Sidabravo žemės ūkio bendrovės pieno ūkis, kuriame primelžiama pieno beveik kaip Amerikoje, dvigubai daugiau už bendrą Lietuvos vidurkį, negali pasigirti labai geromis karvių laikymo sąlygomis, tik ištikimais darbuotojais ir patikimais bandos valdymo įrankiais.

Produktyvumo aukštumų pasiekta per gana trumpą laiką – dabar Sidabravo bendrovė patenka tarp trijų produktyviausių Lietuvos pieno ūkių. Jos vadovas Žilvinas Vaškas visus nuopelnus skiria darbuotojams.

„Darbuotojų profesionalumas ir atsidavimas yra lemiamas veiksnys, kuris kompensuoja fermos trūkumus. Žinoma, genetika ir pašarai taip pat be galo svarbūs, bet būtent patyrę darbuotojai padeda visa tai suvaldyti“, – sėkmės sąlygas įvardija Ž. Vaškas.

Remdamasis geriausiais matytais užsienio ūkių pavyzdžiais, jis pasistengė sutvarkyti ir aplinką – apsodino medžiais, išbetonavo fermos kelius. „Reikia, kad būtų tvarkinga ir gražu, kad keistųsi mąstymas ir ateitų supratimas, jog fermoje purvyno gali nebūti“, – sako jis.

Tolimas tikslas tapo tikrove

Šiemet Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos apdovanojimuose Sidabravo ŽŪB pieno ūkis pripažintas pačiu produktyviausiu – pagal kontrolinio melžimo rezultatus (skaičiuojamas 11 dienų pieno kiekis) produktyvumas siekė 15 835 kg. Metinis produktyvumas pernai buvo apie 13,5 t, tai – trečias rezultatas šalyje. Šiemet jis bus dar didesnis, nes pavasario mėnesiais vidinės ataskaitos rodė didesnį negu 14 t primilžį.

„Viskas, Amerika! – juokiasi Žilvinas. – Kadaise tai buvo tolima siekiamybė. Kad galime pasivyti Amerikos rezultatus, pradėjau galvoti apie 2018-uosius, kai turėjome 500 karvių ir reikėjo pirkti naujus šaldytuvus, nes į turimus pienas netilpo. Ir dabar fermos vedėjas dažnai įspėja, kad jeigu dar kiek, pieno nesutalpinsime.“

Su esamais šaldytuvais dar reikės iškentėti maždaug metus – pavasarį ūkyje prasidės patalpų naujai 50 vietų melžimo karuselei statybos, rudeniop tikimasi sumontuoti įrangą. Kol kas karvės melžiamos triskart per dieną paralelinėje 2x12 aikštelėje, melžimas trunka nuo 4 val. ryto beveik iki vidurnakčio.

Per dieną ūkyje primelžiama apie 19 t pieno. Produktyvumas bendrovėje labai sparčiai didėja nuo 2017 m., kai prasidėjo griežta selekcija ir didelės investicijos į genetiką – karvėms sėklinti pirko elitinių pasaulio bulių spermą. Žilvinas – veterinarijos gydytojas, tad genetikos svarba jam gerai suprantama.

„Kai prasidėjo Rusijos embargas, iki kritinės ribos krito pieno kaina, taupėme viskam, taip pat ir genetikai. Manau, taupyti genetikai buvo mano, jauno specialisto, klaida. Bet, atsigavus rinkoms ir pieno sektoriui vaduojantis iš sąstingio, sutelkiau dėmesį į genetiką, tada ir prasidėjo kopimas aukštyn“, – pasakoja Ž. Vaškas, karjerą Sidabravo bendrovėje 2014 m. pradėjęs nuo gyvulininkystės padalinio vadovo, o prieš 4 metus tapęs įmonės vadovu.

Ūkyje – elitinių bulių dukros

Banda, kurioje jau dominuoja holšteinai, gana homogeniška, tai – selekcijos rezultatas. Kai prieš 10 metų reikėjo sparčiai didinti bandą nuo 350 iki 500 karvių, anot Žilvino, griebė viską, kad tik būtų gyvulių. Kai tvartai užsipildė, ėmėsi stiprios, net agresyvios gyvulių atrankos. Tai truko 3–4 metus, kol banda buvo pagerinta tiek, kad dalį telyčių jau galėjo parduoti.

