Agurkai yra itin reiklūs šilumai, jautrūs drėgmės trūkumui dirvoje (substrate) ir ore. Norėdami užauginti gausų jų derlių ir geros kokybės produkciją, turime kontroliuoti agurkų ligas ir kenkėjų plitimą.

Šiltnamiuose auginama didesnė dalis agurkų, nes yra galimybė kontroliuoti mikroklimato sąlygas ir gauti didelį derlių. Taikant modernias technologijas šiltnamiuose dažnai nuimami du agurkų derliai. Žiemą ir ankstyvą pavasarį auginami ilgavaisiai, vasarą ir rudenį – trumpavaisiai agurkai. Taikant šviesos kultūrą trumpavaisiai agurkai rinkai pateikiami vis anksčiau. Šiltnamiuose optimizavus agurkų auginimo sąlygas gaunamas ne tik gausus, bet ir kokybiškas derlius.

Esant nepalankioms mikroklimato sąlygoms, viena dažniausiai pasitaikančių agurkų ligų yra šaknų puvinys. Šiltnamių agurkų dažniausiai aptinkami kenkėjai yra voratinklinės erkės. Todėl svarbu tinkamu laiku ir kokybiškai taikyti visas technologines rekomendacijas.

Agurkas (Cucumis sativus L.) yra vienmetis moliūginių šeimos augalas. Jo šaknų sistemą sudaro trumpa pagrindinė šaknis ir daug šoninių šaknelių, išsidėsčiusių viršutiniame dirvos (20–40 cm) sluoksnyje.

Svarbiausios ligos

Sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum) pažeidžia šaknis, stiebus, lapus, lapkočius, vaisius ir ūsus. Ligos apimti augalai nuvysta ir greitai žūva. Pūvanti augalo dalis suminkštėja ir pavandenija, apsitraukia balta, panašia į vatą grybiena, kurios gabalėliais plinta ligos sukėlėjas.

Tikroji miltligė (Erysiphe cichoracearum, Podosphaera xanthii). Ja serga derantys augalai. Pirmiau suserga saulės labiau apšviesti ir turintys daugiau galimybių apvysti agurkai. Požymiai – baltos apskritos dėmelės, kurios matyti ant senesnių lapų viršutinės pusės. Vėliau aptraukia visą viršutinę lapo pusę, pereina į apatinę ir stiebus. Lauko agurkai labiau nukenčia šiltomis, sausomis vasaromis, kai naktimis būna gausi rasa. Ligos smarkiau apimti augalai skursta ir menkai dera.

Agurkų askochitozė (Stagonosporopsis cucurbitacearum, Ascochyta cucumis). Ja dažniausiai serga šiltnamio agurkai. Ant ligos apimtų stiebų atsiranda pailgų, įdumbančių, pilkšvų, sausų dėmių. Ant lapų, dažniausiai nuo kraštų, atsiranda neryškiai atsiribojančių stambių, pilkšvų su gelsvu apvadu dėmių. Vaisiai gali būti pažeisti iš vidaus ir iš išorės. Vidinį pažeidimą rodo smailėjanti vaisiaus viršūnė ir pakitusi vidinių audinių spalva. Prapjauto vaisiaus centrinėje dalyje matyti rusvai rudas 1–2 cm ruoželis. Vėliau formuojasi šlapiojo puvinio dėmės su besisunkiančio eksudato lašeliais.

Apsauga nuo ligų. Siekiant pasėlį apsaugoti nuo minėtų ligų, būtina taikyti prevencines priemones: dezinfekuoti šiltnamius, rinktis kokybišką sodinamąją medžiagą, nesodinti per tankiai, naikinti pirmuosius susirgusius augalus, vėliau – ir sergančias augalų dalis: vaisius, lapus, ūsus, nepalikti augalų liekanų žiemai. Reguliuoti santykinį oro drėgnį (kad ant augalų susidarytų kuo mažiau kondensato, palaikyti mažą santykinį oro drėgnį). Jei reikia, rekomenduojama naudoti fungicidus.

Lietuvoje auginami trumpavaisiai ir ilgavaisiai agurkai. 2023 m. deklaruota 7 306 ha daržovių, iš jų 90,5 ha agurkų, iš kurių 54 proc. auginami uždarame grunte.

