Lietuva suvartoja daug pieno produktų ir daug jų eksportuoja. Žaliavos kokybė ir gamybos efektyvumas yra veiksniai, kurie leidžia išlaikyti pieno produktų vartojimo tradicijas mūsų šalyje, išsaugoti užsienio rinkas ir rasti naujų.

Dėl nestabilių pajamų nemažai ūkininkų traukiasi iš pieno verslo, nors ilgalaikė perspektyva šiam sektoriui palanki – didėjant gyventojų pasaulyje, pieno produktų paklausa toliau augs.

Lietuva eksportuoja apie 50 proc. pagamintų pieno produktų, todėl pieno gamyba turi būti konkurencinga Europos ir pasaulio lygiu. Pagrindiniai pieno kokybės rodikliai:

• bendras bakterijų skaičius,
• somatinių ląstelių skaičius,
• inhibitorinės medžiagos.

Ūkių stambėjimas, šiuolaikiškų technologijų diegimas ūkiuose, karvių produktyvumo tyrimai (GPT), mastito kontrolė, šėrimo bazės tobulinimas, racionų sudarymas turi didelės įtakos gerinant pieno kokybę. Remiantis tyrimų rezultatais, galima daryti išvadą, kad lietuviško pieno kokybė daugelį metų gerėja.

Pagrindiniai pieno sudėties, kokybės ir gamybos efektyvumo veiksniai:

• karvių sveikatingumas,
• melžimo technika ir higiena,
• laikymo sąlygos,
• pašarai ir šėrimas,
• pieno atšaldymas.

Nepakankamai pieną šaldo mažesnieji ūkiai

Pienas yra puiki terpė bakterijoms ir net mažas jų skaičius gali greitai išaugti, ypač jeigu pienas nėra tinkamai atšaldomas ar nesilaikoma higienos sąlygų. Galima teigti, kad didžiąja dalimi bakterinis pieno užterštumas priklauso nuo melžimo įrangos, pieno linijų ir talpų, į kurias jis pilamas, švaros ir tešmens parengimo. Būtina sąlyga – laiku atšaldytas pienas iki tinkamos temperatūros.

Pagal bendrą bakterijų skaičių (BBS) 2023 m. 96,3 proc. pieno mėginių atitiko reikalavimus, 2024 m. pirmą ketvirtį – 97 proc. (duomenys pateikti pagal tyrimus, nevertinant pieno kiekio). Tyrimų rezultatai rodo, kad mažesniems ūkiams vis dar sunkiau efektyviai atšaldyti pieną, kartu užtikrinti reikalaujamą bendrą bakterinį užterštumą, tačiau situacija daugelyje šių ūkių gerėja. Didesniuose ūkiuose, kurie turi melžimo ir šaldymo įrangą, bendro bakterijų skaičiaus rodikliai geresni ir stabilesni.

Lyginant pieno kokybę skirtingo dydžio ūkiuose, matyti, kad mažesniuosiuose BBS rodiklis didesnis negu ūkiuose, kurie laiko daugiau karvių. Pavyzdžiui, 2023 m. ūkiuose, kuriuose laikoma nuo 1 iki 5 karvių, mažiau kaip 100 tūkst. KSV/ ml bakterijų rasta 95,4 proc., o 2024 m. – 96,3 proc. tikrinto pieno (duomenys pagal tyrimus, nevertinant pieno kiekio, apskaičiuoti pagal geometrinį vidurkį). Ūkiuose, laikančiuose daugiau kaip 100 karvių, šis rodiklis (bakterijų mažiau kaip 100 tūkst. KSV/ml) 2023 m. buvo 99 proc., 2024 m. pradžioje – 99,6 procento.

Somatinių ląstelių skaičius išlieka stabilus

Tešmens uždegimas (mastitas) yra brangiausiai kainuojanti pieninių galvijų liga. Pasaulyje pieno ūkiai kasmet dėl mastito patiria milžiniškų nuostolių, kuriuos sudaro sumažėjusi produkcija, blogesnė pieno kokybė, išlaidos veterinarinėms paslaugoms, vaistams ir ankstyvas karvių išbrokavimas.

Somatinių ląstelių skaičius (SLS) piene rodo karvių bandos sveikatingumą. Tai vienas pagrindinių tešmens uždegimo rodiklių. Pieno SLS vidurkio padidėjimas bandoje daugiau negu 200 tūkst./ml rodo, kad bandoje yra karvių, infekuotų patogeniniais mastito sukėlėjais. Patogeniniais mikroorganizmais infekuotoje pieno liaukoje sumažėja pieno gamyba ir keičiasi jo sudėtis, randama daugiau bakterijų. Be padidėjusio SLS, infekcija sukelia ir kitų pieno liaukos pakitimų. Bakterijų gaminami toksinai ar uždegimo mediatoriai pažeidžia pieną gaminantį audinį, dėl to sumažėja bendra pieno sintezė.

Somatinių ląstelių kiekis leidžia nustatyti mastito atsiradimą karvių bandoje, žalio pieno kokybę ir saugumo charakteristikas, technologines savybes. Jau esant vidutiniam SLS padidėja kazeino perėjimas į tirpią būklę (iki 37 proc.), kurioje daugiausia yra β-kazeino, dėl to mažiau kazeino sutraukinama ir sumažėja sūrių išeiga.

