Ar galite įsivaizduoti pasaulį, kuriame nėra antibiotikų žmonių, gyvūnų ir augalų infekcinėms ligoms gydyti? Turbūt negalite, bet tai jau vyksta, todėl procesą stabdyti turime kiekvienas ir ypač – gyvulių laikytojai, nes neatsakingas antibiotikų naudojimas žemės ūkyje didina šios problemos mastą.

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) – tai pasaulinė sveikatos problema, kuri turi didelį poveikį tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), atsižvelgdama į potencialų šios problemos mastą ir žalą, net pavadino ją „tyliąja pandemija“. Prisimenant dar neseniai patirtą COVID-19 pandemiją, tikriausiai niekas nenorėtų dar vieno įvykio, dėl kurio mūsų gyvybei iškiltų pavojus, o veiksmingų priemonių nebūtų arba jų kiekis būtų ribotas.

Antimikrobinės medžiagos – tai antibiotikai, antivirusiniai, nuo grybelių ir antiprotozojiniai (nuo parazitų) vaistai. Tai sintetinės ir natūralios kilmės medžiagos, kurios naikina arba slopina mikroorganizmų augimą. Šios medžiagos naudojamos kasdienėje žmonių ir veterinarinės medicinos veikloje ir yra gyvybiškai svarbios žmonių ir gyvūnų infekcinėms ligoms gydyti ir jų prevencijai.

Kas yra tas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms?

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda, kai mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybai ir parazitai) prisitaiko prie gydymui naudojamų antimikrobinių medžiagų ir tampa atsparūs vienai ar kelioms jų. Tai dažniausiai įvyksta dėl per dažnai arba netinkamai naudojamų antibiotikų. Kai gyvūnams antimikrobinių medžiagų duodama dažnai, mažomis dozėmis ar ilgą laiką, mikroorganizmai (pvz., salmoneliozės ar E. coli bakterijos) išgyvena ir įgyja atsparumą, kurį perduoda kitiems, ir patenka į aplinką.

Ankstesniais dešimtmečiais plačiai paplitęs antibiotikų naudojimas ligų prevencijai žemės ūkyje paspartino atsparių bakterijų atsiradimą. Tokios bakterijos gali perduoti atsparumo genus kitoms bakterijoms, todėl gyvulių infekcijos tampa vis sunkiau gydomos.

Gyvulininkystės sektoriaus priklausomybė nuo antibiotikų mažina šių itin svarbių vaistų veiksmingumą ir palengvina atsparių bakterijų plitimą per maisto grandinę ir aplinką. Ypač aktuali zoonozinių bakterijų atsparumo stebėsena, nes šios bakterijos gali būti perduodamos žmonėms per užterštą maistą, vandenį ar tiesioginį sąlytį su gyvūnais. Zoonozinės bakterijos, pavyzdžiui, Salmonella spp., Campylobacter spp. ir E. coli, dažnai aptinkamos naminių gyvūnų virškinamajame trakte ir gali būti perduodamos žmonėms.

Stebėsena ir tyrimai

Norint nustatyti sergančių gyvulių mikroorganizmų atsparumą, veterinarijos gydytojas paima užsikrėtusių gyvūnų mėginius ir siunčia juos į laboratoriją. Laboratorija nustato bakterijų rūšį ir tiria jų atsparumą. Rezultatai parodo, kuriais antibiotikais galima veiksmingai gydyti infekciją ir kuriems antibiotikams bakterijos yra atsparios.

AAM nustatymas yra rutininis procesas. Bakterijų atsparumui įvairiems antibiotikams ištirti naudojami standartiniai metodai, kurie kvalifikuotoms laboratorijoms yra lengvai įveikiama užduotis. Šie tyrimai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti gydymo, naudojamo gyvūnų sveikatai ir produktyvumui palaikyti, veiksmingumą. Jei antimikrobinio atsparumo tyrimai neatliekami reguliariai, dėl neveiksmingų antibiotikų naudojimo ligas gydyti darosi sunkiau, gali padidėti gyvulių mirtingumas ir gydymo išlaidos.

2021–2022 m. nustatyta, kad Europos Sąjungoje iš gyvūnų išskiriami mikroorganizmai yra atsparūs įvairioms antimikrobinėms medžiagoms. Pavyzdžiui, iš naminių paukščių išskiriamos Salmonella ir Campylobacter genčių bakterijos pasižymi atsparumu dažnai veterinarijoje ir žmonių medicinoje naudojamiems antibiotikams – tetraciklinams ir fluorochinolonams. Iš gyvūnų išskiriama plataus spektro beta-laktamazes gaminančios „superbakterijos“ E. coli yra dažnai atsparios trečiosios kartos cefalosporinams ir karbapenemams.