Bulių spermą Ž. Vaškas rinkosi ne tik iš TOP 100, bet ir iš TOP 10 reproduktorių sąrašo, jeigu tik Lietuvos įmonės galėjo ją atvežti. „Tuo metu dar laikiausi konservatyvios nuomonės naudoti patikrintus bulius pagal dukteris, ne pagal genomą. Dabar jau viskas pažengė į priekį, tyrimų patikimumas didėja, tad dirbame ir su genominiais, ir su dukteriniais buliais“, – sakė Žilvinas.

Bendrovėje tiriamas visų telyčaičių genomas, pagal jo rezultatus, anot Žilvino, vykdoma „protinga“ selekcija. Telyčias atsirenka ne tik pagal veislinės vertės indeksą (RZG), bet ir pagal veislinės vertės indeksą eurais (RZeur). Geriausios ūkio telyčios RZG indeksas – 144, RZeur – 2 064 Eur. Tai – jau elitinio gyvulio rezultatas.

Bandoje dar likę Lietuvos žalmargių, žalųjų, bet pagrindą sudaro holšteinai. „Nepeikiu lietuviškos genetikos – ji reikalinga, bet ne prekiniam ūkiui. Mums reikia pieno, o jo duoda holšteinai“, – savo požiūrį išsako bendrovės vadovas.

Bandoje naudoja maždaug 4–5 amerikietiškos kilmės bulių spermą – turi keletą favoritų. Rinkdamasis reproduktorius labiausiai atsižvelgia ne į jų dukterų pieno kiekį, o į riebalų ir baltymų sumą, sveikatingumą ir anatomines savybes. „Esu pastebėjęs, kad labai gerų bulių dukterys turi trumpesnius spenius, o tai labai sunkina melžimą. Buvome pirkę tiesiog bulių žvaigždžių spermos. Jie davė didelį produktyvumą, sveikatingumą, bet su jais „nusitrumpinome“ spenius“, – patirtimi dalijasi Ž. Vaškas.

Gyvulius sėklina ūkio vyr. veterinarijos gydytoja Izabelė Karsokaitė ir felčeris Vilius Briedis.

Kasmet banda atnaujinama 25–30 procentų. Ūkyje paliekamos ne tik telyčios, bet ir buliukai – jie auginami maždaug 14 mėn., iki 500–600 kg svorio ir parduodami produkcijai.

Anksčiau pienines karves mėsinių bulių sperma sėklindavo tik tada, kai jos keturis kartus neapsivaisindavo su pieninių. Dabar ūkyje iš dalies žada taikyti britišką modelį, kai dalis geriausių telyčių pagal genomą sėklinamos su seksuota moteriška pieninių bulių sperma, dalis – su seksuota vyriška mėsinių galvijų sperma.

„Neperspektyvioms piendavėms naudojome belgų mėlynųjų spermą, tačiau, pamatęs britų patirtį, tam tikslui pradėjau naudoti angusus. Vertinsime, žiūrėsime, kaip apsivaisins, nes ūkio vadovė yra pastebėjusi, kad seksuota mėsinių bulių sperma nenori lengvai „užkibti.“ Vasarą galbūt tam įtakos turėjo ir karščio stresas, tad šią strategiją dar išbandysime rudenį didesnei daliai gyvulių“, – kalbėjo Ž. Vaškas.

Amerikietiškai karvei reikia gerų sąlygų

Karvės bendrovėje tarnauja 2,5–2,7 laktacijos, siekiamybė – 3–3,5. „Bus sunku, nes produktyvumas didelis, o laikymo sąlygos prieš 20 metų renovuotuose sovietiniuose tvartuose prastokos. Amerikietiškai karvei, neturinčiai komforto, sunku tarnauti daug laktacijų“, – realią padėtį vertina Ž. Vaškas.

Veršiavimasis didesnių rūpesčių nekelia, nes buliai renkami su lengvo veršiavimosi indeksu. Net ir belgų mišrūnai normaliai atvedami – naudojama tokio buliaus sperma, kurio palikuonys atvedami smulkesni. Ir karves jiems tinkamas parenka.

