Neišsigąskite – nieko nesupainiojau. Ši itin sena imtynių atmaina, kai du gigantiško kūno sudėjimo atletai stengiasi vienas kitą išstumti iš apskrito ringo, profesionaliai praktikuojama tik Japonijoje. Tačiau visureigių rinkoje pasirodė korėjietis, pasirengęs triumfuoti mašinų pasaulio sumo pirmenybėse.

Kalbu apie Hyundai Santa Fe. Jis tokio dydžio, kad, sulaukęs galimybės porą dienų pabandyti lietuviškos žiemos sąlygomis, net nemėginau jo įsprausti į europietiškiems šeimovežiams skirtą garažą. Visureigis iš tiesų milžiniškas – kėbulas beveik 5 m ilgio, tad įvažiuoti į garažą dar pavyktų, bet vėliau praverti dureles ar kažką įkrauti į bagažinę, prieš tai neatlaisvinus papildomos erdvės, greičiausiai būtų neįmanoma.

O štai pravėrus visureigio dureles laukia smagūs atradimai. Santa Fe ne vienintelis siūlo galimybę keliauti septyniese, bet vargu ar kuriame kitame šio segmento modelyje užčiuopsite tiek komforto trečioje sėdynių eilėje. Čia yra USB lizdai, puodelių laikikliai ir atskiras klimato kontrolės valdiklis, o vietos tiek, kad mintis nekiltų postringauti apie mažvaikiams ar uošvienei skirtą rafinuotą bausmės formą. Žinoma, įlipimo ir išlipimo procedūros nėra paprastos net ir sukonstravus išmanų antros eilės sėdynių transformavimo mechanizmą, atlaisvinantį durelių angą. Bagažinės uždangalo nėra kur padėti pačiame automobilyje, vis dėlto daugiau keleiviams skirtos erdvės nerasite niekur, išskyrus klasikinius furgonus Volkswagen Multivan ar V klasės Mercedes.

Taip yra todėl, kad, keičiantis kartoms (šis Santa Fe jau penktos kartos), automobilis reikšmingai ūgtelėjo visomis kryptimis: ratų bazė padidėjo nuo 2 765 iki 2 815 mm, bendras ilgis – nuo 4 785 iki 4 830 mm, plotis liko toks pat – 1 900 mm, aukštis, atsižvelgiant į įrangą, svyruoja nuo 1 720 iki 1 780 mm, bet, palyginti su ankstesnės kartos modeliu, išstypo mažiausiai 35 mm. Salono erdvę iliustruoja skaičiai: antroje eilėje erdvė kojoms padidėjo 35 mm – iki 1 075 mm, trečioje eilėje – 15 mm – iki 761 mm. Toliausiai gale sėdintiesiems tikimybė pakaušiu pasiekti lubas eliminuota, nes aukščio atsarga padidėjo 69 mm – iki 958 mm.

Sulankstytos antrosios ir trečiosios eilės sėdynės sudaro plokščias grindis – ant jų galima įrengti dvi visavertes miegamąsias vietas. Vietoje standartinės trijų vietų sofos antroje eilėje galima užsisakyti du atskirus ypač komfortiškus fotelius, kurių pasvirimo kampas reguliuojamas ne tik atlošais, bet ir pagalvėlėmis. Jas nulenkti ar grąžinti į pradinę padėtį galima naudojant mygtukus ir elektros pavarą.

Bagažinės tūris pagal VDA metodą, atsižvelgiant į naudojamų sėdynių skaičių, yra nuo 725 iki 1 275 litrų. Maloni smulkmena – pabrėžtinai plačios bagažinės durelės visai atidarytos yra fiksuojamos horizontalioje padėtyje taip, kad po jomis galima rengti nedideles iškylas.

