Sintetiniai feromonai padidina pieninių veršelių gerovę ir sumažina nujunkymo stresą. Tyrimai rodo teigiamą poveikį neuroendokrininei sistemai: mažėja nerimo apraiškų, išsilaiko optimalus apetitas ir poilsio režimas, nekrenta priesvoriai.

Dirbtinės veršelių auginimo praktikos, kai jaunikliai atskiriami nuo karvių ir girdomi pienu ar pieno pakaitalu, pasiteisino dėl maisto gamybos sistemų, kuriomis siekiama patenkinti didėjančią pasaulinę pieno produktų paklausą ir išlaikyti verslo tvarumą, modelio. Auginant veršelius tokiu būdu galima užtikrinti tinkamą stebėseną ir priežiūrą, apriboti infekcinių ligų plitimą, pagerinti produktyvumą.

Tačiau praktika turi trūkumų, susijusių su veršelio atskyrimu nuo karvės beveik iš karto po atvedimo, socialine izoliacija, natūralaus ėdimo elgesio slopinimu, greitesniu nujunkymu, skausmingomis procedūromis (pvz., ragų šalinimu). Nenatūrali aplinka po atvedimo ir manipuliacijos kelia stresą ir neigiamai veikia bendrą gyvulio būklę.

Poreikis didinti gerovę

Neigiamą dirbtinio veršelių auginimo poveikį gerovei įmanoma sušvelninti šiomis priemonėmis:

• veršelių laikymas po du,
• žaislai ir kiti užimtumo objektai gardelyje,
• mitybos gerinimas, girdymas per žinduką,
• prieiga prie žindenės.

Nors poravimas ir girdymas per žinduką tenkina esminius jauniklių poreikius, individualus laikymas ir girdymas iš kibiro tebėra įprasta praktika daugelyje ūkių.

Juslinis aplinkos papildymas reiškia bet kokius dirgiklius, kurie gali sukelti vienokį ar kitokį gyvūno pojūtį, pavyzdžiui, muzika, masažiniai šepečiai. Šiai kategorijai priskiriami ir feromonai. Tai medžiagos, kurios jungiasi prie receptorių, esančių vomeronasaliniame organe (tai specializuotas jutimo organas, kurį turi daugelis gyvūnų, jis atsakingas už feromonų aptikimą) arba uoslės epitelyje, sukeldamos smegenyse tiek elektrinių, tiek molekulinių reakcijų kaskadą. Aktyvuojant neuroendokrininę sistemą keičiasi gyvūno elgesys.

Raminamasis feromonų poveikis

Pirmieji feromonai veterinarijoje išskirti iš žindančių paršavedžių, pastebėjus efektą paršeliams. Nustatyta, kad iš karto po to, kai žinduolio patelė atveda jauniklį, šias medžiagas gamina riebalinės odos liaukos, esančios apie pieno liaukas. Sklandžiam procesui, kad feromonai išgaruotų ir pasiektų naujagimių jauniklių uoslės epitelio receptorius, būtina padidėjusi vietinė audinių kraujotaka ir temperatūra bei odos mikrofloros poveikis. Nustatyta, kad panašias medžiagas gamina ir kitos žinduolių rūšys, kurių riebalų liaukų sekrete gali būti skirtinga oleino, palmitino, linolo rūgščių koncentracija.

Nuo to laiko sintetiniai feromonai išbandyti daugeliui naminių gyvūnų rūšių, tarp jų ir šunims, katėms, arkliams, galvijams. Manoma, kad šios medžiagos sumažina stresą, paveikia kognityvinį aplinkos suvokimą ir emocinį dirgiklių apdorojimą, todėl gyvūnas jaučia mažesnę grėsmę. Dauguma tyrimų, susijusių su raminamuoju poveikiu, atlikta su gyvūnais kompanionais, siekiant panaikinti elgesio sutrikimus ar padidinti prisitaikymo galimybes. Iš ūkinių gyvūnų feromonai dažniausiai naudojami siekiant pagerinti kiaulių ir arklių gerovę.

Pritaikymas galvijams

Tyrimuose su galvijais daugiausia dėmesio skiriama išsiaiškinti, kokia feromonų nauda melžiamų karvių produktyvumui ir mėsinių veršelių nujunkymui. Pastebėta, kad pereinant nuo tvartinio laikymo prie ganiavos ir naudojant raminamuosius feromonus, primilžis ne tik kad nesumažėjo, bet padidėjo. Naudojant nujunkomiems mėsiniams veršeliams, sumažėjo jų nerimas ir baubimas, plaukų ir kraujo mėginiuose rasta mažiau kortizolio, pagerėjo pašarų efektyvumas ir augimo greitis, palyginti su kontroline grupe.

Su pieniniais veršeliais atlikta nedaug tyrimų, tačiau rezultatai rodo, kad nujunkymo periodu feromonai taip pat pagerino svorio augimą, sumažino streso hormono kortizolio koncentraciją organizme, simpatinės nervų sistemos aktyvumą (širdies susitraukimų dažnį), pailgino gulėjimo laiką, palyginti su kontroline grupe. Fiziologiniai ir elgesio duomenys patvirtina, kad raminamieji galvijų feromonai moduliuoja streso įveikos mechanizmus taip, kad pagerėja veršelių gerovė ir produktyvumas nujunkymo laikotarpiu.

Nepaisant teigiamo efekto, kiekvienam ūkiui tenka pasverti, ar išlaidos, susijusios su purškiamų aerozolių įsigijimu ir darbo sąnaudomis, atsiperka, palyginti su gaunamu pelnu. Kadangi feromonų naudojimas galvijams nėra plačiai paplitęs, duomenų apie finansinę grąžą nėra.

***

Aplinkos gerinimas apibrėžiamas kaip pokyčiai, viršijantys minimalius gyvūno aplinkos standartus, arba valdymo praktika, kuri teigiamai veikia fizinę ir emocinę būseną.