Liucernos naudingos įvairiais požiūriais ir verta plėsti jų pasėlius. Sukurta nauja lietuviška liucernų veislė, atlikta veislių lyginimo tyrimų, kurie padeda tikslingiau pasirinkti jas ir auginti įvairiuose dirvožemiuose.

Liucernos vertinamos dėl pasėlių ilgaamžiškumo, didelio derlingumo, geros pašarų kokybės ir aplinkai naudingų savybių. Jos išsiskiria iš kitų pupinių žolių atsparumu sausros sąlygoms, nes galingos šaknys leidžia lengviau pasisavinti maisto medžiagas ir vandenį iš gilesnių dirvos sluoksnių. Auginant grynus liucernų pasėlius ar jų mišinius su kitomis varpinėmis ir pupinėmis žolėmis, dirvožemis praturtinamas azoto. Todėl liucernos yra geras javų priešsėlis. Be to, liucernomis verta apželdinti 10–20° statumo kalvų šlaitus.

Liucernos, kaip ir kitos pupinės žolės, geriausiai dera dirvožemyje, kurio pH 6,5–7,2. Gali augti ir rūgštesniuose dirvožemiuose, kurių kalkingas sluoksnis yra negiliai podirvyje. Tačiau rūgščiuose dirvožemiuose liucernos tampa jautresnės žiemojimo sąlygoms, sausroms ir per vegetaciją plintančioms ligoms.

Liucernų žoliniai pasėliai nėra reiklūs auginimo sąlygoms, tačiau labai svarbu sėjos metais, kai liucernos yra daigelių tarpsnio ir siekia iki 10 cm, nupurkšti herbicidais ir išnaikinti piktžoles. Liucernų sėkliniai pasėliai purškiami nuo kenkėjų butonizacijos pabaigoje–žydėjimo pradžioje, kai pasėlyje sužydi apie 10 proc. žiedynų.

Liucernų selekcijos kryptys

Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse liucernų selekcijos programose didelis dėmesys skiriamas jų žiemojimui, sėklų ir žolės derlingumui didinti, pasėlių ilgaamžiškumui, atsparumui abiotiniams ir biotiniams veiksniams. Šiuo metu, remiantis įvairiais selekciniais ir atrankos metodais, kuriamos įvairios paskirties liucernų veislės, kurios duotų didesnį žolės ir sėklų derlių, būtų atsparios ligoms, tolerantiškos rūgščiam dirvožemiui ir jame esančiam judriajam aliuminiui.

Vykdant liucernų atranką, labai svarbu naujai kuriamas veisles palyginti su Lietuvoje sukurtomis ir gautomis iš kitų šalių veislėmis. Užsienietiškos liucernų veislės pasižymi geru žolės ir sėklų derliumi, bet jos jautrios mūsų šalies klimato sąlygoms. Be to, naujai sukurtos veislės turi būti ne tik derlingesnės už anksčiau išvestąsias, bet ir išsiskirti kitais pageidaujamais požymiais, tokiais kaip augalų aukštis žydėjimo pradžioje, lapų ir žiedynų forma, spalva, stiebų storis ir kt.

Mildos savybės, palyginti su kitomis veislėmis

Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašyta nauja lietuviška liucernų veislė Milda. Ūkinio vertingumo 2022–2023 m. tyrimais nustatyta, kad Milda atspari žiemojimui, pasėlio išgulimui. Augalai žydėjimo pradžioje buvo 3,0 cm aukštesni, palyginti su standartine latviška veisle Skriveru. Milda derlingesnė (1,93 t ha^-1) sausųjų medžiagų derliumi nei Skriveru. Pašarų kokybės rodikliai buvo panašūs į standartinę veislę: baltymų 20,0 proc. (Milda) ir 21,1 proc. (Skriveru), ląstelienos atitinkamai – 27,2 proc. ir 26,3 proc., lapuotumas – 45,8 proc. ir 45,2 proc.

