Pasaulinė kombinuotojų pašarų gamyba pernai šiek tiek susitraukė. Tam įtakos turėjo ir geopolitiniai neramumai.

Gyvūnų raciono produktų gamybos lyderės, JAV kompanijos „Alltech“ duomenimis, pasaulinė kombinuotųjų pašarų gamyba visą dešimtmetį iki 2022 m. kasmet didėjo vidutiniškai 3 proc., o paskutinius penkerius metus – 3,7 procento. Pirmą kartą po nuolatinio augimo kombinuotųjų pašarų gamyba 2022 m. susitraukė 0,4 proc. O štai pernai, palyginti su 2022-aisiais, sumažėjo 0,2 proc. (2,3 mln. t) ir siekė 1,29 mlrd. tonų. Mažesnę pašarų gamybą ir paklausą iš dalies lėmė infliacija, geopolitinė įtampa, didesni gamybos kaštai. Įtakos taip pat turėjo efektyvesnis pašarų panaudojimas taikant naująsias technologijas, kintantys gyventojų mitybos įpročiai.

Praėjusiais metais Europoje šių pašarų pagaminta 3,8 proc. (10,07 mln. t), Šiaurės Amerikoje – 1,1 (2,8 mln. t), Vidurio Rytų regione – 0,3 proc. (0,12 mln. t) mažiau. Gamyba 1,9 proc. (0,98 mln. t) padidėjo Afrikoje, 1,4 (6,5 mln. t) – Azijos– Ramiojo vandenyno regione, 1,2 proc. (2,5 mln. t) – Lotynų Amerikoje, kur augimas fiksuojamas pastaruosius 10 metų. Kinija (262 mln. t), Jungtinės Valstijos (238,89 mln. t) ir Brazilija (83,32 mln. t) išliko didžiausios kombinuotųjų pašarų gamintojos pasaulyje.

Daugiausia pagaminama lesalų

Pasaulinėje kombinuotųjų pašarų gamybos struktūroje didžiausią dalį sudarė lesalai – 43,2 proc. (555,92 mln. t).  Broilerių lesalų gamyba 2023 m., palyginti su 2022 m., kilo 3,5 proc. (13,1 mln. t) ir siekė 29,8 proc. (385,04 mln. t) viso pasaulyje pagaminto kombinuotųjų pašarų kiekio. Labiausiai šių lesalų gamybos apimtys augo Azijos– Ramiojo vandenyno regione – 4,6 proc. (7,07 mln. t), ypač Indijoje, kur gamyba padidėjo beveik ketvirtadaliu (24,6 proc.). Šių lesalų Afrikoje pernai pagaminta 20,9 proc. (3 mln. t) daugiau, kiek mažiau gamyba augo Šiaurės Amerikoje – 2,9 proc. (1,71 mln. t), Lotynų Amerikoje – 2,6 (1,9 mln. t) ir Vidurio Rytuose – 2,1 proc. (0,25 mln. t). Nepaisant padidėjusios paukštienos paklausos, broilerių lesalų gamyba Europoje 2023 m. susitraukė 1,6 proc. (0,88 mln. t).

Dedeklių lesalų gamyba 2023 m. nepakito – siekė 170,88 mln. tonų. Pernai jų 3,5 proc. (0,03 mln. t) daugiau pagaminta Okeanijoje (Australijoje augimas siekė 5 proc., o Naujojoje Zelandijoje fiksuotas 2,9 proc. sumažėjimas). Azijos–Ramiojo vandenyno regione dedeklių lesalų gamyba kilo 1,7 proc. (1,34 mln. t), Šiaurės Amerikoje – 1,1 proc. (0,17 mln. t). O štai Afrikoje 2023 m. jų pagaminta 10,8 proc. (1,05 mln. t), Europoje – 1,1 proc. (0,34 mln. t) mažiau.

