Pirmas pieno ūkio žingsnis gauti tinkamą produkcijos kiekį ir kokybę – laimingos ir sveikos karvės. Esant tam tikroms jų sveikatos problemoms, sprendimo būdas ir alternatyva antibiotikams gali būti rinkoje ne taip seniai atsiradę boliusai.

Didžiausią įtaką produktyvumui ir pelningumui daro: pašarai ir šėrimas – 50–60 proc., genetika – 20–25, laikymo ir priežiūros technologijos – 15–30 procentų.

Kiek reikia maisto medžiagų melžiamoms karvėms, priklauso nuo jų produktyvumo. Aukščiausias primilžio taškas – 40–60 dienų po apsiveršiavimo – nulemia visą laktacijos kreivę. Jeigu tuo laiku karvei padėsime įveikti iššūkius, kurie atsirado po apsiveršiavimo, išvengsime medžiagų apykaitos ligų, gyvulys bus sveikas, o primilžis – tolygus visą laktaciją. Karvei būtina duoti tai, ko jai reikia, o ko jai trūksta, galima sužinoti atlikus biocheminius kraujo tyrimus.

Galvijų veislę patartina rinktis atsižvelgiant į ūkio išteklius ir pašarų bazę. Jeigu negali užtikrinti geriausių sąlygų, holšteinų laikyti nerekomenduojama. Holšteinai – pagrindinė pieninių karvių veislė, iš kurios gyvena visas pasaulis, bet jų poreikius būtina patenkinti, kitaip ūkinio tarnavimo laikas bus labai trumpas.

Gyvybiškai svarbi yra ir melžiamų, ir užtrūkusių karvių gerovė. Labai svarbu tinkamai įrengti arba pertvarkyti tvartą, nusipirkti tinkamą įrangą, kitaip investicijos į pieno ūkį sunkiai atsipirks.

Taip pat daug problemų sukelia karščiai, vėjuotos dienos ir kitos gyvuliams ne tokios įprastos klimato sąlygos. Dalį problemų gali padėti išspręsti mokslininkų išradimas – boliusai.

Produktyvios karvės mažiau atsparios ligoms

Ūkininkai ir gyvulininkystės specialistai pastebi, kad produktyvios melžiamos karvės dabar yra kur kas jautresnės ligoms ir nuolat nerimauja, ką daro ne taip.

Bet šiais laikais melžiamos karvės – lyg maratono bėgikės. Iš vieno gyvulio per dieną galima gauti tiek pat pieno, kiek prieš 30 metų iš keturių! Todėl piendavės virškinamasis traktas, širdis ir kepenys yra ypač apkrauti. Taigi, bandos sveikatą ir produktyvumą lemia pašarų kokybė ir maistingumas. Visų šėrimo specialistų misija – užtikrinti, kad karvė suėstų pašarų tiek, kad būtų patenkinti jos poreikiai. Bet tiek nebetelpa į prieskrandį, todėl reikia padėti, kad pagrindinės maisto medžiagos, tokios kaip apsaugotosios aminorūgštys, chelatiniai mikroelementai (varis, cinkas, manganas), būtų įterpiami tiesiogiai į kombinuotuosius pašarus ir gyvuliui nereikėtų eikvoti papildomos energijos sujungiant mikroelementus su aminorūgštimis. Chelatas – tai mikro- ir makroelementas, sujungtas su aminorūgštimis, dėl to neapkraunamos kepenys. Chelatas gali kepenyse deponuotis – jis kaupiasi kepenyse, ir, kai reikia, organizmas bet kada gali pasiimti.

Produktyvias karves daug dažniau ir stipriau kamuoja medžiagų apykaitos ligos: ketozė, didžiojo prieskrandžio acidozė, kepenų riebalinė degeneracija, šliužo dislokacija, gulinčios karvės sindromas („kaulų suminkštėjimas“), laminitas, tešmens edema ir kitos.

Šios ligos sumažina karvių atsparumą infekcinėms ligoms: mastitui, gimdos, sąnarių uždegimui ir net sepsiui. Be to, daug pieno duodančią karvę vis sunkiau apvaisinti.

