Pagrindinė veršelių sveikatos problema per pirmąsias tris gyvenimo savaites – ūmus viduriavimas. Jį gali sukelti Escherichia coli bakterijų invazija, Cryptosporidium parvum pirmuonys, staigūs mitybos pokyčiai ir rota, corona ar breda virusai.

Nustatyta, kad naujagimių viduriavimas gali paveikti iki 21 proc. bandos veršelių, o mirtingumas gali siekti net iki 8 procentų. Viduriavimas reikšmingai veikia veršelių augimą, vystymąsi ir bendrą būklę, todėl gyvulininkystės sektorius susiduria su didelėmis gydymo ir veisimo išlaidomis, ekonominiais nuostoliais.

Higienos svarba

Tinkamos higienos sąlygos veršelių garduose ne tik prisideda prie jų sveiko ir tinkamo augimo, bet ir saugo nuo ligų plitimo, sumažina infekcijų riziką. Reguliari priežiūra ir švara yra pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys gyvūnų sveikatingumą ir gerovę. Gardų kraikas visada turi būti švarus, sausas, gerai sugerti drėgmę, kad būtų užkirstas kelias patogeniniams mikroorganizmams daugintis. Drėgnoje ir nešvarioje aplinkoje gali vystytis Escherichia coli, Clostridium bakterijos, mikotoksinai, rota ir koronavirusai bei parazitai.

Vieni iš tinkamiausių kraikui yra šiaudai, kurie ne tik gerai sugeria drėgmę, bet ir suteikia minkštą, patogų pagrindą gulėti. Tačiau šiaudus reikia reguliariai keisti, siekiant išvengti užsistovėjusios drėgmės ir nemalonių kvapų. Gardelius būtina nuolat valyti ir kruopščiai dezinfekuoti, ypač kai veršeliai perkeliami iš vieno gardelio į kitą. Tai padeda sunaikinti ligų sukėlėjus (bakterijas, virusus, parazitus), kurie gali likti aplinkoje ir tapti naujai perkeltų veršelių sveikatos problemų priežastimi.

Rekomenduojama, kad 6–8 savaičių veršeliai būtų perkelti į nedideles grupes po 10–12 gyvūnų. Sergančius veršelius būtina atskirti nuo sveikų, kad neplistų ligos ir užtikrintume tinkamą veterinarinę priežiūrą.

Pagrindiniai reikalavimai veršelių sveikatingumui:

• dezinfekcijai naudoti tinkamas, saugias gyvūnams ir veiksmingas kovoti su patogenais priemones;
• jauniklių vandens ir pašaro indai turi būti švarūs, geriamasis vanduo ir pašaras – neužteršti;
• sveikatai kenksmingiems amoniakui ir drėgmei kauptis neleidžia gera ventiliacija, tačiau reikėtų vengti skersvėjo, nes tai gali padidinti tikimybę veršeliams susirgti kvėpavimo sistemos ligomis;
• apsaugoti jauniklius nuo streso (dažnai valyti gardus, neviršyti rekomenduojamo gyvūnų skaičiaus viename garde ir kt.).

Tik taip yra sudaromos optimalios sąlygos veršeliams augti ir vystytis.

Gyvų mikroorganizmų nauda mikroflorai

Kovojant su virškinamojo trakto patogeniniais mikroorganizmais dažnai naudojami antibiotikai, bet dėl didėjančio bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms rekomenduojama taikyti alternatyvius gydymo metodus. Žinoma, kad antimikrobinės medžiagos gali sunaikinti patogenines bakterijas, taip pat gali neigiamai paveikti naudingą virškinamojo trakto mikroflorą ir palikti pėdsakus piene bei subproduktuose, todėl rekomenduojama mažinti šių medikamentų.

Alternatyvus metodas yra naudoti gyvus mikroorganizmus – probiotikus, kurie gali būti naudingi šeimininkui, jeigu jų yra pakankamas kiekis. Probiotikai dažnai naudojami kaip pašarų priedai, kad palankiai paveiktų veršelių virškinamojo trakto mikroflorą.