Kiaulių pašarų gamyba, palyginti su 2022 m., susitraukė 1,2 proc. (4,01 mln. t). Pagal kiekį tonomis gamyba labiausiai susitraukė Europoje – 2,48 mln. t (3,3 proc.), taip pat 1,8 mln. t (1,3) Šiaurės Amerikoje ir 0,08 mln. t (6 proc.) – Okeanijoje. Azijos–Ramiojo vandenyno regione, kur kiaulienos gamybos apimtys siekia beveik pusę visos pasaulinės gamybos, kiaulių pašarų pagaminta 0,6 mln. t (1 proc.) mažiau. Tiesa, afrikinis kiaulių maras (AKM) ir toliau lėtina kiaulininkystės sektoriaus atsigavimą Pietryčių Azijoje ir Kinijoje. Afrikoje kiaulių pašarų gamyba pernai sumenko 0,03 mln. t (0,8 proc.). Tik Lotynų Amerikoje pagaminta 0,99 mln. t (2,4 proc.) daugiau kiaulių pašarų nei 2022-aisiais.

Pieninių galvijų kombinuotųjų pašarų gamyba 2023 m. krito 2,3 proc. (2,94 mln. t). Europoje sumenko 6,7 proc. (2,76 mln. t), nors čia vis dar pagaminama daugiausia pieninių galvijų pašarų (2023 m. – 30,7 proc., 2022 m. – 32,1 proc. bendro pasaulinio kiekio). Afrikoje ir Vidurio Rytuose gamyba sumažėjo atitinkamai 10,7 ir 2,7 proc., Lotynų ir Šiaurės Amerikoje – 1 ir 1,1 procento. Pieninių galvijų pašarų gamyba pernai 4,5 proc. (1,09 mln. t) išsiplėtė tik Azijos–Ramiojo vandenyno regione, tai lėmė toliau didėjantis pieno produktų suvartojimas ir pašarų gamybos plėtra kooperatyvuose. Labiausiai gamyba išaugo Indijoje ir Kinijoje – atitinkamai 8,7 ir 5,8 procento.

Penimų galvijų pašarų gamyba pernai sumažėjo daugiausia iš visų sektorių – 4,4 proc. (5,35 mln. t). Labiausiai gamyba susitraukė Europoje ir Šiaurės Amerikoje – atitinkamai 11,2 (1,94 mln.t) ir 5,9 proc. (3,95 mln. t). Pastarojoje pagaminama daugiau nei 50 proc. pasaulinio penimų galvijų pašarų kiekio. Tam įtakos turėjo griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai ir vis pasikartojančios sausros. Lotynų Amerikoje, kuri yra didžiausia jautienos eksportuotoja, gamyba išliko stabili, o kituose regionuose augo: Okeanijoje – 10,8 proc. (0,07 mln. t), Azijos–Ramiojo vandenyno regione – 1,9 (0,3 mln. t), Afrikoje – 2,5 proc. (0,12 mln. t).

Aukštos kokybės naminių augintinių pašarų paklausa išliko didelė ir pernai kilo 0,7 proc. (0,26 mln. t), nors tai kur kas mažiau nei 2022 m., kai augimas siekė 7,3 procento. Šių pašarų gamybos augimą labiausiai skatino Lotynų Amerikos ir Europos rinkos.

Mažėjo akvakultūros pašarų gamyba

Nė vienas sektorius per pastaruosius 40 metų neturėjo tokio augimo šuolio, kaip akvakultūra. Dar 1970 m. ši pramonės šaka buvo gana maža, tačiau 2022 m. akvakultūros produkcija pagal kiekį (130,9 mln. t) aplenkė pramoninę žuvininkystę.

