Pieninių ir mėsinių galvijų ūkiuose įdiegta daug išmaniųjų technologijų, kurios ne tik palengvina darbą, bet ir prisideda prie gyvūnų sveikatingumo ir gerovės. Tačiau viena iš esminių problemų – veršelių viduriavimas – lieka neišspręsta.

Dėl veršelių viduriavimo galvijų augintojai visame pasaulyje patiria produktyvumo ir su tuo susijusių ekonominių nuostolių.

Pasaulyje veršelių kritimai pieninių galvijų ūkiuose dėl viduriavimo svyruoja nuo 3 iki 9 procentų. Neseniai atliktas tyrimas JAV pieninių galvijų ūkyje atskleidė, kad veršelių prieš nujunkymą gaištamumas buvo 5 proc., o sergamumas – 34 procentai.

Dažniausios viduriavimo priežastys

Norint išvengti virškinamojo trakto sutrikimų, būtina išlaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą, nes infekcija labai pažeidžia žarnyno gleivinę. Veršelių viduriavimą sunku sumažinti dėl daugiaveiksnės etiologijos, kurią sudaro infekciniai ir neinfekciniai veiksniai.

Dažniausios veršelių viduriavimo priežastys yra bakterijos Cryptosporidium parvum, Escherichia coli, Giardia duodenalis, taip pat rotavirusas, koronavirusas ir kt. Dėl šių patogenų prasideda žarnyno uždegimas, kuris sukelia viduriavimą, silpnina veršelio sveikatą ir gali būti mirtinas, ypač jaunesniems veršeliams. Svarbu paminėti, jog dažnai veršelių viduriavimą sukelia ne tik pavieniai patogenai, bet ir jų deriniai – kompleksinės infekcijos.

Gimę veršeliai fiziologiškai yra monogastriniai su nepakankamai išsivysčiusiu didžiuoju prieskrandžiu, tinklainiu ir knygenomis. Pirmą gyvenimo mėnesį šliužas ir žarnynas yra pagrindiniai jų virškinimo organai. Virškinamojo trakto mikrobiota formuojasi nuo pat gimimo, jos sudėtis (anaerobinės bakterijos) lemia veršelio sveikatą, imuninę būklę, sintetina tam tikras maisto medžiagas ir yra svarbus veiksnys maisto medžiagoms pasisavinti. O mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas gali lemti virškinimo problemas.

Alternatyvi viduriavimo prevencijos strategija

Antibiotikai yra naudingi chemoterapiniai preparatai, kai gydomas galvijų bakterinis viduriavimas. Tačiau jie nėra veiksmingi sergant virusiniu ar pirmuonių sukeltu viduriavimu, taip pat jeigu gyvuliai užsikrėtę antibiotikams atspariomis bakterijomis. Todėl reikalinga nauja alternatyvi galvijų viduriavimo prevencijos strategija.

Dėl to kaip alternatyva vis dažniau pienininkystės ūkiuose yra naudojami probiotikai. Jie apibrėžiami kaip gyvi mikroorganizmai, kuriuos naudojant tinkamais kiekiais gerinamas veršelių sveikatingumas. Idealiu atveju probiotiniai mikroorganizmai turėtų išgyventi vidinėje virškinamojo trakto aplinkoje, kolonizuotis žarnyne ir tapti normalia šeimininko mikrobiotos dalimi.

Probiotikai turi platų teigiamą poveikį, pavyzdžiui, reguliuoja žarnyno mikrobų homeostazę, fermentinį aktyvumą, kuris pagerina maisto medžiagų pasisavinimą ir imunomoduliacinį poveikį, sąveikauja su žarnyno mikroflora, epitelio ir imuninėmis ląstelėmis. Jie taip pat suaktyvina ir stimuliuoja imuninę funkciją, o tai lemia antikūnų gamybą. Be to, probiotikai apsaugo jaunus gyvūnus nuo virškinamojo trakto sutrikimų, tokių kaip viduriavimas, padidėja kūno svoris, matyti geresnis pašarų pasisavinimas ir sveikatos būklė.