Ketozė jau yra tapusi amžina problema ir tai ne ūkininkų, o fiziologijos reikalas, nes apsiveršiavusi karvė (vaisius užima didelę dalį prieskrandžio) negali suėsti net pačių geriausių pašarų tiek, kad būtų patenkinti energijos poreikiai, staigiai išaugus produkcijos kiekiui po jauniklio atvedimo. Todėl kiekvienos karvės energijos balansas bus neigiamas, jos mitybos poreikiai nebus patenkinti. Jeigu tuo metu jai nepadėsime, per laktaciją produkcijos gausime mažiau. Boliusai būtų vienas iš sprendimo būdų.

Dėl mastito išbrokuojama daugiausia melžiamų karvių, o sergančiųjų produktyvumas labai sumažėja. Be to, pasveikusios karvės duoda 10–15 proc. mažiau pieno, o kai kurių gyvulių pieningumas dar labiau sumažėja.

Mastitas – tai pieno liaukos uždegimas, dėl kurio suprastėja pieno kokybė, o pieno liaukoje įvyksta negrįžtami pokyčiai. Uždegimą gydant netinkamai, patogeniniams mikroorganizmams pažeidus gilesnius pieno liaukos audinius, dalis arba visas infekuotas tešmens ketvirtis gali atrofuotis. Tokias karves reikia išbrokuoti, nes laikyti jas nuostolinga. Mastitu linkusios sirgti karvės iki išbrokavimo bandoje laikomos tik 3 laktacijas.

Klinikinį mastitą diagnozuoti gana paprasta, bet slaptasis mastitas sunkiau atpažįstamas. Jei nepastebėjus ligos į bendrą pieno talpą patenka bent 5–10 proc. pieno, primelžto iš slaptuoju mastitu sergančių karvių, jis netinkamas sūriams ir pieno produktams gaminti.

Padėti gali kompleksinis gydymas

Norint įveikti mastitą, reikia imtis kompleksinių veiksmų, neužteks įdėti boliusą ar nusipirkti tam tikrų produktų. Tai gali būti tik laikinas sprendimo būdas. Svarbiausia, nustatyti, dėl ko atsirado mastitas, bet rasti ligos priežastį nėra lengva.

Mastito priežastys:

• karvių laikymo sąlygos / higiena;
• melžimo higiena;
• melžimo ypatybės / savybės;
• melžimo įranga;
• karvių šėrimas;
• organizmo imuninės savybės;
• organizmo genetika;
• patogeniniai mikroorganizmai.

Mastito gydymas – sudėtingas, daug žinių ir lėšų reikalaujantis procesas. Kokį vaistą pasirinkti, kaip naudoti, koks kompleksinis gydymas duos papildomos naudos – šie klausimai kyla kiekvieną dieną.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – pirmoji pagalba dėl būdingų antipiretinių, analgetinių, nuo uždegimo ir antiendotoksinių savybių. Mastitas sukelia tešmens patinimą ir skausmą, todėl NVNU labai naudingi. Antimikrobinė terapija, taikoma parentaliai arba intramaminiais preparatais, bus sėkminga, kai antimikrobinių preparatų koncentracija sieks minimalią slopinančią koncentraciją sukėlėjui pakankamai ilgą laiką.

Parenteralinė terapija dažniausiai taikoma esant sunkiam klinikiniam mastitui. Kartais kombinuojama kartu su intramaminiais švirkšteliais. Aktualu esant invaziniams patogenams, bakterijoms ( S. aureus, S. uberis), kurios formuoja abscesus, taip pat esant bakteriemijai, kuri gali būti koliforminių bakterijų sukelto klinikinio mastito padarinys. Praktikoje plačiai naudojami benzilpenicilino ir streptomicino preparatai, amoksicilinas su klavulano rūgštimi, cefalosporinai, sulfadoksino ir trimetoprimo deriniai.

Esant subklinikiniam, lėtiniam, lengvos formos mastitui ir užtrūkinimo laikotarpiu dažniausiai naudojami antimikrobiniai intramaminiai švirkšteliai. Pieno liauka išmelžiama, užkrėstas spenys dezinfekuojamas ir tik tada, į spenio lataką įvedus švirkštelį, jis sušvirkščiamas.