Nežiūrint iššūkių, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje vykdant „Vienos sveikatos“ programą gauti gerėjantys rezultatai – pastaraisiais metais veterinarijoje ūkio gyvūnams gydyti sunaudojama mažiau antibiotikų.

Kad būtų galima palyginti gyvūnams parduodamų antimikrobinių medžiagų kiekius, juos reikia palyginti su šalyje laikomų gyvūnų kiekiu. Tam naudojamas rodiklis – mg/PCU, kuris parodo parduodamų antibiotikų kiekio miligramais (mg) ir populiacijos (ūkinių gyvūnų, įskaitant arklius) korekcijos vieneto (PCU) santykį. PCU yra bendros gyvūnų masės šalyje įvertinimas.

Kaip rodo Europos duomenys, parduodamų antibiotikų kiekiu, atsižvelgiant į ūkinių gyvūnų kiekį, Lietuva neišsiskiria blogąja prasme, tačiau mūsų kaimynė Lenkija yra tarp šalių, kurios naudoja daugiausia antibiotikų Europoje (iš pateikusių duomenis šalių). Žinant, kad AAM gali būti perduodamas žmonėms ir per gyvūninius produktus, reikia įvertinti galimas rizikas vartojant tokią produkciją.

Remdamiesi strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslais, Europos Sąjungos valstybės narės siekia iki 2030 m. sumažinti antimikrobinių medžiagų pardavimą 50 procentų nuo 2018 m. pamatinės vertės. 2022 m. 27 ES valstybėse narėse bendra pardavimo apimtis buvo 84,8 mg/PCU, t. y. 33,5 mg/PCU (28,3 proc.) mažiau, palyginti su 2018 m. pamatine verte. Taigi, valstybės narės jau pasiekė daugiau negu pusę nuo 2018 m. iki 2030 m. nustatyto tikslo.

Ūkininkai gali padėti išspręsti problemą

Kiekvienas ūkininkas atlieka svarbų vaidmenį išsaugant antimikrobinių medžiagų veiksmingumą tiek gyvulių, tiek ir žmonių populiacijose. Ypač svarbu suprasti, kad antimikrobinės medžiagos niekada nepakeis tinkamos gyvūnų priežiūros (šėrimo, laikymo ir t. t.), todėl kasdienis rūpinimasis savo gyvūnų sveikata ir gerove yra sveikos gyvulių bandos pagrindas ir tyliosios pandemijos prevencija! Palaikydami ir gerindami higienos sąlygas, laikydamiesi geros ūkininkavimo praktikos ir vadovaudamiesi biologinio saugumo reikalavimų principais, galite užkirsti kelią ligų sukėlėjams patekti į bandą, kurie gali kelti pavojų jūsų gyvūnų sveikatai ir jūsų pragyvenimo šaltiniui. Bet to, šiais veiksmais taip pat sumažinsite antimikrobinių medžiagų poreikį ir taip išvengsite atsparumo antimikrobinėms medžiagoms išsivystymo ir plitimo.

Jei vartojate antimikrobines medžiagas, kai jūsų gyvūnams jų nereikia, šie preparatai gali nebeveikti, kai jų gyvybiškai reikės. Jūs negalėsite gydyti savo gyvūnų ligų, kurios anksčiau buvo išgydomos. Tai gali sukelti didelių ekonominių nuostolių jūsų žemės ūkio verslui.

Žinoma, gyvulininkystėje antibiotikų neišvengsime (bent šiuo metu), kartais antimikrobiniai (ir antiparazitiniai) vaistai yra būtini. Tačiau tik veterinarijos gydytojas gali žinoti, kada saugu ir būtina gydyti jūsų gyvūnus su antibiotikais ir kokias antimikrobines medžiagas naudoti. Dėl šios priežasties niekada neturėtumėte vartoti vaistų patys savo nuožiūra, niekada nepirkite antimikrobinių medžiagų iš neleistinų šaltinių, nes galite įsigyti nekokybiškas ir neveiklias vaistines medžiagas, o tai skatins „tyliosios pandemijos“ procesus. Antimikrobines medžiagas naudokite tik tada, kai paskyrė veterinarijos gydytojas, ir būtinai laikykitės nurodymų dėl dozių dydžio, antibiotikų naudojimo dažnumo, gydymo ir išlaukos trukmės, net jeigu jums atrodys, kad gyvūnas jau sveikas.

Labai svarbu laikytis vaistų išlaukos termino – tai yra laikotarpis, kurį reikia palaukti nuo paskutinės antimikrobinio vaisto dozės iki gyvūno ar jo produktų (pieno, mėsos, kiaušinių) vartojimo. Šis laikotarpis užtikrina, kad visi vaisto likučiai iš gyvūnų organizmo jau bus pašalinti. Vaistų likučiai maiste rodo, kad žmonės gauna mažas antibiotikų dozes, kurios nesunaikina bakterijų, bet padeda joms tapti atsparioms. Taip pat labai svarbu vesti tikslią informaciją apie vaistų naudojimą ir išlaukos terminus. Užtikrinkite, kad visi darbuotojai, dirbantys su gyvūnais, suprastų išlaukos termino svarbą ir laikytųsi visų reikalavimų. Tai padės užtikrinti, kad produktai į rinką pateks saugūs.