Somatinių ląstelių skaičius ūkiuose jau daugelį metų išlieka stabilus, maždaug 99 proc. jų SLS neviršija 400 tūkst./ml (perskaičiavus pagal geometrinį vidurkį).

Šiek tiek SLS svyruoja pagal ūkio dydį. Ūkiuose, kuriuose laikoma nuo 1 iki 5 karvių, 2023 m. somatinių ląstelių mažiau kaip 400 tūkst./ml rasta 98,9 proc. tikrinto pieno (duomenys pagal tyrimus, nevertinant pieno kiekio), o 2024 m. pirmą ketvirtį – 98,7 procento. Ūkiuose, laikančiuose daugiau kaip 100 karvių, šis rodiklis 2023 m. buvo 99,3 proc., 2024 m. – 99,7 procento.

Inhibitorinių medžiagų randama mažiau

Pieno gamintojams, perdirbėjams ir vartotojams svarbus rodiklis – inhibitorinės medžiagos piene. Dažniausiai tai antibiotikai, bet pasitaiko ir kitų, bakterijų augimą stabdančių medžiagų. Atsiranda vis daugiau bakterijų rūšių, kurios atsparios antimikrobinėms medžiagoms ir nereaguoja į terapines antibiotikų dozes. Taip pat 5–10 proc. žmonių šios medžiagos sukelia alergines reakcijas (odos bėrimus, dilgėlinę, alerginę astmą ir kt.), jos kaupiasi organizme. Penicilino alergiją gali sukelti net labai mažas šio antibiotiko kiekis, gaunamas su maistu. Todėl gyvybiškai svarbu antibiotikus naudoti atsakingai.

Antibiotikų likučiai slopina sūrių, jogurto ir kitos gamyboje naudojamos mikrofloros veiklą, sumažina pieno sutraukimą, blogina produktų skonines savybes. Siekiant užkirsti kelią šių medžiagų patekimui ir plitimui, pienas tiriamas nuo pat pirmos supirkimo stadijos.

Viso superkamo žalio pieno mėginių inhibitorinių medžiagų likučių tyrimai „Pieno tyrimų“ laboratorijoje atliekami išsamiu Delvotest T testu, kuriuo nustatomas plačiausias antibiotikų spektras, atitinkantis Europos DLK (didžiausias likučių kiekis). Radus piene inhibitorinių medžiagų likučių, atliekamas jų identifikavimas ir konkrečiai įvardijama, kokia tai medžiaga.

Pagal tyrimų rezultatus, daugiausia vyrauja beta laktaminės grupės antibiotikai, bet aptinkama ir kitų. Supirkėjas, gavęs informacijos iš laboratorijos, kad piene yra inhibitorinių medžiagų, ne vėliau kaip kitą supirkimo dieną jo supirkimą turi nutraukti.

Pieno, kuriame randama inhibitorinių medžiagų, kasmet mažėja. Šiuo metu jų nustatoma 0,29 proc. atvejų (nuo viso tirto pieno).

Produktyvumą daugiausia kontroliuoja stambesnieji ūkiai

Didėja ūkių, nuosekliai vykdančių gyvūnų produktyvumo tyrimus (GPT), reikalingus gyvūno veislinei ir ūkinei vertei nustatyti, kryptingai jų atrankai, racionaliai organizuoti reprodukciją, karvių produktyvumui ir sveikatingumui didinti ir siekti geriausių veiklos rezultatų. GPT apima 59 proc. šalies karvių. Ši dalis, palyginti su kitomis išvystytos pienininkystės šalimis, nėra didelė, bet tai iš dalies nulemia ir Lietuvos pieno ūkių struktūra. Iš ūkių, laikančių daugiau kaip 50 karvių, GPT dalyvauja 82,6 proc., o laikančiuose nuo 20 iki 50 karvių – tik 54 procentai.

Karvių vidutinis produktyvumas nuosekliai didėja ir 2023 m. pasiekė 8 527 kg  (2022 m. – 8 307, 2013 m. – 6 766 kg). Valstybė skatina ūkinių gyvūnų veislininkystę ir karvių produktyvumo didinimą. Ūkininkams gali būti skirta papildoma 10 Eur išmoka už pieninę karvę, jei banda dalyvauja produktyvumo tyrimuose. Siekiant, kad pagalbos veislininkystei lėšos būtų nukreiptos ūkinių gyvūnų veislininkystei, nuo š. m. gegužės 1 d. apmokama tik už veisimo programose dalyvaujančių pieninių veislių gyvūnų produktyvumo tyrimus.

***

Lietuvoje pieno produktai yra neatsiejama gyventojų raciono dalis. Pieno ir jo produktų, perskaičiuotų į pieną, suvartojimas vienam gyventojui 2023 m. sudarė 337 kg ir viršijo Europos Sąjungos vidurkį (ES – 286 kg).

***

Visas Lietuvoje superkamas pienas tiriamas pagal Pieno supirkimo taisyklėse numatytą periodiškumą, kontroliuojamų karvių tyrimai atliekami pagal Pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų organizavimo taisykles, tiesioginių pardavimų kontrolė vykdoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytu periodiškumu. Visus tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose numatytus tyrimus atlieka „Pieno tyrimai“.