Be to, radikaliai pasikeitė kėbulo forma. Jei lig šiol visureigį buvo galima vadinti gana aptakiu, tai naujasis panašus į daugiavaikės šeimos poreikiams skirtą keturių durų spintą su 21 colių ratukais – iki pat stogo vertikalę išlaikančiais šonais, stačiai nurėžta priekine ir galine dalimis. Visi išoriniai kampai švelniai suapvalinti. Bendras vaizdas maloniai glosto akį ir verčia spėlioti, kur aš jį mačiau. Tikra tiesa – iš tolėliau pamačius Pietų Korėjoje sukurtą dičkį pirmiausia galvon šauna mintis, kad tai nauja Land Rover šeimos atžala. Jei neįjungti ypač moderniai ir originaliai atrodantys H formos LED žibintai, visureigis atrodo kaip tiuningo dirbtuvėse pasisvečiavęs Defender. Plagiatu „Hyundai“ dizainerių gal ir negalima kaltinti, tačiau kad britų visureigis juos įkvėpė, yra daugiau nei akivaizdu. Santa Fe statramsčiuose už galinių durelių net įrengtos dengtos rankenos, leidžiančios lengviau pasiekti stogo bagažinę. Panašiai kaip naudojantis miniatiūrinėmis kopėtėlėmis Defender atveju.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad „Hyundai“ flagmano pokyčius greičiausiai lėmė siekis pelnyti Amerikos rinkos simpatijas. Čia be visų specifinių „gero“ automobilio bruožų, mašina privalo būti didelė ir patogi. Savybių, kurioms tinka pastarasis epitetas, kalnai. Santa Fe pakaba ypač minkšta, o tai ir buvo prioritetas. Nors visureigis neturi reguliuojamo standumo amortizatorių (tenka pasikliauti jį konstravusių inžinierių skoniu ir supratimu), vis dėlto bendras įspūdis geras. Net aktyvavus Sport režimą didesniu greičiu vingiuojant miško keliuku, apima jausmas, tarsi su nedidele valtimi iš ramaus užutekio būtum išsprūdęs į vėjų ir bangų kedenamą vandenyną. Visureigis gana inertiškas, bet posūkiuose į šonus svyruoja minimaliai ir nesaugumo jausmo nesukelia. Tiesiog nereikia turėtų iliuzijų, jog 2 t sveriantis milžinas trasoje elgsis tarsi karštas hečbekas.

Apskritai korėjietis siunčia gana aiškią žinią, kokiems tikslams jis sukurtas ir kokias vertybes išpažįsta. Tai šeimos kelionių priemonė ir, jei jums tokio reikia, Santa Fe džiugins beveik viskuo, pradedant variklio darbu ir baigiant dezinfekatoriumi asmeniniams daiktams sterilizuoti (tai viršutinėje pirštinių dėžutėje įrengta ultravioletinių spindulių kamera, sugebanti išnaikinti bakterijas ant mobiliojo telefono, raktų ir kt.). Automobilio interjeras funkcionalumo, ergonomikos, apdailos medžiagų kokybės ir derinimo požiūriu nepriekaištingas. Nors salone galima jausti britiško stiliaus motyvų, toks sugretinimas laikytinas komplimentu.

Gerą įspūdį palieka didžiulė informacinė juosta iš dviejų (2 x 12,3 colio) sujungtų ekranų su multimedijos sistema ir dailia grafika. Atskiras klimato kontrolės įrenginio jutiklinis ekranas 6,6 colių, tačiau temperatūrai reguliuoti naudojamos tradicinės sukamosios rankenėlės. Porankio dėtuvės dangtis atsidaro tiek iš vairuotojo, tiek iš gale sėdinčio keleivio pusės. Su centrine konsole jungiančio tunelio viršuje įrengta greitojo belaidžio įkrovimo plokštuma, skirta dviem išmaniesiems telefonams. Kitapus vairaračio – nedidukė sekimo kamera, suporuota su dėmesio kontrolės sistema. Jei spoksai pro šoninį langą bent akimirką ilgiau, nei reikia įvertinti aplinką prieš būsimą manevrą, ji pratrūksta perspėjimais. Gal tai šiek tiek erzina, bet neabejotinai naudinga.

Bandymams skirtame Calligraphy įkraunamame hibridiniame modelyje sumontuotas 1.6 T-GDi benzininis variklis ir 66,9 kW elektros motoras. Bendra jų galia 253 AG, o 367 Nm maksimalus sukimo momento diapazonas – 1 000–5 100 aps./min. Visiems keturiems ratams šią jėgą perduoda automatinė 6 laipsnių transmisija. Įspūdinga dinamika naujasis Santa Fe pasigirti negali (iki 100 km/val. įsibėgėja tik per 9,3 sek.; maksimalų 180 km/val. greitį pasiekti jam taip pat ilgokai užtrunka), tačiau kelionės pabaigoje dirstelėję į degalų sąnaudas šypsositės. Maniškės kiek daugiau nei 400 km distancijos rezultatas buvo 6,9 l/100 km. Turint galvoje, kad intensyvaus eismo sąlygomis autostradoje ir provincijos keliais visą laiką judėjau maksimaliu leistinu greičiu, automobilio gebėjimas efektyviai naudoti energiją nusipelno komplimentų.