Be to, svarbu tinkamai tvarkyti mėšlą ir atliekas, kad būtų sumažinta infekcijų plitimo rizika, nes vanduo, oras ir dirvožemis veikia kaip užkrato perdavimo priemonės, o didėjanti temperatūra ir su klimato kaita susiję pavojai prisideda prie didesnio antimikrobinių medžiagų vystymosi ir plitimo, taigi, didina atsparumą jų veiksmingumui.

Ūkiuose rekomenduojama atlikti reguliarius AAM laboratorinius tyrimus, kad būtų žinoma esama padėtis ir jos pokyčiai dėl mikroorganizmų atsparumo. Naudokite laboratorinių tyrimų rezultatus, kad pritaikytumėte gydymo metodus ir sumažintumėte atsparumo riziką. Jei tik įmanoma, vakcinuokite gyvūnus nuo dažniausiai pasitaikančių ligų, kad sumažintumėte antibiotikų poreikį, pasitarkite su veterinarijos gydytoju dėl vakcinų naudojimo. Šiuo metu rinka siūlo pažangias vakcinas, apsaugančias nuo įvairių ligų. Pavyzdžiui, veršingoms karvėms ir telyčioms nuo viduriavimo naudojama vakcina nuo enteropategeninio E. coli F5 (K99) antigeno varianto, rotaviruso ir koronaviruso.

Ir nepamirškite, kad efektingiausias būdas mažinti AAM – neleisti mikroorganizmams patekti ir plisti gyvulių laikymo vietoje! Todėl kartu su atsakingu antimikrobinių medžiagų naudojimu pirmiausia dėmesys turi būti skiriamas ir biologinio saugumo priemonėms ūkyje. Reguliariai stebėkite ir tikrinkite gyvūnų sveikatą ir greitai reaguokite, jei įtariate ligą.

Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms prevencija ir mažinimas:

• tinkamai prižiūrėti gyvūnus ir rūpintis jų gerove;
• taikyti biologinio saugumo priemones gyvulių laikymo vietoje;
• vakcinuoti gyvūnus;
• nenaudoti antimikrobinių medžiagų prevencijos tikslais ir nepasikonsultavus su veterinarijos gydytoju;
• naudoti antimikrobines medžiagas tiksliai pagal instrukcijas;
• atlikti savo ūkio antimikrobinio atsparumo laboratorinius tyrimus.

***

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) – tai mikroorganizmų, pavyzdžiui, bakterijų, virusų ir kt. gebėjimas tapti vis atsparesniais antimikrobinėms medžiagoms, kurioms anksčiau jie buvo jautrūs (buvo sunaikinamos ar bent slopinamos).

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra perduodamas kitiems mikroorganizmams. AAM vystymąsi ir perdavimą sustiprina žmogiškieji veiksniai, pavyzdžiui, netinkamas antimikrobinių medžiagų naudojimas žmonių ir veterinarinėje medicinoje, prastos higienos sąlygos ir praktika sveikatos priežiūros įstaigose, gyvūnų laikymo vietose arba maisto grandinėje, dėl kurių lengviau perduoti atsparius mikroorganizmus. Laikui bėgant antimikrobinės medžiagos tampa ne tokios veiksmingos ar visai neveiksmingos ir galiausiai lieka bevertės!

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad 2023 m. apie 1,05 mln. žmonių mirčių pasaulyje buvo susijusios su AAM. Prognozuojama, kad 2050 m. mirtingumas nuo infekcijų, sukeltų atsparių mikroorganizmų, pasieks 10 mln. žmonių per metus. Europoje dėl šios priežasties kasmet miršta apie 35 000 žmonių, daugiausia užsikrečiant infekcijomis ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose. AAM sukeliamas neigiamas poveikis žmonių sveikatai panašus į bendrą gripo, tuberkuliozės ir ŽIV / AIDS poveikį kartu sudėjus!

Dėl neveiksmingo bakterinių infekcijų gydymo antimikrobinėmis medžiagomis Lietuvoje 2019 m. mirė 432 žmonės, o tai rodo problemos mastą ir aktualumą. Infekcijoms, kurias sukelia atsparumą įgiję organizmai ir kuriomis paprastai užsikrečiama ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose, gydyti gali prireikti ilgesnio ir brangesnio gydymo, o kai kurie iš šių gydymo būdų sukelia sunkius šalutinius reiškinius ir didesnę pacientų mirties riziką.