Žemo, vidutinio ir aukšto potencialo auginimo technologijas galima palyginti įvertinus pagrindinius aspektus – derliaus našumą, mineralinių medžiagų efektyvumą, kenksmingųjų organizmų kontrolę, aplinkos saugą.

Šiuolaikinės pasėlių auginimo technologijos turi daug privalumų, vieni pagrindinių – geresnis turimų išteklių panaudojimas, išmaniųjų įrankių pritaikymas, subalansuotas augalų tręšimas, kenksmingųjų organizmų kontrolė, didesnis derlingumas ir aukštesnė grūdų kokybė, aplinkos tausojimas.

Kiekviename augimo tarpsnyje, nuo sėklos sudygimo iki derliaus brandos, javams reikia skirtingų tiek aplinkos sąlygų, tiek mineralinių medžiagų. Nevienodas yra ir augalų jautrumas kenksmingiesiems organizmams. Įvertinus šiuos poreikius galima užtikrinti optimalų augimą ir pasiekti aukštą derlingumą.

Kadangi kviečiai auga labai dinamiškai, minėtų poreikių intensyvumas skiriasi, nelygu vystymosi tarpsnis. Augaluose vyksta fiziologiniai, biologiniai, cheminiai procesai. Pavyzdžiui, sėklų sudygimo ir daigų tarpsniu intensyviau vystosi ir auga požeminės augalų dalys, todėl makroelementų (fosforo, kalio), mikroelementų ir biostimuliatorių reikia daug daugiau. Krūmijimosi ir bamblėjimo tarpsniais intensyviai auga vegetatyvinės augalų dalys, padidėja azoto ir mikroelementų poreikis. Tuo pačiu laiku būtina kontroliuoti piktžoles, ligas ir kenkėjus. Dar reikia padėti augalams apsisaugoti nuo aplinkos sąlygų sukelto streso.

Vėlesni tarpsniai irgi labai svarbūs ne tik grūdams formuotis, bet ir derliaus kokybei gerinti.

Šiuolaikinės technologijos leidžia padidinti žieminių kviečių produktyvumą ir derliaus kokybę, gerinant augalų fitosanitarinę būklę, mineralinių medžiagų prieinamumą, mažinant neigiamų veiksnių įtaką augalų augimui ir vystymuisi.

Žemas ar aukštas derlingumo potencialas

Aukšto potencialo auginimo technologija dažniausiai siejama su dideliu kiekiu mineralinių medžiagų, intensyviu augalų apsaugos produktų naudojimu, neatsižvelgiant nei į javų išsivystymo tarpsnį, nei į kenksmingųjų organizmų žalingumą. Gal atskirais atvejais galima pasiekti maksimalų augalų produktyvumą, tačiau ilgalaikėje praktikoje tokios technologijos pavojingos ir nuostolingos. To padarinys – nualinti dirvožemiai, prasta jų struktūra, netinkamas dirvos kvėpavimo ir drėgmės režimas. Perteklinis mineralinių medžiagų kiekis stabdo javų augimą ir vystymąsi, sukelia įvairias augalų dalių deformacijas, juos labiau apninka grybinės ligos ir kenkėjai. O mineralinės medžiagos ima blokuoti viena kitą.

Žemo potencialo technologija siejama su mažu kiekiu trąšų ir augalų apsaugos produktų, kurie neretai pasirenkami pagal silpnesnį veikliųjų medžiagų poveikį. Kelis auginimo sezonus galima nepajusti šių technologijų neigiamų padarinių, jeigu kviečiai auginami ypač derlinguose dirvožemiuose, tačiau vėliau, toliau taikydami mažo potencialo technologijas, derlių gausime vis mažesnį.