Siekiant įvertinti naujos lietuviškos ir kitų liucernų veislių išskirtinius agrobiologinius požymius, 2021 m. įrengta jų kolekcija LAMMC Žemdirbystės institute. 2022–2023 metų rezultatais nustatyta, kad Milda liucernos žiemojo labai gerai (9 balai). Veislių Antanė, Birutė, Žydrūnė, Malvina ir Skriveru žiemojimas buvo panašus kaip ir veislės Milda (svyravo nuo 8,6 iki 8,9 balų).

Augimo sąlygos per 2022 m. vegetaciją buvo kontrastingos, nes vyravo lietingi ir šilti orai. 2023 metų pavasario–vasaros laikotarpis buvo ne toks lietingas, labiau karštas ir sausringas. Dėl to liucernų veislės žydėjimo pradžioje 2022-aisiais buvo 1,1 karto aukštesnės nei 2023 m. Minėtu augimo tarpsniu veislės Milda augalai buvo panašaus aukščio kaip Antanė, Malvina ir Skriveru, nežymiai žemesni, palyginti su liucernomis Birutė ir Žydrūnė, atitinkamai 1,05 karto. 2023 m. Milda liucernos buvo aukštesnės už Skriveru, bet žemesnės už Žydrūnę, atitinkamai po 1,1 karto.

Liucernų veislių žolės derlius 2022 m. buvo 1,3 karto didesnis nei 2023 metais. Veislės Milda (47,6 t ha^-1) žolės derlius buvo panašus kaip veislės Birutė (47,7 t ha^-1). Milda buvo derlingesnė nei Antanė ir Skriveru 1,1 karto, o už veisles Žydrūnė ir Malvina 1,05 karto. 2023 m. veislių Milda, Antanė, Žydrūnė ir Malvina žolės derlius buvo panašus: svyravo nuo 32,8 t ha^-1 iki 37,0 t ha^-1, o derlingiausia buvo Birutė (40,6 t ha^-1).

Liucernų sausųjų medžiagų derlius buvo panašus 2022 ir 2023 metais, atitinkamai 8,8 t ha-1 ir 9,6 t ha^-1.

Veislių Milda ir Žydrūnė sausųjų medžiagų derlius 2022 m. buvo panašus, o už veislę Skriveru jos buvo derlingesnės 1,1 karto. Veislių Antanė ir Birutė sausųjų medžiagų derlius buvo geriausias ir jos buvo derlingesnės už Skriveru – 1,4 karto, už Mildą – 1,2 karto.

Buvo panašus liucernų Milda, Antanė, Žydrūnė ir Malvina sausųjų medžiagų derlius 2023 m., atitinkamai 9,5 t ha^-1, 9,7 t ha^-1, 9,7 t ha^-1 ir 9,8 t ha^-1. Minėtų 4 veislių sausųjų medžiagų derlius buvo 1,3 karto didesnis nei Skriveru. Veislė Birutė (11,8 t ha^-1) buvo 1,2 karto derlingesnė už veisles Milda, Antanė, Žydrūnė ir Malvina.

Liucernų žolės ir sausųjų medžiagų derlių lėmė ne tik orai 2022–2023 metais, bet ir augimo sąlygos skirtinguose Lietuvos regionuose. Remiantis atliktais ūkinio vertingumo tyrimais, Pasvalyje 2022 ir 2023 m. veislės Milda sausųjų medžiagų derlius buvo 1,2 karto geresnis nei standartinės veislės Skriveru.

Tyrimai Utenoje parodė, kad liucernų Milda sausųjų medžiagų derlius 2022 m. buvo 1,1 karto aukštesnis nei Skriveru, o 2023 m. buvo panašus į standartinės veislės derlių.