Pasitaiko, kad fermos „ligoninėje“ nebūna nė vienos karvės, bet jeigu dėl mastito gydomos 4–5, tai, Žilvino vertinimu, jau daug.

„Joks pieno ūkis mastito neišvengia. Bet didelių bėdų nėra, nors problemų kartais pasitaiko“, – sako bendrovės vadovas. Klinikinių atvejų buvo padaugėję pavasarį – ko tik nedarė, kur tik neieškojo problemos, net siuntė mėginius į Angliją, Lenkiją, ieškodami toksinų. Priežastį rado keistą ir neįprastą – sugedo ne tik vakuumo reguliatorius, bet ir įrenginys, kuris turėjo parodyti, kad vakuumas blogai veikia.

Bene didžiausia tokios fermos problema – karvių nagos, kurios kenčia nuolat mindamos drėgną kraiką. Pasak Žilvino, reikia daug ir išskirtinės priežiūros, dezinfekcinių vonelių, kad būtų išvengta padarinių.

Naudoja danišką šlapio šėrimo technologiją

Racioną sudaro šėrimo konsultantas, naudodamasis programa, bet sprendimai, ypač darant pakeitimus, priimami bendrai, dalyvaujant Ž. Vaškui ir gyvulininkystės padalinio vadovei Gitanai Česnakienei.

Bendrovė turi lazerinį pieno analizatorių – šiame ūkyje įmonė „Brolis Herdline“ jį pradėjo kurti. Racionas atitinkamai koreguojamas pagal jo duomenis, pagal pieno tyrimus ir bandos valdymo programą. Į racioną įeina šienainis ir kukurūzų silosas, kukurūzų grūdainis, koncentruotieji pašarai su sojomis ir rapsais, melasa ir šiaudai. Racione dominuoja kukurūzai, nes didžioji dalis Sidabravo bendrovės pievų yra nemelioruotos ir aukščiausios kokybės žolinių pašarų jose nėra galimybių užauginti.

„Pagaminti kokybiškus žolinius pašarus – menas. Tai sunkiausias darbas. Jeigu turėčiau galimybių pasigaminti gerus baltymingus žolinius pašarus – būčiau už tai, nes jie aprūpina brangiausiai kainuojančiais baltymais. Mūsų pievose dominuoja varpinės žolės su dobilais, nes liucernos nemelioruotose žemėse neaugtų“, – pasakoja Ž. Vaškas.

Užėjęs į karvių tvartą, jis tikrina pašarus – žiūri jų drėgnumą. Pasirodo, čia naudojama daniška šlapio šėrimo technologija, kad karvės negalėtų išsirinkti skaniausių kąsnių.

Taip pat atidžiai Žilvinas tyrinėja ir ką tik nupjautus kukurūzus, ar jie tinkamai susmulkinti – kitu atveju juos karvės organizmas pašalins nesuvirškintus ir naudos iš jų tuomet nebus.

Kukurūzų silosas šiemet buvo dedamas anksčiau nei įprastai – rugsėjo 10- ąją. Dirbo, silosą spaudė rimčiausia ūkio technika – 21 t sveriantis 470 AG vikšrinis traktorius Case Quadtrac, taip pat dar vienas nesenas pirkinys – didysis krautuvas. „Laukas šalia fermos, tempas didelis, tranšėja greitai pildosi, tad su tokia technika galima greitai ir patikimai suslėgti silosą“, – stebėdamas darbus sako Ž. Vaškas.

Ūkyje dar yra likę pernykščio kukurūzų siloso 7 mėn. į priekį. Pernai labai vargo dėl žolės trūkumo, tad, kai užderėjo kukurūzai, nieko nepardavė, viską paliko pašarams, kad turėtų būtinų atsargų.

„Praėjusiais metais teko pirkti žolinių pašarų, bet iš esmės mūsų komanda ekstremalią situaciją suvaldė meistriškai. Aišku, baiminausi melžiamoms karvėms duoti pirktinio šienainio, bet Gitana atliko pašarų tyrimus ir sėkmingai sušėrė – pienas bėgo“, – šypsosi Žilvinas.

Plėtrą vykdys etapais

Bendrovės tvartai renovuoti 2005 m., rištinis laikymas pakeistas į palaidą. Vienas naujesnių statinių – 2016 m. statyta moderni veršidė.