Rinkdamiesi, kokio potencialo auginimo technologiją taikyti ūkyje, turime pasitelkti ir įvertinti svarius aspektus, kurie leistų pasiekti norimų rezultatų. Šiuolaikinės technologijos apima daug dedamųjų: tiksliąsias tręšimo ar sėjos sistemas, azoto jutiklius, automatinio vairavimo, pažangią dirvožemio valdymo, geoerdvinės technologijos įrangą ir kitus tiksliuosius, skaitmeninius sprendimus. Pasitelkus modernias technologijas, galima kviečius auginti tvariau ir pelningiau.

Kaip vyko bandymai

Inovacijų ir tyrimų centre „ AgroITC“ atliekant įvairiapusius tiksliuosius lauko bandymus ir laboratorinius tyrimus sukaupiama daug duomenų, kuriais remiantis galima atrinkti produktyviausias veisles, geriausius tręšimo ir augalų apsaugos sprendimus, pateikti tinkamas rekomendacijas ir nuolat tobulinti tiksliąsias auginimo technologijas.

Remiantis 2023 ir 2024 m. atliktais tyrimais ir iš atrinktų efektyvių, saugių sprendimų sudarius skirtingo (žemo, vidutinio ir aukšto) potencialo auginimo technologijas, jos buvo testuojamos žieminių kviečių veislių LG Keramik ir Euforia pasėliuose Babtuose.

Taikytas skirtingas tręšimo azotu fonas, išberiant 200, 180 ir 150 kg ha^-1 azoto veikliosios medžiagos. Įvertinome lapų ir varpų ligų pažeidimus, atlikome augalų biometrinę analizę, tyrėme augalų cheminę sudėtį ir kt.

Abejais tyrimų metais aplinkos sąlygos, nors ir buvo geros augalams augti ir vystytis rudenį, žiemoti, tačiau pavasarį buvo nepalankios intensyviam javų augimui ir vystymuisi – jie patyrė ne vieną streso bangą. Planuotą gausų žieminių kviečių derlių pakoregavo ypač karšti ir sausi orai birželio pabaigoje. Nepaisant to, per visą žieminių kviečių auginimo sezoną galėjome nustatyti vizualiai ryškius skirtingo potencialo auginimo technologijų skirtumus.

Taikant makro- ir mikroelementų sprendimus, testuojant ir analizuojant minėtas technologijas, buvo pastebėta, kad papildomai mineralinių medžiagų reikėjo kviečiams, auginamiems pagal žemo potencialo technologiją.

Per visą žieminių kviečių auginimo sezoną didesnė grybinių ligų plitimo rizika išliko 2024 metais. Abejais tyrimų metais grūdų formavimosi tarpsniu (BBCH 73– 75) kviečių lapai buvo apnikti žalingiausių grybinių ligų: lapų septoriozės ir kviečių dryžligės. Didžiausias jų intensyvumas ant vėliavinių ir antrųjų augalų lapų nustatytas taikant žemo potencialo auginimo technologiją. Tai leidžia teigti, kad per vegetaciją didėjant grybinių ligų plitimui ir intensyvumui, būtina panaudoti stipresnius ligų kontrolės sprendimus tam, kad ilgiau išsaugotume sveikesnius kviečius.

Skirtingo potencialo technologijose taikyti javų augimo reguliavimo sprendimai sutvirtino žieminių kviečių stiebus ir tinkamai apsaugojo javus nuo išgulimo 2023 ir 2024 metais.

Tam, kad išsiaiškintume, kuris augimo reguliavimo sprendimas geriausias, atlikome augalų biometrinius matavimus skirtingais periodais. Augalų aukščio mažėjimo tendencijos, varpos ilgio ir segmentų skaičiaus varpoje didėjimo tendencijos nustatytos vidutinio ir aukšto potencialo auginimo technologijose, palyginti su žemo potencialo technologija.

