Tarpinius pasėlius galima įterpti rudenį arba palikti per žiemą. Kada nauda iš augalų sukauptos biomasės didžiausia?

Tarpinio pasėlio augalų maisto medžiagų paėmimas iš dirvos ir biomasės prieaugis vyksta iki žydėjimo. Būtina stebėti ilgos dienos augalų augimą (bastutinių, ypač baltųjų garstyčių). Per anksti pasėtos garstyčios neretai labai greitai pereina į žydėjimo tarpsnį, tuomet nukenčia lapų ir šaknų masė. Tokių augalų masėje gausu sunkiai skaidomų junginių (lignoceliuliozės), jų anglies ir azoto (C/N) santykis yra platus (> 20), be to, augalai išgarina daug drėgmės. Todėl anksti pradėjusio žydėti tarpinio pasėlio vegetaciją patartina nutraukti voluojant ar mulčiuojant.

Bandymuose tirti tarpiniai pasėliai

Nušąlantis ir subyrantis mišinys: bitinės facelijos, avižos netikšės, egiptiniai ir persiniai dobilai.

Daugianaris mišinys: sėjamosios avižos, sėjamieji linai, sėjamieji vikiai, siauralapiai lubinai, avižos netikšės, gausiažiedės svidrės, valgomieji lęšiai, persiniai dobilai, egiptiniai dobilai, bitinės facelijos, paprastosios saulėgrąžos.

Bastutinių augalų mišinys: baltosios garstyčios, aliejiniai ridikai.

LAMMC Žemdirbystės institute atliktų tyrimų duomenys parodė, kad įvairūs tarpiniai pasėliai skirtinguose regionuose sukaupia biomasėje nevienodą azoto (N) ir fosforo (P) kiekį. Augalų polinkis geriau pasisavinti kurią nors maisto medžiagą yra svarbi savybė, tačiau meteorologinių, dirvožemio sąlygų įtaka tarpinio pasėlio augimui yra labai stipri. Tai lemia antžeminės masės derlių, o kartu ir maisto medžiagų sukaupimą jame.

Tyrimai parodė, kad tarpinių augalų sukauptas azoto kiekis tiesiogiai koreliavo su antžeminės biomasės derliumi. Palankesni tarpiniam pasėliui augti 2023 metai lėmė 2–3 kartus didesnį N ir daug didesnį P kiekį augalų biomasėje (Šiaurės Lietuvoje) nei 2022 metais.

Įterpta tarpinio pasėlio augalų masė (ypač ta, kurios C/N < 15) pradeda skaidytis po 6–8 savaičių. Dėl galimo maisto medžiagų nuostolio per žiemą tarpinio pasėlio biomasę verčiau įterpti kuo vėliau rudenį sekliai skutikliu nei aparti.  Mažiausiai maisto medžiagų nuostolių yra, kai tarpinio pasėlio biomasė paliekama per žiemą nušalti ir įterpiama pavasarį arba taikoma tiesioginė sėja. Tai labai aktualu lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose.

Turinčią daug sunkiai skaidomų medžiagų (peraugusią) augalų masę verta įterpti rudenį ir paskatinti jos pirminį skaidymąsi. Tai labiau tiktų sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose nei lengvesnės.

Tarpinio pasėlio masę galima palikti per žiemą stačią arba privoluoti – paguldyti. Per žiemą palikti statūs tarpinio pasėlio augalai dažnai nukenčia nuo oro sąlygų, vėjo. Išdžiūvusiuose, sausuose stiebuose išgyvena mažai mikroorganizmų, todėl pavasarį šios dalys skaidomos lėčiau. Virš sniego esančias augalų dalis dažnai veikia temperatūra, krituliai, vėjas, todėl neišvengiama anglies ir azoto nuostolių (dažniausiai dujinių).

Tarpinio pasėlio augalų masę rekomenduojama privoluoti, taip padidinant kontaktą su dirvožemiu. Volavimas skatina visišką pasėlių nušalimą, neleidžia subręsti sėkloms ir geriau išsaugo maisto medžiagas. Tarpinio pasėlio augalų masė galėtų būti mulčiuojama rudens pabaigoje ar pavasarį, kai norima paskatinti maisto medžiagų išsiskyrimą, rekomenduojamą peraugusiai masei, arba palengvinti pavasario sėjos darbus.

Įtaka vasarinių kviečių derliui

LAMMC Žemdirbystės institute buvo tiriama, kokią įtaką tarpiniai pasėliai ir jų įterpimo būdas turi po jų auginamų vasarinių kviečių derliui. Rezultatai parodė, kad seklus tarpinių pasėlių įterpimas pavasarį didino vasarinių kviečių grūdų derlių: Akademijoje 2,9–13,1 proc., Vėžaičiuose nustatytos tik didėjimo tendencijos, palyginti su rudeniniu biomasės įterpimu. Sunkesniuose Joniškėlio dirvožemiuose rudenį įterpta tarpinių pasėlių biomasė vasarinių kviečių grūdų derlių padidino labiau (14,3–21,7 proc.), nei įterpta pavasarį.

Tyrimai atskleidė, kad vasarinių kviečių derlių lėmė įterpta tarpinių pasėlių masė, jos kokybė, skaidymosi pradžios laikas (rudenį ar pavasarį), dirvožemio ir meteorologinės sąlygos.

Tarpinių pasėlių biomasę įterpus pavasarį, reikšmingos įtakos mikroorganizmų veiklai ir biomasės skaidymui turi sausringi laikotarpiai balandžio–gegužės mėnesiais, kurie sulėtina šią veiklą ir neretai javų pasėlis be tarpinių atrodo geriau. Tuomet azotas dažniausiai išskiriamas vėlesniuose augalų augimo tarpsniuose.

Tarpinių pasėlių yra daug ir įvairių. Kiekvienas tarpinis pasėlis, kiekvienas laukas, metai turi savo ypatumų. Žinios apie tarpinio pasėlio auginimo pagrindinius principus leis esamomis sąlygomis pasirinkti geriausią tarpinį pasėlį ir jo auginimo technologiją.