Tai degeneracinė klubo sąnario liga, kai dėl sutrikusios kraujotakos šlaunikaulio galvutės sąnarinis ir kaulinis audinys miršta. Tai gyvūnui sukelia skausmą ir šlubavimą.

Aseptinė šlaunikaulio galvutės nekrozė (AŠGN, angl. Legg-Calve-Perthes) dažniausiai diagnozuojama mažų, iki 10 kg sveriančių veislių šunims (pvz., Jorkšyro terjerams, mopsams, Džeko Raselo terjerams, taksams ir kt.) nuo 5 iki 8 mėn. amžiaus, tiek patinams, tiek patelėms.

Ligos etiologija nėra tiksliai žinoma. Buvo pasiūlytos kelios hipotezės: lytinių hormonų perteklius, pudelių recesyvinis monogeninis modelis, anatominės anomalijos, kai kurių terjerų veislių intrakapsulinės tamponados, kraujagyslių embolijos ir genetinis paveldimumas.

Ligos diagnozavimas

AŠGN sukelia išeminę šlaunikaulio galvutės nekrozę. Išoriniai simptomai pasireiškia tuo, kad gyvūnas šlubuoja, vaikšto pakėlęs vieną koją arba perneša svorį nuo vienos kojos ant kitos, jam skauda keliantis, sunku lipti laiptais aukštyn. Kai liga paveikia abi kojas, dažnai matyti, kad gyvūnas perkelia svorį ant priekinių kojų. Taip pat gyvūnai tampa vangūs, apatiški.

Pasireiškus pirmiesiems šlubavimo simptomams situacija pablogėja per 6–8 savaites. Kai kurie klientai praneša apie staiga prasidėjusį šlubavimą. Pacientų, kuriems diagnozuotas AŠGN, staigaus pablogėjimo priežastis gali būti ūmus epifizio kolapsas, tačiau tai ne visada sukelia šlubavimą. Kiti klinikiniai požymiai gali būti irzlumas, sumažėjęs apetitas ir odos kramtymas virš pažeisto klubo srities.

Per ortopedinį tyrimą palpuojant klubo sąnarį gyvūnas jaučia skausmą, yra apribota ir skausminga ekstenzija ir fleksija, o ligai labai pažengus girdima krepitacija. Ištiesta galinė koja gali atrodyti trumpesnė nei priešinga koja. Išryškėja didysis šlaunikaulio gumburas, šlaunies keturgalvio ir sėdmens raumenų (m. gluteus superficialis, m. gluteus profundus, m. gluteus middle) atrofija.

Diagnozei patvirtinti atliekamas rentgenologinis tyrimas, visiškai ištiesus klubo sąnarį ventrodorsaline projekcija. Rentgeno nuotraukoje matyti deformuota šlaunikaulio galvutė, padidėjusi klubo sąnario erdvė, pažeisto kaulo prašviesėjimas, šlaunikaulio kaklelio lizė ir sumažėjęs kaulo tankis, retkarčiais galima pastebėti osteofitų sankaupų. Siekdamas atskirti ankstyvus radiografinius ligos požymius nuo vėlyvųjų, Ljunggren (1967) nustatė penkis skirstymo laipsnius, kad klasifikuotų šlaunikaulio proksimalinės epifizio dalies pažeidimus.

Aseptinės šlaunikaulio galvutės nekrozės laipsniai

Pirmas laipsnis – sąnarinė duobė, šlaunikaulio galvutė ir kaklelis atrodo normaliai, sąnario erdvė aiškiai išplėsta. Pavieniai arba daugybiniai sumažėjusio tankio židiniai, atsiradę šlaunikaulio galvutėje, o rečiau – kaklelyje toliau nuo epifizio.

Antras laipsnis – šioje klasifikacijoje šlaunikaulio galvutė ir kaklelis aiškiai išreikštas, sąnarinė erdvė be pakitimų. Matyti didesnis sumažėjusio tankio židinių šlaunikaulio galvutėje ir kaklelyje kiekis. Tiesiai ir lateraliai klubaduobės krašto dažnai matyti kaulinės išaugos.

Trečias laipsnis – matyti ryškūs sąnarinės erdvės paviršiaus nelygumai, sumažėjęs šlaunikaulio galvutės ir kaklelio tankis, labiau išreikštos besiformuojančios kaulo išaugos ant klubaduobės krašto.

Ketvirtas laipsnis – sąnarinės erdvės paviršiuje nelygumai dar labiau išreikšti, visiškai prarandama normali šlaunikaulio galvutės forma, padidėja plotas, kur sumažėjęs tankis.

