Lietuvos selekcininkai sukūrė naują siauralapių lubinų veislę, kurios sėklos tinka maistui.

Atsižvelgus į klimato sąlygas lubinus galima auginti visoje Vakarų Europoje. Kuriant naujas veisles, šių augalų nereikia modifikuoti, jiems nebūtina taikyti išskirtinių selekcinių metodų. Tai augalai, kurie gerai dera tiek esant karštam Prancūzijos, tiek šaltam Skandinavijos klimatui.

Dėl gumbelinių bakterijų lubinai sugeba sukaupti iki 200 kg/ha biologinio azoto. Habil. dr. Edmundas Lapinskas pupinius augalus prilygino biologinio azoto fabrikams, kurie nuolat, be poilsio dienų, dirba per visą vegetaciją. Net sideracinius lubinus auginti žaliajai trąšai perspektyvu ir ekonomiškai verta, nes jie papildo dirvą natūraliu biologiniu azotu. Dėl to tausojama gamta, mažėja išlaidų brangiai kainuojančioms mineralinėms trąšoms, dirvožemis apsaugomas nuo cheminės erozijos, gruntinių vandenų užteršimo, mažėja šiltnamio efektas.

Lietuvos žemės ūkyje paplitusi siauralapių lubinų rūšis (Lupinus angustifolius L.), kuri išsiskiria žiedų spalvingumu: jie žydi baltai, šviesiai ir tamsiai rausvai, šviesiai ir tamsiai mėlynai. Deja, geltonžiedžiai lubinai (Lupinus luteus L.), kurie mus džiugino sodria geltona spalva ir nuostabiu kvapu, nuo 2000 m. Lietuvoje nebeauginami dėl žemo atsparumo grybinėms ligoms.

Siauralapiai lubinai skirstomi į sideracinius (karčiuosius: alkaloidų kiekis didesnis nei 0,035 proc. sausojoje medžiagoje), pašarinius (leistinas alkaloidų kiekis – 0,020–0,035 proc.) ir maistinius (alkaloidų kiekis – 0,010–0,015 proc.).

Lubinų naudojimas maisto pramonėje ilgą laiką buvo ribojamas būtent dėl didesnio antimitybinių medžiagų (alkaloidų) kiekio. Sukūrus mažo alkaloidingumo veisles, atsirado galimybė lubinus auginti žmonių mitybai. Daugiausia lubinų perdirbama Australijoje – 80 proc. pasaulio produkcijos.

Maistinių lubinų sėklos iš kitų pupinių augalų išsiskiria vertingomis savybėmis: neturi glitimo, laktozės, žemas glikeminis indeksas, žema tripsino inhibitorių koncentracija, nėra genetiškai modifikuotos. Tai – puikus baltymų, angliavandenių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralų, oligosacharidų ir fenolinių junginių šaltinis. Lubinų baltymai atlieka svarbų vaidmenį kuriant didesnės vertės maisto produktus, skirtus aprūpinti žmonių organizmą aminorūgštimis. Nustatyta, kad lubinų baltymai ir riebalai, kurių didžiąją dalį sudaro polinesočiosios rūgštys omega 3 ir omega 6, apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, mažina uždegiminius procesus, blogojo cholesterolio kiekį ir turi įtakos kūno masės indekso kontrolei. Maistinių lubinų sėklos gali būti daiginamos, daigų skonis primena spindulinių pupuolių (angl. mung-bean) skonį.

Lietuvos selekcininkai pastaraisiais metais sukūrė naują siauralapių lubinų veislę VB Ainiai. Veislė sukurta LAMMC Žemdirbystės instituto Vokės filiale tarpveislinės hibridizacijos metodu, taikant tolesnę individualią palikuonių atranką būtent alkaloidų mažinimo kryptimi. Ši veislė 2024 m. įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

Siauralapių lubinų veislių ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2021–2022 m. Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) Kaišiadorių augalų veislių tyrimo skyriuje. Šiuo laikotarpiu standartinė veislė buvo Boruta. VAT duomenimis, 2021 m. po sėjos vyravo šalti orai, todėl lubinų dygimas užsitęsė, bet augalai sudygo gerai ir tolygiai. Gegužė buvo labai lietinga, augalams vystytis sąlygos buvo vidutinės, jie sunkiai pasisavino maisto medžiagas. Lubinai žydėjo per karščius, todėl užmezgė mažai ankščių, mažai šakojosi, derliai gauti nedideli. Augalai išaugo neaukšti, neišgulė ir nesirgo. Tokios meteorologinės sąlygos sutrumpino vegetacijos periodą.

2022 m. lubinai sudygo gerai ir tolygiai. Augalams augti ir vystytis meteorologinės sąlygos buvo palankios. Vasara buvo gana drėgna ir šilta, tad lubinai užaugo vešlūs, suformavo daug ankščių. Deja, liepos 12 d. praūžęs stiprus vėjas su liūtimi augalus išguldė. Vėliau, įsivyravus karštiems orams, lubinai sunoko gerai, tad išgulimas didelės įtakos derliui neturėjo.

Lubinų VB Ainiai žiedynas – kekė, sudaryta iš 15–23 baltų spalvos žiedų. Jei žydintiems augalams pakanka drėgmės, tuomet lubinai šakojasi, šoninės šakos irgi žydi ir užmezga papildomų ankščių. Augalų aukštis – apie 64 cm. Ankščių augale – vidutiniškai 39. Ankštyje yra 4–5 sėklos. Veislių tyrimų 2021–2022 m. vidutiniais duomenimis, 1 000 sėklų masė siekė 158,7 g (standartinės veislės – 135 g). Sėklų atsparumas išbyrėjimui įvertintas 7,7 balo (standartinės veislės – 8 balai).

Tai – ankstyva veislė. Sėklas subrandina po liepos 20-osios, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų. Veislė atspari grybinėms ligoms, užaugina gana gausų žaliosios masės derlių.

Sėklos mažo alkaloidingumo, pasižymi geromis maistinėmis savybėmis. Sėklų sausojoje masėje randama: 0,011 proc. alkaloidų, 32,6 proc. baltymų, 6–7 proc. riebalų, didelis kiekis mikro- ir makroelementų.

Ši siauralapių lubinų veislė tinka auginti tiek žaliajai trąšai, tiek maistui skirtoms sėkloms.