Svarbiausi kenkėjai

Moliūginiai amarai (Aphis gossypii). Kenkėjų pažeistų augalų lapai susiraukšlėja, ūgliai iškrypsta, žiedai ir vaisių užuomazgos nubyra. Amarai išskiria lipnias išskyras, kurios apvelia augalų paviršių ir sudaro sąlygas plisti suodligei. Pavasarį šie kenkėjai dauginasi, kai oro temperatūra pakyla iki +12 °C. Amarams palankiausias šiltas, bet ne per daug sausas oras.

Šiltadaržiniai tripsai (Heliothrips haemorrhoidalis). Visų stadijų kenkėjai siurbia lapų sultis. Ant pažeistų lapų atsiranda smulkių gelsvų arba sidabriškų dėmelių, kurių daugėja. Lapai pagelsta arba išblykšta, vėliau paruduoja ir nudžiūva. Tripsams optimalios sąlygos yra +25–30 °C temperatūra ir 85 proc. santykinis oro drėgnis.

Šiltadaržiniai baltasparniai (Trialeurodes vaporariorum). Ant kenkėjų pažeistų augalų lapų atsiranda gelsvų dėmių, kurios pamažu didėja, lapai gelsta. Augalai užteršiami lipniomis skystomis išmatomis, ant kurių veisiasi juodligės sukėlėjai. Kenkėjai gyvena apatinėje lapų pusėje, siurbia sultis. Pajudinus augalą į orą pakyla smulkūs balti vabzdžiai.

Paprastosios voratinklinės erkės (Tetranychus urticae, T. telarius). Jos pažeidžia apatinius augalų lapus. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda smulkių gelsvų dėmelių, lapai gelsta, džiūva. Ploni voratinkliai driekiasi tarp atskirų lapų ar net greta augančių augalų. Erkėms optimalios sąlygos – +28–30 °C temperatūra ir 35–55 proc. santykinis oro drėgnis.

Visaėdės minamusės (Phytomyza atricornis). Pažeistų augalų lapų parenchimoje minamusių lervos išgraužia siaurus, baltų vingiuotų juostelių takus – minas, minuoja lapus.

Apsauga nuo kenkėjų: naikinti piktžoles šiltnamiuose ir teritorijoje aplink juos; šalinti augalų liekanas, ypač rudenį, nuėmus derlių; dezinfekuoti šiltnamius; šalinti pažeistus lapus; pastebėjus pirmuosius kenkėjų židinius ar jiems masiškai plintant, naudoti insekticidus, profilaktiškai naudoti entomofagus.

Naudojant šiltnamių agurkų apsaugos produktus, vandens kiekis (1 000–1 500 l/ha) priklauso nuo augalų aukščio, kad jie būtų visiškai apipurkšti tirpalu. Dėl produktų maišymo žiūrėkite etiketėje arba kreipkitės į produktų gamintojus ar jų atstovus.

Profilaktinės priemonės

Agurkų fitosanitarinę būklę lemia augalų tankumas, tinkama priežiūra ir mikroklimatas. Prioritetas turi būti teikiamas necheminėms augalų apsaugos priemonėms. Viena iš profilaktinių priemonių yra gyvų organizmų (entomofagų, akarifagų, antagonistų ir kt.) panaudojimas žalingų organizmų – augalų patogenų kontrolei.

Entomofagai parenkami pagal kenkėjų išplitimą, naudojami prevenciškai arba kontrolei. Esant nedaug tripsų (0,5 vnt. ant lapo), vieną kartą per vegetaciją užtenka paleisti Amblyseius cucumeris (0,7 vnt./ m²). Voratinklinėms erkėms naikinti plėšriųjų erkių (Phytoseiulus persimilis) šiltnamyje barstoma 4 vnt./m² vieną kartą per vegetaciją, o į židinius – 2 000 vnt./ m² 2–3 kartus. Insekticidai naudojami, kai vienai plėšriajai erkei tenka daugiau nei 10 voratinklinių erkių ir kai entomofagų daugėja per lėtai.

Siekiant išvengti kenksmingųjų organizmų daromos žalos, būtina taikyti ir kitas profilaktines priemones: pasėliams sudaryti optimalias augimo sąlygas, parinkti atsparias ligoms ir kenkėjams veislės, sėti sertifikuotą sėklą, taikyti optimalų tręšimą, nuėmus derlių pašalinti ir sunaikinti augalų liekanas. Augalus pertręšus galima paskatinti jų puvinius arba sudaryti palankią terpę plisti kenkėjams.