Nuo 2025 apskaitos metų pradeda veikti Ūkio tvarumo duomenų tinklas, kuris iš dalies keičia Ūkio apskaitos duomenų tinklą. Tai reikalauja didelių pokyčių.

Kad Ūkio tvarumo duomenų tinklas (ŪTDT) veiktų visu tempu, iki tol reikia parengti kompiuterizuotą duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo sistemą, ugdyti gebėjimą naudotis duomenų šaltiniais, susieti juos su duomenų rinkiniais (ataskaitomis), pritaikyti kompiuterizuotą duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo sistemą, įskaitant skaitmeninius sprendimus, žmogiškųjų išteklių, dirbančių su Ūkio apskaitos duomenų tinklu (ŪADT), įdarbinimą ir mokymą. Svarbiausia skatinti ūkininkus dalyvauti Ūkio tvarumo duomenų tinkle, didinant informuotumą apie jo naudą.

ŪADT buvo tik mikroekonominiai ir apskaitos duomenys, o ŪTDT apims ekonominius, aplinkos ir socialinius duomenis.

Ekonominiai duomenys. Bendra informacija apie valdą, turtą ir investicijas, kvotas ir kitas teises, skolas ir kreditus, pridėtinės vertės mokestį, ūkinės veiklos sąnaudas, žemės naudojimą ir pasėlius, gyvulininkystės produktus ir paslaugas, rinkos integraciją, narystę gamintojų organizacijose, rizikos valdymą, inovacijas ir skaitmeninimą, kitą su valda susijusią pelningą veiklą, subsidijas, orientacinę pajamų ne iš ūkio veiklos dalį.

Aplinkos srities duomenys. Ūkininkavimo praktika, dirvožemio valdymas, maisto medžiagų naudojimas ir valdymas, anglies ir ekologinis ūkininkavimas, išskirtas ir absorbuotas ŠESD kiekis, oro tarša, vandens, augalų apsaugos produktų ir antimikrobinių medžiagų naudojimas, gyvūnų gerovė, biologinė įvairovė, sertifikavimo sistemos, energijos sunaudojimas ir gamyba, maisto nuostoliai pirminės gamybos lygmeniu, atliekų tvarkymas.

Socialiniai duomenys. Darbo jėga, švietimas, lyčių pusiausvyra, darbo sąlygos, socialinė įtrauktis ir apsauga, infrastruktūra, paslaugos, kartų kaita.

Trys duomenų ataskaitų lentelės papildytos naujais ekonominiais, keturiolika – naujais aplinkos, penkios – naujais socialiniais kintamaisiais, dar penkios esamos lentelės papildytos kitais naujais kintamaisiais. Iš viso jų įtraukta 215, kuriuos Europos Komisijai (EK) reikės pateikti iki 2027 metų.

Siekiant pertvarkyti ŪADT į ŪTDT, buvo pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2674, kuris iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 1217/200. Dabar būtina nustatyti valstybės narės valdų ekonominio dydžio ribas, atsižvelgiant į skirtingas ūkininkavimo struktūras. Kiekviena valstybė narė turi parengti respondentinių valdų atrankos planą, kuriuo užtikrintų reprezentatyvią tiriamosios srities imtį. Tyrimo sritis reikėtų išskirti pagal ūkininkavimo tipus ir ekonominį dydį.

Atrankos planas parengtas prieš 2025 ataskaitinių metų pradžią, kad EK galėtų peržiūrėti jo turinį prieš jį panaudodama ir atrinkti respondentines valdas. Siekiant išlaikyti atrinktos imties reprezentatyvumą ekonominių kintamųjų atžvilgiu, kartu įtraukiant kitus tvarumo aspektus, modeliai ir metodai, susiję su atrankos plano forma ir turiniu, turi būti atnaujinami. Valstybių narių valdomų ūkių atrankoje reikia atsižvelgti į aplinkosauginį ir socialinį aspektus, susijusius su perėjimu prie ŪTDT. Ūkininkavimo tipas ir ekonominis valdos dydis turėtų būti nustatomi taikant ekonominį kriterijų. Tam tikslinga naudoti standartinę produkciją.

Kad būtų pasiekti ŪTDT tikslai, reikia pakeisti ūkio ataskaitos charakteristiką, įskaitant ataskaitinių metų pradžią ir pabaigą, taip pat ūkio ataskaitos formą ir išdėstymą, kintamųjų apibrėžimus ir duomenų perdavimo EK dažnumą. Nauji kintamieji, susiję su ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu ūkininkavimo aspektais, turi apimti nustatytas temas. Reikia nustatyti bendruosius ūkio ataskaitų rengimo principus, įskaitant poreikį rinkti aplinkos ir socialinius kintamuosius, ir naujas galimybes, kurias suteikia dalijimasis duomenimis su kitais duomenų šaltiniais. Atsižvelgiant į skirtingą duomenų rinkimo organizavimą ir metodus valstybėse narėse, tikslinga nustatyti atitinkamus terminus tam tikriems kintamiesiems nuo 2025 iki 2027 ataskaitinių metų. Toks laikotarpis turėtų būti taikomas ir nustatant duomenų pateikimo tvarkaraštį.