Penktas laipsnis – sąnarinės erdvės pokyčiai dar labiau pažengę negu ketvirto laipsnio, visai prarasti šlaunikaulio galvutės ir kaklelio kontūrai.

Gydymo būdai

Konservatyvusis gydymas. Rekomenduojamas šunims, kuriems pasireiškia šlubavimas ir matyti rentgenologinių pakitimų. Naudojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, ribojant judesius, kartu skatinant plaukti, tinkamai šeriant, 25 proc. šunų skausmas sumažinamas.

Naudoti Ehmer raištį rekomenduojama ankstyvoje ligos stadijoje, kol šlaunikaulio galvutė dar nėra visai paveikta kraujagyslių kolapso. Raištis laikomas apie 3–4 savaites, taip sustabdomas tolesnis kraujagyslių kolapsas, dėl kurio nekrozavusi kaulo dalis gali regeneruoti.

Alberto Maria Crovace ir kt. atliktame tyrime (2020) su 32-iem pirmo, antro ir trečio laipsnio pažeidimus pagal Ljunggren skalę turėjusiais šunimis, leidžiant į šlaunikaulio galvutę ir kaklelį autologines monoklearines kaulų čiulpų ląsteles, pastabėta, kad per 3 savaites po vienkartinės injekcijos 28-ių (87,5 proc.) gydytų šunų skausmas sumažėjo ir pagerėjo eisena. Po 3 mėnesių 28 šunys atgavo normalią eiseną ir neberodė skausmo.

Negavus teigiamo konservatyvaus gydymo rezultato per 2–3 mėnesius, šeimininkams reikėtų pasiūlyti chirurginį augintinio gydymą.

Chirurginis gydymas. Pasirenkama šlaunikaulio galvutės ir kaklelio rezekcija arba viso sąnario pakeitimas. Tai leidžia greičiau atkurti judėjimo funkciją.

Šlaunikaulio galvutės ir kaklelio rezekcija dažniausiai rekomenduojama subrendusiems šunims, kurių svoris ne didesnis negu 17 kg. Raumenų masė yra vienas iš svarbiausių rodiklių, padedančių pasiekti geriausių rezultatų po operacijos. Po šlaunikaulio galvutės ir kaklelio rezekcijos normalus judėjimas pasiekiamas 48– 78 proc. atvejų, 96 proc. šeimininkų būna patenkinti rezultatais (Eric ir kt. 2021).

Viso sąnario pakeitimas taikomas didelių ir vidutinių veislių šunims, sergantiems įvairiomis klubo sąnario ligomis, tokiomis kaip displazija, osteoartritas, lūžus šlaunikaulio galvutei ar klubaduobei.

Viso sąnario pakeitimą mažesniems negu 12 kg šunims leidžia atlikti Micro THR sistema. Daniel A. Jankovits ir kt. (2011) su šia sistema septyniems šunims atliko viso klubo sąnario pakeitimą. Gauti rezultatai, vertinant raumenų atrofiją iki operacijos ir po jos, rodė, kad visų šunų raumeninė masė didėjo. Naudojant Micro THR sistemą, AŠGN pacientų antro ir trečio laipsnio šlubavimą Yoon-seok Roh ir kt. (2017) pavyko visiškai atkurti.

Šis gydymo būdas atskleidė daug žadančių pooperacinių rezultatų. Pagrindiniai šios metodikos trūkumai – ji reikalauja didelių kaštų ir būtina kruopšti pooperacinė priežiūra.

Pooperacinis laikotarpis

Po šlaunikaulio galvutės ir kaklelio rezekcijos pooperacinis periodas yra labai svarbus, norint pasiekti gerų ilgalaikių rezultatų.

Pirmomis dienomis po operacijos turi būti apribota paciento veikla, judesiai. Krioterapiją galima taikyti iškart po operacijos nuo 10 iki 20 min. kasdien, kol atslūgsta pooperacinis uždegimas, ypač po fizinio krūvio. Nuo pirmų dienų po operacijos rekomenduojamas 5 min. masažas, pasyvus klubo sąnario lankstymas, tiesimas du kartus per dieną po 15 kartų.

Po savaitės ar dviejų į reabilitacijos programą galima įtraukti lėtą 10 min. vaikščiojimą su pavadėliu, lipimą laiptais ir ėjimą atgal. Rekomenduojamos komandos sėsti ir stoti. Plaukimas – priimtinas reabilitacijos būdas, bet galimas tik užgijus žaizdai. Plaukti galima po 10 min., kas savaitę laiką ilginant po 5 min. Skausmui kontroliuoti pirmas kelias savaites naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.