Europos Sąjungos šalių 2023–2027 m. žemės ūkio strateginiai planai yra ekologiškesni nei ankstesniu programos laikotarpiu, tačiau jie neatitinka Bendrijos iškeltų klimato ir aplinkos apsaugos ambicijų, rodo Europos Audito Rūmų ataskaita.

Pirmiausia, į BŽŪP teisės aktus neįtraukti žaliojo kurso tikslai. Antra, Bendrijos narės nepateikė kiekybinių verčių, todėl Europos Komisija (EK) negalėjo įvertinti, kaip jų planai padeda įgyvendinti žaliojo kurso tikslus, išskyrus žemės ploto, kuriame ūkininkaujama ekologiškai, padidėjimą.

Įvertinusi strateginių planų siektinus rodiklius, EK apskaičiavo, kad iki 2027-ųjų 10 proc. Bendrijos žemės ūkio paskirties žemės bus ūkininkaujama ekologiškai. Tačiau bus labai sunku pasiekti bendrą ES tikslą, kuris numato, kad iki 2030-ųjų 25 proc. žemės būtų ūkininkaujama ekologiškai. Mat, norint tai įgyvendinti, ekologinio ūkininkavimo praktiką reikėtų taikyti dukart sparčiau.

Kas neprivalu, tas mažai taikoma

Per visą ES 2024 m. pradžioje nuvilnijo ūkininkų protestai prieš sprendimus, susijusius su naująja BŽŪP. Europos Komisija atsižvelgė į tai ir sušvelnino kai kurių paramos sąlygų reikalavimus. Vadinamąjį Supaprastinimo paketo reglamentą Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 2024 m. gegužę.

Europos Audito Rūmai teigia, kad tai žemdirbiams leidžia lengviau įvykdyti paramos reikalavimus, tačiau šie pakeitimai kartu reiškia mažiau naudos aplinkai ir klimatui. Tarkime, GAAB 7, kuris susijęs su sėjomaina, turėjo prisidėti prie geresnės dirvožemio kokybės, tačiau dabar jis nėra privalomas – valstybės narės kai kuriems paramos gavėjams netaikė šio reikalavimo. GAAB 8 skirtas biologinei įvairovei išsaugoti, reikalaujant dalį žemės skirti negamybiniams plotams, tačiau tai daryti irgi buvo neprivaloma. Šio reikalavimo ūkininkams netaikė 24 šalys narės. Taip pat 16 šalių atidėjo reikalavimą apsaugoti durpynus ir šlapynes (GAAB 2), įskaitant Airiją ir Lenkiją, kuriose dėl durpynuose vykdomos žemės ūkio veiklos išsiskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD).

Valstybių narių taikomose ekologinėse sistemose žemdirbiai dalyvauja savanoriškai. Tad, Audito Rūmų nuomone, tai pakenks kitoms žaliosioms priemonėms. „Ekologinės sistemos – savanoriškos. Jų poveikis priklausys nuo to, ar ūkininkai jas taikys. Gali būti sunku užtikrinti plataus masto taikymą. Pavyzdžiui, Vokietijoje tik 66 proc. planuoto ploto buvo naudojama ekologinėms sistemoms“, – pabrėžiama ataskaitoje.

Tikslams pasiekti reikia lėšų

Vykdant BŽŪP nuo 2023 iki 2027 m., 40 proc. lėšų numatyta skirti su klimatu susijusiems tikslams pasiekti. Vis dėlto EK apskaičiavo, kad tai sudarys 47 proc. šalių narių planuose numatytų BŽŪP lėšų. 2023–2027 m. laikotarpiu tai iš viso sudarys 123 mlrd. eurų.

ES taip pat nustatė, kiek lėšų bus skirta, siekiant įgyvendinti tikslus, kuriais prisidedama prie biologinės įvairovės nykimo stabdymo: šiemet – 7,5 proc., o 2026 m. ir 2027 m. – po 10 proc. bendro ES biudžeto. Tačiau nenustatyta, kiek lėšų šiam tikslui bus suteikta iš BŽŪP biudžeto. Šiemet, t. y. 2024 m., tam numatyta beveik 9 mlrd. Eur, o tai sudaro 17 proc. BŽŪP išlaidų.

Negalėjo įvertinti žalumo

Audito Rūmai nustatė, kad EK peržiūrėjo planus daugiausia kokybės prasme, o juos tvirtino vadovaudamasi holistiniu požiūriu. Vadinasi, ji negalėjo įvertinti žaliųjų tikslų ir nustatyti, kiek padidėjo aplinkos ir klimato sričių užmojai.

Vis dėlto, peržiūrėjusi planų projektus, Europos Komisija šalims narėms pateikė pastabų, kuriose išreiškė susirūpinimą, kad 25 iš 28 planų (Belgija pateikė du) neatitinka ES aplinkos ir klimato sričių tikslų.

Valstybės atsižvelgė ne į visas pastabas

Europos Audito Rūmai, išanalizavę Lenkijos, Airijos, Prancūzijos, Ispanijos planus, nustatė, kad valstybės atsakė į visas Europos Komisijos pastabas, bet pagal jas planus keitė ne visada. Šalys atsižvelgė į 79 pastabas dėl BŽŪP strateginių planų reglamento nesilaikymo.

Kitos pastabos (beveik 200) buvo platesnės nei tik konkretūs teisiniai reikalavimai. Valstybės narės visai arba iš esmės atsižvelgė į 57 proc. šių pastabų ir pakeitė savo planus arba pateikė paaiškinimus. Į kitas pastabas atsižvelgė tik iš dalies (8 proc.) arba paaiškino, kodėl laikėsi savo pirminio pasiūlymo (35 proc.).

***

Europos Audito Rūmai atliko ES šalių narių strateginių planų auditą, kuris apėmė 2018–2024 m. laikotarpį. Europos Komisijai pateiktos šios rekomendacijos:

• skatinti keistis gerąja žaliąja praktika;
• įvertinti BŽŪP indėlį siekiant žaliojo kurso tikslų;
• stiprinti būsimos BŽŪP klimato ir aplinkos stebėsenos sistemą.

Parengta pagal Europos Audito Rūmų ataskaitą