Remiantis moksliniais tyrimais, naujagimių veršelių raciono papildymas Lactobacillus spp. ir Bifidobacterium spp. bakterijomis per pirmąsias septynias gyvenimo dienas sumažina viduriavimą, pagerina pašarų konversijos koeficientą ir paros priesvorį. Lactobacillus spp. taip pat didina imunoglobulinų (IgG) kiekį jaunų veršelių kraujo serume, o tai rodo efektyvesnį pasyvaus imuniteto perdavimą, galimą šeimininko ir mikrobų sąveikos vaidmenį, gerinant veršelių sveikatingumą.

Kitas naudojamas probiotikas – Bacillus subtilis daro teigiamą poveikį mikrofloros pusiausvyrai virškinamajame trakte ir didina gyvūnų produktyvumą. Be to, mokslininkai teigia, kad B. subtilis pasižymi imunostimuliuojančiu poveikiu ir gali skatinti kai kurių naudingų vitaminų, tokių kaip vitaminas K, sekreciją.

Mikrobinės manipuliacijos ne tik daro įtaką šeimininko (galvijo) sveikatai, bet ir veikia žarnyno mikrobų bendruomenės struktūrą. Nujunkytų veršelių šėrimas probiotikais sumažino jų žarnyno kolonizaciją su patogenine E. coli. Taip pat buvo pastebėtas ir E. coli kiekio išmatose sumažėjimas, naudojant atitinkamus probiotikus. Taigi, atlikti mokslininkų tyrimai dėl probiotikų įtakos veršelių sveikatai ir išmatų mikrobiotai įrodė, kad jaunų veršelių pašarus papildžius naudingomis bakterijomis viduriavimas gerokai sumažėjo.

Viduriavimo prevencija ir kontrolė

Siekiant sumažinti veršelių viduriavimo paplitimą, būtina turėti bandos vadybos strategiją. Jos sąlygos:

• reguliarūs veterinariniai patikrinimai,
• veršelių vakcinacijos planai,
• švarus vanduo ir tinkama mityba,
• gyvūnų atskyrimas, pastebėjus sergantį veršelį,
• tinkamos higienos sąlygos,
• visas bendros gyvulininkystės aplinkos valdymas, kad išvengtume patogenų perdavimo ir kitų gyvulių užkrėtimo.

Vadinasi, siekiant sumažinti veršelių viduriavimo problemą, būtina imtis prevencinių veiksmų ir įdiegti griežtus higienos standartus ir atitikti gyvulininkystės gerųjų praktikų gaires. Tai padės ne tik išvengti gyvūnų sveikatos problemų, bet ir sumažins ekonominius ūkio nuostolius, padidins bendrą produkcijos kiekį ir efektyvumą.

Pagrindiniai veiksniai, susiję su viduriavimu:

• veršiavimosi valdymas,
• veršelių imunitetas,
• patiriamas stresas,
• aplinkos užteršimas.

Veršiavimosi valdymas. Karvių mityba ir veršiavimosi ypatumai (lengvas, sunkus, distokija), pieno produkcija, veršelių sveikatingumas yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Nepakankamas pašarų suvartojimas, makro- ir mikroelementų trūkumas paskutinį trimestrą didina veršelių sergamumą ir mirtingumą, nes vaisius daugiausia auga per paskutinius 2 veršingumo mėnesius.

Remiantis moksliniais tyrimais, distokija yra glaudžiai susijusi su blogu veršelių sveikatingumu, taip pat su padidėjusiu jų jautrumu aplinkos patogenams, kurie dažnai sukelia viduriavimą. Po sunkaus veršiavimosi atvesti veršeliai gali turėti fizinių sutrikimų, tokių kaip galvos ir liežuvio paburkimas, patinimas, dėl kurių gali sumažėti priešpienio pasisavinimas. Todėl imunoglobulinų absorbcijos greitis šių veršelių organizme yra mažesnis, palyginti su sveikų gyvūnų.

Veršelių imunitetas. Veršeliai gimsta be motininių imunoglobulinų, nes karvės placenta neleidžia pernešti pasyviojo imuniteto. Be to, veršelių imuninė sistema per pirmąsias gyvenimo savaites gamina ribotą kiekį IgG. Taigi, ankstyvo amžiaus veršelių imunitetas priklauso nuo imunoglobulino, kuris absorbuojamas iš priešpienio (krekenų), todėl jis yra vienintelė priemonė naujagimiams veršeliams įgyti pasyvų imunitetą.