Bacillus subtilis – aerobinė gramteigiama bakterija, aptinkama dirvožemyje ir plačiai naudojama heterologinių baltymų gamybai. Bakterija išskiria daugybę fermentų, skirtų įvairiems substratams skaidyti, todėl gali prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių aplinkos sąlygų. B. subtilis yra daugiafunkcis probiotikas, kuris slopina patogeninių bakterijų dauginimąsi ir padeda efektyviau pasisavinti maisto medžiagas. Taip pat įrodyta, kad Bacillus rūšys – vienintelės padermės, formuojančios sporas, todėl veiksmingos nepalankiomis sąlygomis. Įvairių Bacillus rūšių įtraukimas į melžiamų karvių racioną siejamas su didesniu pieno ir jo sudedamųjų dalių kiekiu, geresniu skaidulų virškinimu ir mažesnėmis enterinio metano emisijomis.

Tyrimas pieno ūkyje

LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos komanda atliko tyrimą pieninių galvijų ūkyje, siekdama įvertinti probiotikų su Bacillus subtilis bakterijomis įtaką veršelių sveikatingumui. Atsitiktine tvarka buvo atrinkta 50 naujagimių veršelių ir analogų principu suskirstyta į kontrolinę ir bandomąją grupes po 25 jauniklius.

Bandomajai grupei taikyta trijų komponentų probiotikų sistema, apimanti:

• probiotikus, skirtus gyvulių laikymo vietoms valyti,
• probiotikus veršeliams girdyti,
• probiotikus, skirtus teigiamam mikrobiologiniam klimatui palaikyti veršelių laikymo vietose.

Bandomosios grupės veršeliai (nuo gimimo iki 2 mėnesių amžiaus), kai buvo nujunkomi, gavo po 3,5 l pieno pakaitalo per dieną, į kurį buvo pridedama 7,5 ml probiotikų. Kiekvieną kartą į individualų gardelį įvedamas veršelis buvo apipurkštas probiotikais. Gardeliai buvo nupurkšti trečiu probiotiku: du kartus per dieną, du kartus kas antrą dieną, du kartus kas trečią dieną ir kartą per savaitę. Kontrolinė grupė gavo tą patį pieno pakaitalą be probiotikų.

Visi veršeliai gimimo dieną buvo pasverti, paimti kraujo mėginiai biocheminiams tyrimams ir mikrobiologiškai ištirtos išmatos, nustatant Clostridium perfringens bakterijas. Šie tyrimai kartoti 30-ąją ir 60-ąją veršelio amžiaus dieną. Visą laiką buvo nuolat stebima ir vertinama veršelių būklė, atliekami klinikiniai tyrimai o prireikus – taikomas medikamentinis gydymas.

Atlikus tiriamų veršelių sveikatingumo analizę, nustatyta, kad kvėpavimo takų ligos dažniau diagnozuotos 30 dienų amžiaus veršelių grupėje, kuriai nebuvo skirta probiotikų. Analizuojant veršelių virškinamojo trakto ligų dažnumą, didžiausias sergamumas nustatytas kontrolinėje grupėje 15 dienų amžiaus veršeliams, iš kurių 11 sirgo. Tiriamojoje grupėje sirgo vos keli veršeliai visose amžiaus grupėse.

Dėl šių sveikatos problemų pirmosiomis veršelių gyvenimo dienomis būtina užtikrinti tinkamą priežiūrą, mitybą, higienos sąlygas, kad būtų sumažinta ligų vystymosi rizika, ir greitai reaguoti į sveikatos sutrikimus – laiku kreiptis pagalbos į veterinarijos gydytojus.

Kūno svorio skirtumai buvo matyti tarp 30, 60 ir 90 dienų amžiaus kontrolinės ir bandomosios grupės veršelių. 30- ąją dieną bandomosios grupės veršeliai, palyginti su kontroline grupe, vidutiniškai svėrė 4,11 proc. daugiau. 60-ąją dieną jų svoris buvo 3,75 proc., o 90-ąją dieną – 2,91 proc. didesnis. B. subtilis probiotikai teigiamai paveikė bandomosios grupės veršelių kūno svorį, palyginti su preparatų negavusiais veršeliais.