Apie naują fermą Žilvinas svajoja 11 metų, t. y. tiek, kiek dirba bendrovėje. Planavo rašyti projektą, pretenduoti į EURI paramą, bet skaičiavimai parodė, kad visam kompleksui, kuriame būtų 900 karvių, reikėtų 4,8 mln. Eur. Nuo tokių investicijų į rizikingą pieno sektorių susilaikyta.

Plėtrą bendrovė nutarė vykdyti pamažu, nuosekliai, kol bandą padidins iki 915 karvių. Rudenį jau prasidėjo paruošiamieji lagūnos statybos darbai. „Man ir kolektyvui tai didelis ir džiaugsmingas įvykis. Pasibaigus sėjai, pradėsime kasti mėšlo kanalus ir įrengsime skreperius. Dabar mėšlo valymas fermoje kelią stresą gyvuliams, nes juos reikia pervaryti. Kai jie gyvens ramybėje, sausai, tai turės įtakos ir sveikatingumui, ir dar didesniam produktyvumui“, – neabejoja Ž. Vaškas.

Kitas etapas bus 50 vietų melžimo karuselė, kuri atvers tolesnės plėtros kelius.

Jeigu ūkyje būtų modernesnės karvių laikymo sąlygos, pieno kiekis, pasak Ž. Vaško, padidėtų dar mažiausiai viena tona arba, jeigu būtų melžiama tiek pat, sumažėtų gamybos savikaina.

Pieno gamybos savikaina – per aukšta

Šiuo metu pieno gamybos savikaina, Ž. Vaško nuomone, yra per aukšta. „Žinau, kodėl – pernai tręšėme pievas, kad pirmos žolės gautume 5 t/ha, bet gavome tik 2,5 t/ha. Ir pirktinis šienainis labai pakėlė savikainą. Be to, jeigu galėtume auginti liucernas, mažiau reikėtų baltyminių priedų – sojų ir rapsų koncentratuose“, – aiškina bendrovės vadovas.

Kol pieno kaina buvo kritusi, tai ji tik vos ne vos dengė gamybos savikainą, o uždarbiui likdavo tik priedas, kurį gaudavo už perskaičiuotą pieną. Dabar pieno kaina kiek pakilusi, be to, rudenį ir žiemą pagerės koeficientas, nes pienas bus riebesnis.

„Kai baigsime karves šerti brangiu praėjusių metų šienainiu ir pradėsime naudoti šiųmetį, tai irgi pamažins savikainą ir pelningumas padidės. Tikiuosi, kad šiemet pieno ūkis bendrovei duos pelno“, – viliasi Ž. Vaškas, pridūręs, kad įprastai bendrovės pajamos iš pieno ir grūdų būna per pusę.

Rezultatą duoda sinergija

„Ūkis turi veikti kaip šveicariškas laikrodis. Tai nuolat pabrėžiu darbuotojams. Veiksmas po veiksmo, visa ūkio rutina turi dirbti be trikdžių, minučių tikslumu. Taip galime laikyti sveiką, produktyvią bandą. O kad visa tai veiktų, reikia žmonių atsidavimo, nes jeigu tik kur nors įvyksta menkiausias netikslumas, pusės tonos pieno per dieną ir nėra“, – sako Žilvinas.

Visų grandžių darbuotojai, anot jo, supranta, kad šveicariško laikrodžio mechanizme negali būti nė menkiausios paklaidos, tad tas preciziškas darbas ir leidžia džiaugtis tokia produktyvia banda.

„Yra visų grandžių sinergija ir tai duoda rezultatą. Kai parsivežu eilinį apdovanojimą, visada sakau kolektyvui „ačiū“, nes tai apdovanojimas jiems. Nepadėtų nei genetika, nei šėrimas, jeigu žmonės profesionaliai nesuvaldytų viso proceso“, – giria darbuotojus bendrovės vadovas.

Jis tiki, kad Sidabravo ŽŪB yra geras darbdavys. „Pagerinome darbo sąlygas, motyvuojame darbuotojus metų pabaigoje ir stengiamės išlaikyti šiltą žmogišką santykį“, – pabrėžia Ž. Vaškas.