Per tyrimus įvertintas žieminių kviečių produktyvių stiebų formavimo pokytis, kuris priklausė ne tik nuo aplinkos veiksnių, jam turėjo teigiamos įtakos skirtingo potencialo auginimo technologijos. Didžiausią kiekį produktyvių stiebų suformavo abiejų tirtų veislių kviečiai, auginti pagal vidutinę ir aukšto potencialo technologiją. Žemo potencialo technologija žieminiuose kviečiuose – augalai jautresni grybinėms ligoms, jiems trūksta mineralinių medžiagų, mažesnis derlingumas, prastesni grūdų kokybės rodikliai Aukšto potencialo technologija žieminiuose kviečiuose – sveikesni, stipresni augalai, didesnis produktyvumas ir geresnė grūdų kokybė

Ką atskleidė rezultatai

Tyrimų duomenimis, abiejų veislių kviečių grūdų baltymingumas gautas didesnis, taikant vidutinio ir aukšto potencialo technologijas su didesniu bendro azoto kiekiu, nei taikant žemo potencialo technologiją ir skiriant tik 150 kg ha^-1 v. m. bendro azoto kiekį.

Išanalizavę 2023 m. skirtingų auginimo technologijų tręšimo ir augalų apsaugos sprendimus, matome, kad didžiausias grūdų derlius (14 proc. drėgnumo) gautas taikant aukšto potencialo technologiją: LG Keramik veislės derliaus priedas siekė 0,3, Euforia – 0,12 t ha^-1, palyginti su žemo potencialo technologija.

Panašios tendencijos išliko ir 2024 metais. Taikant aukšto potencialo technologiją ir išbėrus vos 150 kg ha^-1 azoto veikliosios medžiagos, gavome atitinkamai 0,6 (LG Keramik) ir 0,4 t ha^-1 (Euforia) derliaus priedą, palyginti su mažo potencialo auginimo technologija. Padidinus bendrą azoto kiekį iki 180 kg ha-1 v. m., tirtų veislių derlius, panaudojus aukšto potencialo technologiją, buvo 1 t/ ha didesnis negu pagal žemo potencialo technologiją.

Aukšto potencialo technologijos sprendimams išleista vos 60 Eur/ha daugiau lėšų, palyginti su žemo potencialo auginimo technologija.

Bandymų rezultatai parodė, kad, siekdami sėkmingai užauginti gausų derlių, tręšimo ir augalų apsaugos sprendimus, jų taikymo laiką turime pasirinkti atsižvelgdami į augalų būklę, kenksmingųjų organizmų plitimo riziką ir kt. Taikant vidutinio ir aukšto potencialo technologijas, kai abiem atvejais skiriama po 200 kg ha^-1 v. m. bendro azoto kiekio, žieminių kviečių derlius išliko nepakitęs, tačiau aukšto potencialo sprendimas leido užauginti geresnės kokybės grūdus.

Tręšiant 180 kg ha^-1 v. m. azoto, žieminių kviečių derliaus potencialas gautas panašus, palyginti su 200 kg ha^-1 v. m. azoto kiekiu. Tačiau gauti grūdų kokybės rezultatai parodė, kad augalai visą potencialą atidavė didesniam derliaus kiekiui. Norint pasiekti aukštesnius grūdų kokybės rodiklius, reikėtų skirti didesnį azoto kiekį.

Tręšiant tik 150 kg ha^-1 v. m. azoto, matyti, kad, taupant trąšas ir išlaidas kitiems technologiniams sprendimams, sunku pasiekti aukštų rezultatų.

Remiantis tyrimų duomenimis, gerokai didesnis grūdų derliaus skirtumas tarp žemo ir aukšto potencialo technologijų parodė, kad žieminiai kviečiai, turėdami ribotą kiekį mineralinių medžiagų, gali užauginti didesnį derlių, taikant tik aukšto potencialo technologijos sprendimus, tačiau šis pasirinkimas dažnu atveju mums kainuoja didesnes išlaidas, palyginti su bendru azoto kiekiu 180 kg ha^-1 v. m. ir vidutinio potencialo technologija.

Turint gausius ilgalaikių tiksliųjų lauko ir gamybinių bandymų rezultatus, taikant modernias auginimo technologijas ir skaitmeninius įrankius bei sprendimus, galima nuolat tobulinti žieminių kviečių auginimo technologijas.