Atlikus biocheminio kraujo tyrimo analizę, nustatyta, kad 30 dienų amžiaus bandomosios grupės veršelių gama-glutamiltransferazės (GGT) aktyvumas, palyginti su kontroline grupe, buvo 64,68 proc. didesnis. Vidutinis GGT aktyvumas probiotikų gavusių veršelių grupėje buvo 40,64 IU/L, o kontrolinės grupės – tik 14,35 IU/L. 60 ir 90 dienų amžiaus grupėje GGT aktyvumo skirtumų tarp grupių nebuvo.

Šio fermento daugiausia randama kepenyse, inkstuose ir kasoje, jis svarbus baltymų apykaitai ir aminorūgščių pernešimui. Veršeliams šis rodiklis yra svarbus, nes jo aktyvumo padidėjimas gali signalizuoti apie kepenų funkcijos sutrikimus, toksinų poveikį ar apie organizme vykstančias uždegimines reakcijas. GGT taip pat dažnai naudojamas kaip diagnostinis įrankis norint įvertinti kepenų būklę, galimus pažeidimus, nes šio fermento kiekis kraujyje padidėja, kai kepenys yra pažeistos.

AST (aspartato aminotransferazė) yra fermentas, kurio daugiausia randama kepenyse, širdyje, raumenyse ir inkstuose. Jis dalyvauja aminorūgščių apykaitoje ir padeda pernešti aminogrupes tarp molekulių. AST lygis veršelių kraujyje yra svarbus rodiklis, nes padidėjęs šio fermento aktyvumas gali rodyti įvairių organų pažeidimus, ypač kepenų arba raumenų. Kepenų pažeidimai, infekcijos, uždegimai ar toksinų poveikis gali padidinti išskiriamą AST kiekį į kraują, todėl šio rodiklio analizė yra naudinga diagnozuojant ir vertinant veršelių sveikatos būklę. Per atliktą tyrimą nustatyta, kad 30-ąją dieną bandomosios grupės veršelių kraujo serume AST aktyvumas buvo 41,12 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės. Vidutinė AST reikšmė kontrolinėje grupėje buvo 72,00 IU/L, o bandomojoje grupėje – 51,02 IU/L. Kitomis dienomis (0, 60 ir 90 d. amžiaus) tarp grupių AST aktyvumo skirtumų nebuvo.

Probiotikai – vietoje antibiotikų

Probiotikų naudojimas gyvulininkystėje turi daug perspektyvų. Nuolat tobulinant probiotikų formules ir technologijas, tikėtina, kad jie taps dar efektyvesni ir plačiau pritaikomi įvairiose gyvulininkystės srityse. Moksliniai tyrimai ir naujovės gali atskleisti naujus probiotikų naudojimo metodus, kurie leis dar veiksmingiau kovoti su specifinėmis ligomis, arba užkirsti kelią infekcijoms. Be to, probiotikų taikymas gali būti svarbi priemonė įgyvendinant tvaresnės žemės ūkio politikos tikslus – gerinti gyvūnų gerovę ir mažinti antibiotikų vartojimą.

Veršeliams svarbu ne tik sukurti tinkamas laikymo sąlygas, bet ir užtikrinti subalansuotą mitybą, naudojant kokybiškus pieno pakaitalus ir pašarus, kurie prisideda prie sveikos žarnyno mikrofloros ir padeda išvengti virškinimo sutrikimų. Rekomenduojama naudoti papildus (probiotikus ar elektrolitus), kurie padeda atkurti skysčių balansą ir stiprina imunitetą. Tinkamai įgyvendinus veršelių ir užtrūkusių karvių vakcinacijos programas, galima apsaugoti gyvūnus nuo dažniausiai pasitaikančių infekcijų, pavyzdžiui, rota, corona virusų ar bakterinių ligų.

Vakcinacija sumažina infekcijų riziką ir prisideda prie geresnės gyvūnų sveikatos. Be to, nuolatinis imuniteto stiprinimas tiek maistu, tiek vakcinomis užtikrina sveikesnį veršelių augimą, didesnį atsparumą ligoms ir geresnį bendrą ūkio efektyvumą. Tinkama priežiūra ir prevencinės priemonės leidžia sumažinti veterinarines išlaidas, užtikrinti aukštesnį produktyvumą ir pelningumą.