Pasaulyje stebimi netolygūs uogų rinkos svyravimai: vienose šalyse gerokai išaugo paklausa, kitose – labai sumažėjo vartojimas. Kokia situacija Lietuvoje?

Europoje ir Šiaurės Amerikoje gerokai išaugo aviečių ir gervuogių paklausa. Vakarų Europoje avietės laikomos prabangiu produktu. O štai Kinijoje priešingai – jos paklausos neturi. Aviečių, gervuogių ir kitų uogų srautas rinkoje mažėja. Neigiamos įtakos derliui turėjo daugelyje regionų išsilaikę karščiai, todėl uogų paklausa išlieka didelė, kainos auga.

Šiandien uogas galima vadinti superproduktu. Per pastaruosius 10 metų pasaulinis minkštų vaisių suvartojimas šoktelėjo daugiau kaip 2 kartus. Prognozuojama, kad uogų vartojimas, skaičiuojant vienam gyventojui, dar augs. Pasak Italijos uogų rinkos ekspertų, selekcija būtina, siekiant gauti kokybišką produkciją, pratęsti derėjimo laiką ir įveisti uogynus mažiau tam tinkamuose dirvožemiuose. Uogų paklausa viršija pasiūlą. Pietų Italijoje paklausa išaugo net 70 procentų. Dėl to artimiausiais metais laukiama uogynų plėtros.

Vakarų Europos uogų rinką paveikė 2022 metų karščiai. Nyderlanduose ir Belgijoje aviečių ir gervuogių tiekimas, kokybė bei kainos labai svyravo, nes dėl karštų orų derlius noko šuoliais, tad prognozuoti ir kontroliuoti rinką buvo sunku. Nors avietės nebijo karščių, tačiau jo paveiktos derlių nokina netolygiai. Todėl vienu metu uogų trūksta, kitu – jų jau per daug. Susidarius uogų pertekliui, kainos gerokai sumažėjo – nuo 10 iki 5 Eur/kg. Ta pati situacija ir su gervuogėmis – kilogramas kainavo net 30 Eur, bet vėliau kaina krito iki 10 Eur ir dar mažiau.

Anot uogų rinkos analitikų, nepaisant paklausos, uogas parduoti sunku, nes pastaraisiais metais Europoje atsirado daug jų augintojų – padidėjo konkurencija.

Situacija kitose šalyse

Vokietijoje 2022 m. sunoko gausus raudonųjų agrastų derlius. Šios uogos labai populiarios vietos rinkoje. Tam nesutrukdė netgi aukštos jų kainos: pirkėjams už 0,5 kg teko mokėti iki 4,2 euro. Taip pat sumenko aviečių ir juodųjų serbentų tiekimas. Kita vertus, uogų paklausa išlieka aukšta, kaip ir anksčiau. Tad ir kainos greitai auga. Vakarų Europos uogų rinką vis labiau papildo lenkiška produkcija, ypač didmeninėje prekyboje.

Tarp ES šalių Lenkija yra trečia pagal dydį braškių augintoja po Ispanijos ir Vokietijos. Šios šalies metinė braškių produkcija 2014–2020 m. svyravo nuo 146 iki 205 tūkst. tonų. Eksporto apimtys sudarė nuo 54 iki 70 proc. visos užauginamos produkcijos. 2021 m. gautas 156 tūkst. t braškių derlius, eksportuota – 102 tūkst. t (iš jų 19,2 tūkst. t sudarė šviežios, 82,8 tūkst. t – šaldytos braškės). Lenkija – pirmaujanti šaldytų braškių eksportuotoja pasaulyje. 2014–2020 m. jų eksportuota nuo 80 iki 120 tūkst. tonų. Apie 88 proc. eksportuoto kiekio 2021 m. išvežta į ES šalis (daugiausia Vokietiją, Nyderlandus ir Prancūziją). Šviežių braškių eksportas 2014–2020 m. sudarė 6–19 tūkst. tonų. Jas daugiausia pirko ES nepriklausančios šalys.

Lietuvos uogų rinka

Lietuvos uogynų derlingumas kito netolygiai – didėjo visų rūšių serbentų derlingumas, o aviečių ir kitų uogų – mažėjo.

Kintantis uogų derlingumas darė tiesioginę įtaką supirkimo kainoms. Visų uogų, išskyrus raudonųjų serbentų, kainos didėjo, pavyzdžiui, juodųjų serbentų – net 2,6 karto, aviečių – 100 procentų. Kiek kitokia tendencija stebėta analizuojant šviežių uogų supirkimo kainas – 1,3 karto augo raudonųjų serbentų, tačiau šviežių juodųjų serbentų sumažėjo net 74,2 procento. Tiesa, pastarųjų uogų supirkimo kaina 2022 m., palyginti su 2021 m., šoktelėjo 2,7 karto.

Analizuojant uogų supirkimą iš Lietuvos uogų augintojų pastebima, kad supirkimo apimtys ir kainos auga. Gerokai padidėjo superkamų aviečių kiekis (skirtų tiek vartoti šviežias, tiek perdirbti) ir supirkimo kaina.