Be to, hibridinė sistema dirba taip sklandžiai, kad, pasibaigus elektros atsargoms (13,8 kWh ličio jonų polimerų baterija leidžia miesto sąlygomis įveikti beveik 60 km atstumą), apie vidaus degimo variklio veiklą sužinai tik sekdamas tachometro rodmenis. Iš buitinio elektros tinklo bateriją įkrauti užtrunka apie 3,5 valandos. Vadinasi, didžiąją dalį kasdienių maršrutų galima įveikti vien elektra.

Per porą draugystės su korėjietišku visureigiu dienų užfiksavau du dalykus, dėl kurių „Hyundai“ komandai būtų galima priekaištauti. Pirma, elektroninės Santa Fe akys kartais klaidingai nuskaitydavo kelio ženklų reikšmes (90 km/val. leistiną greitį keletą kartų „sumažino“ iki 50 km/val.) ir atitinkamą informaciją pateikdavo prietaisų skydelyje. Nesureagavus į perspėjimą apie „viršijamą“ greitį, borto kompiuteris siunčia gana imperatyvius perspėjimus. Laimė, kad bent kai kuriuos garsinius signalus galima išjungti.

Kiek didesnė problema – užmojis išvaduoti vairuotoją nuo būtinybės tamsiu paros metu užmiesčio trasoje perjunginėti tolimąsias šviesas į artimąsias. Automobilis tai darė gerokai vėluodamas, todėl priešpriešais atvažiuojantieji pradėdavo širsti ir mirksėti toliašaudėmis šviesomis.

Taip pat reikėtų atidžiai pasverti savo ambicijas su Santa Fe ką nors nustebinti bekelėje. Nors jo prošvaisa solidi – 180 mm, o įvažiavimo ir nuvažiavimo kampai („Lietuvos metų automobilio“ bandymų stovykloje atlikti matavimai parodė, kad jie beveik tokie pat, kaip Toyota Land Cruizier) ir tarpašinis diferencialas yra neprasti, su tokia mase ant minkšto grunto derėtų elgtis atsargiai. Tai nėra rimtai bekelei skirtas visureigis.

Naudotis šiuo milžinu įprastoje aplinkoje vairuotojui talkina gausybė elektroninių talkininkų. Yra pagalbinė sistema priekiniam susidūrimui išvengti, įspėjanti ir įjungianti avarinį stabdymą, jei priekyje važiuojantis automobilis staiga ima stabdyti arba jei kyla pavojus susidurti. Su navigacijos sistema veikianti išmanioji pastovaus greičio palaikymo sistema išlaiko saugų greitį įvažiuojant į posūkius greitkelio ruožuose. Pagalbinė vairavimo greitkelyje sistema padeda išlaikyti nustatytą greitį ir atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, persirikiuoti važiuojant greitkeliu, išlaikyti automobilį eismo juostos viduryje.

Dar reikia paminėti pagalbinę išmaniąją greičio mažinimo ir važiuojant atbuline eiga susidūrimo su pagrindiniu keliu važiuojančiu automobiliu prevencijos sistemas, 360° aplinkinio vaizdo monitorių, pagalbines išmaniąją statymo per nuotolį ir saugaus išlipimo sistemas. Santa Fe automobilis turi 10 saugos oro pagalvių: šonines antros eilės sėdynių, vairuotojo kelių, šoninę viduryje, taip pat dvi priekyje, dvi šonuose ir dvi užuolaidines pagalves, kurios apsaugo ir trečios eilės sėdynes.

Pigiausios Style komplektacijos visureigis kainuoja 53 990 eurų, o už įkraunamo hibrido su ilgiausią komforto atributų sąrašą turinčią Calligraphy versiją teks pakloti 65 990 eurų.