Mikroorganizmai kartu su galimais augalų ligų sukėlėjais plinta visoje daržovių sėjomainoje. Kaip tarpiniai patogenų šeimininkai gali būti ir pasėliuose augančios piktžolės.

Vėjas, vanduo, vabzdžiai patogenus gali paskleisti ant šalia augančių sveikų augalų. Jie užsikrečia ligomis, o tai didina derliaus nuostolius.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute atliktuose tyrimuose nustatyti pagrindiniai patogenai, vyraujantys morkų pasėlių piktžolėse. Vertinant smulkiažiedžių galinsogų ir dirvinių asiūklių dalis, aptikta patogeninių Alternaria, Fusarium, Penicillium, Rhizoctonia, Phytophthora, Aspergillus grybų genčių. Šie mikroskopiniai grybai gali būti kaip antrinis infekcijos šaltinis, kuris prisideda prie derliaus nuostolių.

Alternaria genties grybai sukelia lapų dėmėtliges ir kitas ligas daugiau nei 100 augalų rūšių. Taip pat pat dėl jų nukenčia ir nuimtas derlius. Fusarium genties grybai irgi yra vieni labiausiai paplitusių žemės ūkio patogenų. Jie gali pažeisti sandėliuojamus maisto produktus ir juos supūdyti. Be to, jie apninka ir javus: sukelia fuzariozę, šaknų puvinius.

Atliktuose tyrimuose nustatyta, kad didžiausia mikroskopinių grybų įvairovė yra smulkiažiedžių galinsogų lapuose. Juose vyrauja Penicillium ir Alternaria gentys, kurios atitinkamai sudaro 34,78 ir 23,91 proc. visų aptiktų grybų. Kitų mikroskopinių grybų dalis buvo mažesnė.

Gvazdikmedžių ekstrakto poveikis

Daug augintojų augalams apsaugoti renkasi cheminius pesticidus. Tačiau jie prisideda prie aplinkos taršos, daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir gali išlikti dirvožemyje daug metų. Europos žaliojo kurso strategijoje numatyta sumažinti cheminių pesticidų naudojimą. Be to, taikant IKOK (Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės) metodus, prioritetas yra necheminės priemonės. Tad siekiama pereiti prie alternatyvių, aplinkai ir žmonėms nekenkiančių augalų apsaugos metodų.

Viena iš alternatyvų gali būti biologinių augalų apsaugos produktų (eterinių aliejų arba ekstraktų) naudojimas. Tai – biologiškai aktyvios medžiagos, kurias tinkamai pritaikius galima kontroliuoti augalų patogenus. Eteriniai aliejai ir ekstraktai slopina grybines infekcijas, jų plitimą. Šiam tikslui galima pasitelkti vaistinių čiobrelių, gvazdikmedžių, vaistinių isopų (juozažolių) ekstraktus arba eterinius aliejus.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto tyrimuose buvo įvertintas gvazdikmedžių ekstrakto poveikis slopinant Alternaria genties grybus: Alternaria alternata ir Alternaria consortialis.

Nustatyta, kad gvazdikmedžių ekstraktas turi slopinamąjį poveikį nuo tirtų grybų. Didinant ekstrakto koncentraciją, šis poveikis stiprėja. Abiejų tyrimo objektų atveju pastebėta, kad slopinamasis poveikis yra trumpalaikis, t. y. augalinis ekstraktas nesunaikina patogeninių mikroskopinių grybų, o tik slopina jų vystymąsi. Todėl, siekiant palaikyti nuolatinį slopinimą, reikia pakartotinai įterpti ekstrakto.

Atlikti tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad tinkamai pritaikytos biologinės kilmės priemonės gali padėti slopinti patogeninius grybus ir jų sukeliamas augalų ligas. Tikėtina, kad ateityje šios medžiagos galėtų pakeisti cheminius pesticidus, taip mažinant aplinkos taršą.

Šiuo metu įregistruota tik keletas biologinių apsaugos produktų morkoms apsaugoti, tačiau jie neapima nei eterinių aliejų, nei ekstraktų. Todėl eterinių aliejų ir ekstraktų panaudojimas augalų apsaugai gali būti tiriamas, siekiant reikšmingų rezultatų ateityje.

***

Didelė derliaus dalis prarandama dėl augalų ligas sukeliančių patogeninių grybų daromos žalos. Grybų veikiami gali gelsti ir vysti lapai, dėl to gausime mažesnį ir prastesnės kokybės derlių. Kasmet dėl mikroskopinių grybų sukeliamų ligų pasaulyje patiriama apie 60 mlrd. JAV dolerių nuostolių.