Iš uogų pagaminti produktai brangesni

Vertinant iš uogų pagamintų pridėtinės vertės produktų vidutines pardavimo kainas 2023 m. sausį–kovą, pasirinktas prekybos tinklas „Rimi“ ir elektroninė parduotuvė „Barbora“. Analizė parodė, kad pridėtinės vertės produktų kaina gerokai didesnė už uogų supirkimo kainą. Pavyzdžiui, už aviečių uogienės kilogramą pirkėjams teko atseikėti kiek daugiau nei 9 Eur, tačiau šios perdirbti skirtos uogos 2022 m. supirktos maždaug po 4 eurus. Analizuojant džemus ir ekologiškas uogienes matyti dar didesnis atotrūkis tarp pardavimo tinkluose ir uogų supirkimo kainos. Kilogramas ekologiškų aviečių uogienės „Rimi“ tinkle kainavo 12,08 Eur, o džemo – 11,22 euro. Už kilogramą braškių uogienės „Rimi“ tinkle pirkėjai mokėjo 6,63 Eur, parduotuvėje „Barbora“ – 5,93 euro.

Sulčių ir sirupų kainos buvo kiek didesnės priklausomai nuo uogų. „Barboros“ parduotuvėje juodųjų serbentų sultys kainavo 11,99 Eur/l (2022 m. šių uogų, skirtų perdirbti, supirkimo kaina siekė vidutiniškai 1,65 Eur/kg), o ekologiškos – 19,63 Eur/l. Už litrą natūralių šaltalankių sulčių „Rimi“ tinklo klientai mokėjo 11,18 Eur, už litrą sirupo – 11,98 euro. Tačiau 2022 m. už šias uogas, skirtas perdirbti, augintojai gavo vidutiniškai 0,95 Eur/kg.

Eksportas ir importas

Atliekant Lietuvos uogų eksporto ir importo analizę pasirinktos pagal Lietuvos Statistikos departamento Kombinuotąją nomenklatūrą 8 ženklų keturios tyrime naudojamos uogų rūšys: braškės ir žemuogės (KN80101000), avietės (KN80102010), juodieji serbentai (KN80103010) ir raudonieji serbentai (KN80103030).

Visų uogų eksportas 2020–2022 m. mažėjo. Braškių ir žemuogių bendras eksportas 2022 m, palyginti su 2020 m., susitraukė iki 302,9 t (2,18 mln. Eur). Daugiausia sumažėjo į ne ES valstybes eksportuojami kiekiai. Pažymėtina, kad šių uogų eksportas 2022-aisiais, palyginti su 2020 m., išaugo į Belgiją, Ispaniją ir Nyderlandus (atitinkamai 6,6, 49,9 ir 2,8 t), taip pat 74,5 t daugiau parduota Kazachstanui (eksporto vertė padidėjo 83,5 tūkst. Eur).

Aviečių, juodųjų ir raudonųjų serbentų eksportas analizuojamu laikotarpiu taip pat susitraukė. Svarbiausia šių uogų eksporto partnerė vis dar išliko kaimyninė Latvija. Nepaisant to, kiekiai gana maži: 2020 m. aviečių į šią šalį eksportuota beveik 850 kg (1 230,5 kg mažiau nei 2020 m.), juodųjų serbentų – 121 kg (141 kg mažiau), raudonųjų – beveik 210 kg (20 kg mažiau).

Vertinant tik lietuviškos kilmės uogų eksportą nustatyta, kad 2022 m. eksportuotos tik braškės ir žemuogės į Latviją, šis eksportas padidėjo 2,8 t, kartu 15,4 tūkst. Eur išaugo ir eksporto vertė.

Analizuojant atitinkamų uogų importą nustatyta, kad 2020–2022 m. gerokai išaugo aviečių iš ES šalių importas. Pagrindinėmis aviečių importo šalimis išliko Italija, Lenkija, Nyderlandai, Vokietija. Braškių ir žemuogių importuotojomis yra Italija, Ispanija, Latvija, Vokietija. Nors iš ES šalių bendras braškių ir žemuogių importas sumažėjo 1 251,9 tūkst. t, tačiau jo vertė padidėjo 101,6 tūkst. eurų.

Pastarąjį dešimtmetį šviežių uogų paklausa rinkoje tik augo. Tačiau šiuo metu rinką užpildo uogos iš Pietų Amerikos šalių ir Kinijos, taip šios valstybės papildo pasiūlą ir konkuruoja su Europos šalių augintojais.

Perspektyva išlieka ne tik parduoti šviežias uogas ar įprastą produkciją kaip sultis, uogienes ar sirupus, bet ir gaminti inovatyvius aukštos pridėtinės vertės produktus, tarkime, uogų išspaudų miltelius, išspaudų ir sėklų aliejų. Lietuvos vartotojai linkę teikti prioritetą vietinei produkcijai, nepaisydami aukštesnių kainų, ypač vertina kainos ir kokybės santykį.