuoti darbinį gylį

Norint, kad frezerinis kultivatorius dirbtų sekliai, būtina tiksliai reguliuoti darbinį gylį. Skirtingai nei kituose žemės dirbimo padarguose, frezerinio kultivatoriaus peiliai dirvą visada pjauna iš viršaus. Todėl pats kultivatorius keliamas į viršų. Kad darbinės dalys nedirbtų per giliai, pageidaujamą mašinos padėtį užtikrina atraminiai ratukai ar tankinimo volai. Kai atraminių ratukų padėtis yra reguliuojama, frezeriniu kultivatoriumi įdirbti pievas ar aukštus tarpinių augalų pasėlius yra patogiau.

Kai frezeriniai kultivatoriai naudojami mechaniškai kontroliuoti piktžoles, gale tvirtinti volo nereikia. Šiuo atveju kultivatoriaus darbinės dalys turėtų pakirsti piktžolių šaknis, pašalinti nuo jų žemes ir padėti ant dirvos paviršiaus. Šį procesą galima valdyti galinėje mašinos dalyje esančiomis kilnojamomis apdangomis, kurių atsidarymą galima reguliuoti. Rekomenduojama naudoti hidraulinę apdangų valdymo sistemą.

Visai atidarius apdangą, organinės medžiagos, smulkios dirvos dalelės ir grumstai atskiriami geriau. Dėl skirtingo skridimo atstumo pirmiausia ant dirvos nusileidžia smulkios dalelės, o stambesni grumstai ir piktžolės nukrenta ant jų. Idealu, jei piktžolės ir nepageidaujami augalai sudžiūsta per keletą dienų. Labiau uždarant apdangas, maišymo intensyvumas didėja.

Frezeriniais kultivatoriais neįmanoma įdirbti dirvos dideliu greičiu, tačiau važiuoti greičiau galima. Didesnio greičio dažnai reikia ir todėl, kad kiekvienas kultivatoriaus peilis atpjautų tam tikro storio dirvos sluoksnį. Priešingu atveju žemės dirbimas tampa per intensyvus. Kitas būdas darbo našumui didinti – rinktis didesnio darbinio pločio frezerinius kultivatorius. Jau siūlomi ir pakabinami frezeriniai kultivatoriai su sulankstomu rėmu.