Pirmą kartą po beveik 20 metų nuolatinio augimo pasaulinė akvakultūros pašarų gamyba pernai, palyginti su 2022 m., sumažėjo 4,41 proc. (2,42 mln. t). Tai daugiausia lėmė 7,1 proc. (2,72 mln. t) kritusi Azijos–Ramiojo vandenyno regiono pašarų pasiūla, kuri sudaro daugiau nei du trečdalius (68,5 proc.) visos pasaulinės šių pašarų gamybos. Regione gamybą neigiamai paveikė dėl lėtėjančios ekonomikos ir sumažėjusios gyventojų perkamosios galios kritusi žuvies kaina ir paklausa. Pirmą kartą per pastaruosius metus akvakultūros pašarų 2,9 proc. (0,14 mln. t) mažiau pagaminta ir Europoje. Tam įtakos turėjo pernai Norvegijoje, kuri yra didžiausia žuvies augintoja Europoje, išplitusios upėtakių ir lašišų ligos. Europos gamyba pernai sudarė 8,9 proc. (4,63 mln. t) pasaulinio šių pašarų kiekio.

Į eksportą orientuota Lotynų Amerikos akvakultūros rinka pernai išliko stipri – čia pašarų gamyba padidėjo 3,9 proc. (0,27 mln. t). Ekvadoras išlaikė pirmąją vietą kaip krevečių augintojas, o Čilė tapo antrąja šalimi pagal lašišų gamybos apimtis pasaulyje. Lotynų Amerikos akvakultūrų pašarų gamyba 2023 m. sudarė 13,8 proc. (7,17 mln. t) viso pasaulinio kiekio. Šių pašarų gamyba Afrikoje ir Vidurio Rytuose pernai taip pat augo atitinkamai 5,5 (0,08 mln. t) ir 5,4 proc. (0,05 mln. t), o Šiaurės Amerikoje – 1,4 proc. (0,03 mln. t).

Pagal akvapašarų gamybą pirmauja Kinija, Indonezija, Indija, Vietnamas, Bangladešas, Filipinai, Pietų Korėja, Norvegija, Egiptas ir Čilė. Šios šalys pagamina daugiau kaip 89,8 proc. visos pasaulinės produkcijos.

Rinką veikė stiprėjanti valiuta

Europos kombinuotųjų pašarų gamintojų asociacijos duomenimis, pernai jų gamyba ES 27 šalyse sumažėjo 2 proc. – siekė 147 mln. tonų. ES pašarų rinkai neigiamos įtakos turėjo geopolitiniai neramumai, didėjantys aplinkosauginiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir nitratų emisijų mažinimo reikalavimai. Kombinuotųjų pašarų ir jų žaliavų rinką taip pat veikė sausros, potvyniai, gyvūnų ligos (paukščių gripas, AKM), maisto kainų infliacija. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Airijoje, Danijoje ir Vengrijoje, pašarų gamyba sumažėjo vidutiniškai 5 proc., o štai Austrijoje, Bulgarijoje, Italijoje ir Rumunijoje šiek tiek padidėjo. Likusiose valstybėse narėse pašarų gamyba kito nežymiai arba išliko panašaus lygio kaip ir 2022-aisiais.

Pernai labiausiai nukentėjo kiaulių pašarų sektorius – gamyba susitraukė 5,2 proc. (2,5 mln. t.). Tai daugiausia lėmė kritęs ES šalių kiaulienos eksportas į Azijos šalis, taip pat dolerio atžvilgiu sustiprėjęs euras, padidinęs JAV ir Kanados konkurencingumą kiaulienos eksporto rinkoje. Labiausiai 2023-iaisiais kiaulienos ir kiaulių pašarų gamyba dėl mažesnių eksporto galimybių smuko Vokietijoje, Danijoje ir Ispanijoje, Italija labiau nukentėjo nuo AKM. Pernai 7,6 proc. sumažėjęs ES kiaulienos eksportas šiemet jau per pirmąjį ketvirtį atskirose šalyse krito nuo 28 iki 62 proc., tad 2024-aisiais tikimasi dar ryškesnio kiaulių pašarų gamybos mažėjimo.

Paukščių lesalų pernai pagaminta 0,9 mln. t. daugiau, bet produkcijos apimtys 2021 m. lygio nepasiekė. Lesalų ir paukštienos gamybai įtaką daro padidėjęs paukštienos produktų importas iš Ukrainos.

