Morfologinio ar biocheminio kraujo tyrimo rodikliai gali būti informatyvūs, leidžiantys įvertinti fiziologinius skirtingų rūšių žuvų organizmų pokyčius.

Kraujo parametrų įvertinimas padeda biologams suprasti žuvų homeostazę ir stebėti reikšmingus ir ilgalaikius patologinius pokyčius, kuriuos sukelia tokie veiksniai, kaip mityba, vandens kokybė, pakitusi aplinka, stresas ir ligos. Žuvies rūšis, lytis, amžius, reprodukcinė būklė ir sezonas taip pat gali turėti įtakos biocheminio kraujo tyrimo rezultatams.

Norint atlikti biocheminį kraujo tyrimą, reikia atsižvelgti į žuvų rūšį, lytį, reprodukcinę būklę, auginimo sąlygas ir sezoną. Svarbu laikytis specifinių tyrimo atlikimo reikalavimų, kadangi žuvys yra šaltakraujai gyvūnai.

Mėginio ėmimo technika

Norint atlikti tyrimą, pirmiausia žuvies kraujas imamas švirkštu, dažniausiai adatą duriant statmenai žuvies ventraliniam paviršiui netoli uodegos pradžios, kol pasiekiamas stuburas arba švirkšte pasirodo kraujo. Vena, iš kurios imamas kraujas, yra ventraliai stuburo slankstelių.

Norint atlikti biocheminį tyrimą, kraujas talpinamas į vakuuminį mėgintuvėlį su ličio heparinu (žalias kamštelis) arba be antikoagulianto (raudonas kamštelis). Paimto žuvies kraujo kiekis turi atitikti 10 proc. viso kraujo tūrio, pavyzdžiui, iš žuvies, sveriančios 200 g, galima paimti 0,5–1 ml kraujo.

Kadangi žuvis yra šaltakraujis gyvūnas, svarbu, kad kraujo ėminys transportuojant ir iki tol, kol bus atliktas tyrimas, būtų laikomas apie 4 °C temperatūroje. Laboratorijoje mėgintuvėliai su žuvų krauju centrifuguojami 3 000 rpm 10 min. 4 °C, o atsiskyrusi plazma (serumas) perpilama į atskirą mėgintuvėlį ir naudojama biocheminiam kraujo tyrimui atlikti. Jeigu tyrimas atliekamas vėliau, plazmą (serumą) galima užšaldyti iki 21 °C temperatūros.

Tyrėjai pastebi, kad centrifugavimas gali paveikti gaunamus kraujo tyrimų rezultatus, kadangi centrifuguojant temperatūra kyla, o tinkama žuvų kraujo laikymo temperatūra yra 4 °C, todėl geriausia būtų naudoti centrifugą su temperatūros reguliavimo funkcija.

Mokslininkų įžvalgos

Nagrinėdami skirtingų buveinių poveikį žuvų kraujo parametrų svyravimui, Mesinos universiteto (Italija) profesorius Francesco’as Fazio’us su kolegomis, tirdami vaivorykštinius upėtakius Oncorhynchus mykiss, pastebėjo, kad jei vienos rūšies žuvys būtų laikomos skirtingomis sąlygomis, tai bent keli tiriamų žuvų kraujo parametrų rezultatai vis tiek skirtųsi.

Tasmanijos universiteto (Australija) mokslininkas Ali Bani’is su kolega atliko tyrimą, kad išsiaiškintų žuvų reprodukcinės būklės įtaką kraujo parametrų pokyčiams. Gauti statistiškai reikšmingi rezultatai, kad prieš neršimą patelių Caspian kutum, Rutilus frisii kutum (Cyprinidae) kraujyje gliukozės, cholesterolio ir trigliceridų koncentracijos sumažėja. Brendimo laikotarpiu užfiksuotas bendrųjų baltymų kiekio mažėjimas žuvų kraujyje.

Mustafos Kemalio universiteto (Turkija) mokslininkas Ömer’as Faruk’as Coşkun’as kartu su partneriais tyrė vaivorykštinius upėtakius O. mykiss, norėdamas išsiaiškinti sezono įtaką žuvų kraujo pokyčiams. Jie nurodo, kad pavasarį laikomų žuvų fermento alanino aminotransferazės (ALT) koncentracija kraujyje buvo labai pakilusi. Vasarą fermento aspartataminotransferazės (AST), kalcio, karbamido (urėjos), bendrųjų baltymų ir geležies koncentracijos kraujyje buvo aukštesnės, palyginti su koncentracijomis kitais metų laikais. Rudenį šarminės fosfatazės (ALP) ir trigliceridų koncentracijos kraujyje buvo aukštesnės nei kitu metų laiku.

Žuvų tyrimai – kaip ir žinduolių

Atliekant biocheminį tyrimą, tiriama dauguma tokių pačių rodiklių, kaip ir žinduoliams: gliukozė, bendrieji baltymai, cholesterolio ir trigliceridų koncentracijos, šlapimo rūgštis, ALT, AST, ALP koncentracijos, kreatinkinazė (CK), kraujo karbamido azotas (BUN), kreatininas (CREA), karbamidas (urėja), elektrolitai ir kt. Nėra nustatytų vienodų kraujo rodiklių normų, kurios tiktų visų rūšių žuvų kraujui tirti. Žuvys ypatingos tuo, kad kiekvienos rūšies kraujo parametrų normos yra skirtingos.

Gliukozė (GLU) yra išskirtinis rodiklis, vertinant žuvies kraują. Ji svarbi nustatant streso lygį žuvų organizme. Kai kurios žuvys, tarp jų ir O. mykiss, gali toleruoti itin žemą gliukozės kiekį serume, nepatirdamos jokių nervų sistemos pažeidimų.

Pagal atliktus tyrimus nustatyta, kad gliukozės koncentracija statistiškai reikšminga amžiaus grupėms: suaugusių žuvų kraujyje gliukozės koncentracija didesnė nei jaunų žuvų. Pastebėta, kad didesnių žuvų kraujyje gliukozės koncentracija aukštesnė, o prasčiau mintančių – žemesnė nei kliniškai sveikų. Kai žuvis patiria trumpalaikį ar ilgalaikį stresą, gliukozės koncentracija pakyla.

Nustatyta, kad albuminų kiekis gėlavandenėse žuvyse yra didesnis nei jūrinėse. O globulinai nulemia žuvų imuninę reakciją, todėl jų kiekio padidėjimas ar sumažėjimas turi klinikinės reikšmės.

Bendrųjų baltymų (TP) kiekis turi reikšmės skirtingo amžiaus žuvims: suaugusių žuvų kraujyje TP aukštesnis. Ištirta, kad patinų kraujyje bendrųjų baltymų kiekis aukštesnis nei patelių.

Šlapimo rūgštis (UA) yra viena iš pagrindinių vandenyje tirpių antioksidantų žuvų kraujo plazmoje. Skiriasi ir lyčių šlapimo rūgšties koncentracija: patinų UA koncentracija aukštesnė nei patelių. Kadangi patinų organizme būtina užtikrinti antioksidacinę besivystančių spermatozoidų apsaugą, todėl patinų kraujyje šlapimo rūgšties koncentracija yra didesnė.