Būtina įvertinti bakterijų jautrumą antimikrobiniams preparatams, nes didelė problema yra ne pačių antibiotikų naudojimas, o tikslingumas.

Papildomai mastito terapijai gali būti skiriamas oksitocinas, kad geriau atleistų pieną, tinkamai subalansuoti mineralų ir vitaminų papildai.

Įtaką visai imuninei sistemai daro mikroelementai cinkas, varis, manganas, tik geriau, kai jie yra chelatų, o ne druskų pagrindu. Mikroelementai pagerina tešmens būklę, palaiko sveiką tešmens ir spenių odą, padidina keratino gamybą, reikalingą spenio kanalėliams užsidaryti po melžimo, stiprina imunitetą, šalina laisvuosius radikalus.

Kuo pakeisti antibiotikus

Vienas iš būdų sumažinti somatinių ląstelių kiekį piene, yra karvių sveikatos būklės gerinimas, jų imuniteto stiprinimas. Tam labai tinka boliusai, skirti somatinių ląstelių skaičiui mažinti pieninių galvijų ūkiuose. Jų yra skirtų ir veršeliams.

Kažkada boliusai neatrodė tokie efektyvūs, galbūt ir jų sudėtis buvo kita. Šiuo metu boliusų pasirinkimas labai didelis, tik reikia žinoti, dėl ko jų reikia bandos gyvuliams.

Skirtingų boliusų veikimo trukmė gali būti nuo 24 val. iki 8 mėnesių.

Visų sudėtyje yra augalinių veikliųjų medžiagų, kurios stiprina imunitetą ir veikia antimikrobiškai.

Vienų sudėtyje dar yra mikroelementų, o kitų – probiotikų, vitaminų, makroir mikroelementų.

Boliusų, stiprinančių imuninę sistemą ir mažinančių somatinių ląstelių skaičių piene, panaudojimas melžiamoms karvėms, remiantis moksliniais tyrimais ir bandymais, gali pagerinti ne tik gyvulių sveikatingumą, pieno kokybę, sumažinti antibiotikų naudojimą, bet ir sumažinti žarnyne per fermentaciją susidarantį metano (CH₄) kiekį, todėl bus įgyvendinta nemažai veiksnių, prisidedančių prie šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos mažinimo, ūkio konkurencingumo ir ekonominio naudingumo didinimo.

Boliusai yra skirstomi pagal veikimo trukmę ir poveikio sritį.

Boliusai pagal veikimo trukmę:

• labai greitai veikia, jų poveikis pasireiškia nedelsiant;
• veikia ilgai – tai pailginto atpalaidavimo mikroelementų ir vitaminų priemonės, jų veikimo periodas trunka nuo 40 valandų iki 180 dienų.

Boliusai pagal poveikio sritį:

• veikia medžiagų apykaitą,
• veikia reprodukcinę sistemą,
• teigiamai veikia tešmens būklę ir didina organizmo atsparumą.

Boliusai – vienas iš būdų spręsti įvairias pieno ir mėsinių gyvulių ūkių problemas ir pastaruoju metu ūkininkai juos jau pripažįsta, tik reikia rinktis pagal poreikį, atlikus gyvulio biocheminį kraujo tyrimą. Naudojant boliusus, kaip rodo ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atlikti gamybiniai bandymai, reikia mažiau antibiotikų, gerėja gyvulių sveikatingumas, vadinasi, ir geresni ekonominiai rezultatai. Didžiausias meistriškumas ūkyje – visus dalykus sujungti į sklandžiai funkcionuojančią visumą.

***

Boliusai – mokslininkų sukurti inovatyvūs preparatai, stiprinantys gyvulio imuninę sistemą. Tai natūrali, be išlaukos alternatyva antibiotikams, kai kurioms injekcijoms į veną ar po oda. Boliusai yra didelės tabletės, kurios dedamos į gyvulio skrandį ir ten tirpsta.