Galvijų pašarų gamyba 2023 m., palyginti su 2022 m., sumenko 0,8 mln. tonų. Tai lėmė besikartojančios sausros ir vandens trūkumas Pietų šalyse, ypač Ispanijoje ir Portugalijoje, dėl to teko mažinti ar net visai uždaryti galvijų ūkius. Tačiau Vidurio ir Pietryčių Europos šalyse galvijų augintojai dėl palankių orų turėjo užtektinai žaliųjų pašarų, dėl to irgi sumažėjo pramoninių galvijų pašarų paklausa.

Prognozuojama, kad 2024 m. kombinuotųjų pašarų gamyba išliks stabili ar truputį (0,3 proc.) sumažės. Pagrindiniai veiksniai, pavyzdžiui, gyvūnų ligos, sumažėjęs eksporto konkurencingumas, didelė maisto kainų infliacija, nepalankios oro sąlygos, žalioji ir gyvūnų gerovės politikos, neigiamai veiks gyvulių ir pašarų gamybos rinkos perspektyvas, nors pagrindinių žaliavų, ypač pašarinių grūdų, kainos nukrito iki lygio, buvusio prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.

Lietuvoje gamyba augo lėtai

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2023 m. kombinuotųjų pašarų ir premiksų gamyba Lietuvoje padidėjo 1,4 proc. (15,24 tūkst. t) – siekė 1 mln. 72 tūkst. tonų. Infliacija, augusios energijos kainos, ekonominis neapibrėžtumas dėl geopolitinių neramumų turėjo neigiamos įtakos šalies ekonomikai, tačiau kartu neigiamai veikė ir kombinuotųjų pašarų sektorių. Augantys sąnaudų kaštai ir palyginti su jais saikingiau didėjusios kiaulienos kainos lėmė 4,8 proc. (10,5 tūkst. t) kiaulių mišinių gamybos sumažėjimą. Per analizuojamą laikotarpį 5 proc. (393 kg) susitraukė ir premiksų gamyba, nors pardavimai vidaus rinkoje padidėjo 6,9 proc. (279 t). Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, mažėja galvijų, tačiau praėjusiais metais dėl sausrų ir mažesnės išaugintos žaliųjų pašarų masės galvijų mišinių gamyba augo 1,7 proc. (5,8 tūkst. t), o pardavimai vidaus rinkoje – 15 proc. (15,5 tūkst. t). Paukščių lesalų gamyba kilo 4,5 proc. (14 tūkst. t), o šunų ir kačių ėdalo – atitinkamai 3,8 (4,5 tūkst. t) ir 25 proc. (5,3 tūkst. t).

Didžiausią dalį 2023 m. kombinuotųjų pašarų gamybos struktūroje sudarė galvijų mišiniai ir paukščių lesalai – atitinkamai 32,9 (352,2 tūkst. t) ir 30 proc. (321,7 tūkst. t). Kiaulių mišiniai pernai kombinuotųjų pašarų gamybos struktūroje sudarė 19,4 proc. (207,9 tūkst. t), daugiausia užsienio rinkai gaminamas kačių ėdalas – 11,4 (122,2 tūkst. t), šunų – 2,4 (26,4 tūkst. t), premiksai – 0,7 proc. (7,5 tūkst. t).

Pernai parduota 730,78 tūkst. t kombinuotųjų pašarų ir premiksų, iš jų 68,2 proc. (498 tūkst. t) sudarė pardavimai vidaus rinkoje, 22,4 (163,7 tūkst. t) – ES rinkoje, 9,4 proc. (69,1 tūkst. t) – trečiųjų šalių rinkose. Palyginti su 2022 m., kombinuotųjų pašarų ir premiksų pardavimai vidaus rinkoje 2023-iaisiais susitraukė 0,5 proc. (2,7 tūkst. t), o eksportas į ES šalis – 21,2 proc. (44 tūkst. t), tačiau 24,5 proc. (13,8 tūkst. t) augo eksportas į trečiąsias šalis. Bendrai kombinuotųjų pašarų ir premiksų prekyba Lietuvoje pernai, palyginti su 2022 m., sumenko 4,3 proc. (32,9 tūkst. t).