Nuo 2025 m pradedami rinkti nauji duomenys apie:

• integraciją į rinką. Reikia pateikti informaciją apie pagrindinio ūkio produkto (pagal produkcijos vertę) pardavimus skirtingiems pirkėjams (tiesiogiai vartotojams, perdirbėjams, mažmenininkams ir pan.) ir nurodyti atitinkamų susitarimų charakteristiką;
• ūkininkavimo (žemės ūkio gamybos) metodus. Plotai (ha) pagal žemės dirbimo metodus, dirvožemio dangą žiemą, plotai žaliajai trąšai ir šiaudų kraikui, komposto, kalkių ir kitų dirvožemio gerinimo priemonių kiekiai;
• mėšlo laikymą. Srutų ir (ar) tirštojo mėšlo laikymo būdai;
• mėšlo naudojimą. Srutų ir (ar) tirštojo mėšlo panaudojimo (tręšimo mėšlu) taikymo būdai. Reikės nurodyti į ūkį įvežto (pirkto ar gauto) ir iš jo išvežto srutų ir (ar) mėšlo kiekį;
• dirvos tyrimus. Dirvožemio tyrimų rezultatai gali būti pateikti, jei jie yra prieinami ir buvo atlikti per pastaruosius 5 metus (neprivaloma);
• kraštovaizdžio elementus. Būtina nurodyti kraštovaizdžio elementų buvimo faktą pagal kategorijas (yra ar ne). Plotų nurodyti neprivaloma;
• aplinkosaugos sertifikavimo sistemas. Kokius ir nuo kada su aplinkosauga susijusius sertifikatus ūkis turi ar siekia gauti;
• darbo saugą. Reikia nurodyti, ar ūkyje įvertina darbo rizika, siekiant sumažinti su darbu susijusius pavojus, ar parengtas ūkio saugos planas, ar ataskaitiniais metais ūkio nariai arba darbuotojai patyrė nelaimingų atsitikimų darbe;
• socialinę įtrauktį. Pateikti informaciją, ar ūkis teikia socialinio ūkininkavimo paslaugas – ar ūkio ištekliai ir aplinka naudojami, siekiant teikti ar skatinti gydymo, psichikos sveikatos, socialinės ar švietimo paslaugas;
• ūkininkams prieinamas paslaugas. Reikia nurodyti, ar ūkyje pasiekiamas fiksuotas ar mobilusis interneto ryšys, ar ūkininkas jį turi;
• kartų kaitą. Metai, kuriais savininkas perėmė ūkį, kas jį perdavė dabartiniam savininkui: šeimos narys ar ne, ar ūkį sukūrė dabartinis savininkas. Taip pat reikės nurodyti pasitraukimo iš žemės ūkio veiklos planą: šiuo metu neplanuojama; ūkis bus perduotas šeimos nariui (dovanojimo, paveldėjimo ar kita forma); ūkis bus perduotas ne šeimos nariui; planuojama išnuomoti (žemės ūkio paskirties žemę) ir kita.

***

Ūkio tvarumo duomenų tinklo informacinės sistemos kūrimo tikslai

• suteikti galimybę informacinių technologijų priemonėmis rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, administruoti ir tvarkyti ŪTDT gautus duomenis;
• užtikrinti gautų duomenų atsekamumą ir konfidencialumą, juos teikti EK ir fiziniams ar juridiniams asmenims teisės aktuose nustatyta tvarka;
• užtikrinti saugomų duomenų autentiškumą, vientisumą, galimybę naudoti duomenis laikui bėgant, užtikrinti teisėtą prieigą prie saugomų duomenų informacinių technologijų ir ryšių priemonių.

***

Svarbiausi žingsniai, pereinant prie ŪTDT

• 1965 m. sukurtas žemės ūkio valdų pajamų ir ūkinės veiklos apskaitos duomenų rinkimo tinklas Europos ekonominėje bendrijoje;
• 2004 m. Lietuva tapo Europos Sąjungos ŪADT dalimi, jai įstojus į ES;
• 2020 m. Europos Komisija paskelbė, kad ketina pereiti nuo ŪADT prie ŪTDT;
• nuo 2021 m. gruodžio iki 2023 m. lapkričio vykdytas bandomasis projektas. Juo siekta nustatyti įvairius svarbius tvarumo duomenis, kuriuos reikia įtraukti į ŪTDT ir kurie apima aplinkos apsaugos, socialinį ir ekonominį aspektus, ir įvertinti jų pagrįstumą duomenų rinkimo požiūriu. Taip pat nustatyti galimi nauji duomenų rinkimo, ataskaitų teikimo ir duomenų saugojimo metodai, siekiant sumažinti administracinę sistemos naštą, kad būtų užtikrintas savanoriškas ūkininkų dalyvavimas. Bandomasis projektas nustatė 16 temų, kiekviena iš jų sudaryta pagal potemes (iš viso jų yra 68);
• nuo 2023 m. pradėti vykdyti pokyčiai dėl perėjimo į ŪTDT;
• 2024 m. buvo priimami įgyvendinamieji reglamentai dėl perėjimo prie ŪTDT nuo 2025 m.;
• 2026 m. bus renkama nauja informacija už 2025 m. į naują ŪTDT informacinę sistemą;
• 2028 m. galutinis ŪTDT informacinės sistemos įgyvendinimas.