Liucernų Milda sausųjų medžiagų derlius buvo kur kas didesnis Pasvalyje nei Dotnuvoje 2022 m. – 2,7 karto. Veislė Skriveru buvo derlingesnė 2,4 karto. 2023 m. veislės Milda sausųjų medžiagų derlius Pasvalyje buvo didesnis 2,1 karto nei Dotnuvoje. 2022 m. Milda ir Skriveru sausųjų medžiagų derlius buvo didesnis Utenoje negu Dotnuvoje, atitinkamai – 1,3 karto. Sausųjų medžiagų derlius 2023 m. veislės Milda buvo geresnis Dotnuvoje nei Utenoje – 1,3 karto.

Bandymai rūgščiame dirvožemyje

Siekiant įvertinti veislės Milda agrobiologinius požymius ir adaptaciją rūgščiame dirvožemyje, 2020 m. įrengta liucernų veislių kolekcija LAMMC Vėžaičių filiale. Lauko eksperimento dirvožemio pH buvo 4,4–4,7, o judriojo aliuminio koncentracija nedidelė (4,4–13,6 mg kg- 1). Rūgštūs dirvožemiai dažniausiai susiję su labai didele aliuminio jonų koncentracija juose. Aliuminio jonai turi įtakos augalų fiziologiniams procesams, šaknų sistemos augimui ir šakojimuisi.

Tyrimai parodė, kad rūgščiame dirvožemyje liucernos antrą žiemą peržiemojo 1,2 karto geriau nei trečią. Veislių Milda ir Skriveru žiemojimas antrą žiemą buvo 1,2 karto blogesnis, palyginti su veislėmis Antanė, Žydrūnė ir Malvina. Veislės Milda, Žydrūnė ir Malvina trečią žiemą praleido panašiai ir jos 1,3 karto geriau žiemojo nei Skriveru.

Tiriamų veislių aukštis liucernų antrais naudojimo metais žydėjimo pradžioje buvo 1,2 karto didesnis nei trečiais naudojimo metais. Veislės Milda, Birutė ir Malvina antrais naudojimo metais žydėjimo pradžioje buvo 1,1 karto aukštesnės nei Antanė ir Skriveru. Liucernos Birutė išsiskyrė augalų aukščiu (115,3 cm). Trečiais naudojimo metais Milda, Birutė ir Skriveru žydėjimo pradžioje buvo 1,1 karto aukštesnės, palyginti su veislėmis Antanė ir Malvina.

Liucernų veislių žolės derlius antrais naudojimo metais buvo 1,8 karto didesnis nei trečiais naudojimo metais, kai žolynai jau buvo labiau išretėję. Veislių Malvina ir Skriveru žolės derlius antrais naudojimo metais buvo panašus į veislės Milda, o už veisles Antanė ir Žydrūnė – 1,1 karto, Birutė – 1,3 karto didesnis.

Trečiais naudojimo metais liucernų Birutė ir Skriveru žolės derlius buvo didesnis, palyginti su veislėmis Milda – 1,2, Žydrūnė – 1,4 ir Malvina – 1,6 karto. Liucernų Milda ir Skriveru didžiausias (atitinkamai 4,7 t ha^-1 ir 4,8 t ha^-1) sausųjų medžiagų derlius buvo antrais naudojimo metais. Jis buvo 1,2 karto didesnis nei veislių Antanė ir Malvina. Trečiais liucernų naudojimo metais didžiausiu (4,7 t ha^-1) sausųjų medžiagų derliumi išsiskyrė veislė Skriveru. Minėta veislė buvo derlingesnė už veisles Milda – 1,3, Žydrūnė – 1,7 ir Antanė – 1,9 karto.

***

Išvados. Nauja liucernų veislė Milda, kaip ir kitos veislės, duoda didelį žolės ir sausųjų medžiagų derlių, pritaikyta mūsų klimato sąlygoms. Liucernų veislių derlius gaunamas nevienodas kiekvienais metais, nes priklauso nuo meteorologinių ir augimo sąlygų skirtinguose Lietuvos regionuose. Lietuviškas liucernų veisles galima auginti rūgštesniame dirvožemyje.