Priešpienis taip pat svarbus maisto medžiagų, tokių kaip angliavandeniai, riebalai, baltymai, mineralai, vitaminai ir bioaktyvūs komponentai, šaltinis. Pagrindinė jo funkcija – stiprinti veršelio imuninę sistemą per pasyvų antikūnų ir ląstelių sukelto imuniteto perdavimą. Todėl veršelio atsparumas ligoms glaudžiai susijęs su laiku suvartotu pakankamu kiekiu kokybiško priešpienio. Idealiu atveju naujagimis veršelis per pirmąsias 6 val. po gimimo turėtų gauti 10 proc. savo svorio (2–3 l mėsiniai arba 3–4 l pieniniai veršeliai) kokybiškų krekenų. Jose yra antikūnų, imuninių ląstelių (neutrofilų, makrofagų, T ir B ląstelių), komplementų, laktoferino, į insuliną panašaus augimo faktoriaus-1, transformuojančio augimo faktoriaus, interferono ir kitų tirpių faktorių, maisto medžiagų. IgG yra pirminis antikūnų izotipas galvijų priešpienyje.

Priešpienio kokybė skiriasi atsižvelgiant į karvės veršiavimosi skaičių, mitybą ir taikomas vakcinacijos schemas.

Aplinkos higiena ir stresas. Atšiaurios oro sąlygos (žema temperatūra, lietus, stiprus sniegas, vėjas ir didelis drėgmės lygis) jaunus veršelius veikia kaip streso veiksniai ir padidina jų polinkį viduriuoti. Naujagimiai veršeliai, veikiami ekstremalių oro sąlygų, negali efektyviai reguliuoti savo kūno temperatūros, o tai gali sukelti hipotermiją arba hipertermiją, dėl kurios gali susilpnėti imuninė sistema. Dėl šių priežasčių itin svarbu užtikrinti veršelių, ypač naujagimių, tinkamas laikymo ir auginimo sąlygas.

Blogos aplinkos higienos ir laikymo sąlygos yra viena iš pagrindinių veršelių viduriavimo priežasčių. Sprendimas atrodo paprastas – sumažinti patogenų patekimą ir plitimą aplinkoje, kurioje auginami veršeliai. Tačiau tai visada buvo iššūkis galvijų augintojams.

Tam, kad būtų išvengta užsikrėtimo ir infekcijos plitimo, po gimimo veršeliai turi būti nedelsiant perkelti iš veršiavimosi aptvaro / patalpos į atskirą gardelį ar individualų švarų namelį. Veršelių aptvarai ar nameliai turi būti dezinfekuojami ir pakreikti švariais, sausais pakratais, kadangi tai turi tiesioginės įtakos veršelių imunitetui. Veršeliai turi būti atskirti vienas nuo kito, kad būtų išvengta sąlyčio ir infekcijos plitimo tarp jų.

Galiausiai visa šėrimo, girdymo įranga ir patalpos turi būti prižiūrimi laikantis griežtos higienos praktikos.

***

Veršelių viduriavimas buvo ir yra viena iš pagrindinių patologijų, kuri neigiamai veikia galvijų ūkius ir pačių gyvulių gerovę. Šio negalavimo ekonominis poveikis yra didelis, nors buvo sukurta ir įgyvendinta įvairių strategijų, kaip sumažinti veršelių viduriavimą (pvz., vakcinacija, medikamentai, bandos valdymas ir kt.). Tačiau problema vis dar išlieka ir gali būti siejama su daugiaveiksniu veršelių viduriavimo pobūdžiu, įskaitant infekcines ligas, negebėjimu aiškiai suprasti ligos etiologijos, su prastomis aplinkos higienos sąlygomis veršelių auginimo vietose ir epidemiologinių duomenų trūkumu.

Galvijų augintojai dažnai nepaiso neinfekcinių rizikos veiksnių, tačiau jie taip pat laikomi vienodai svarbiais kaip ir infekciniai, nes naujagimiai veršeliai yra jautrūs nepalankiems aplinkos veiksniams. Veršelių viduriavimo valdymas ir kontrolė yra ekonomiškai efektyvesni negu sergančių gyvūnų gydymas prasidėjus ligos protrūkiui. O viena iš pagrindinių profilaktikos priemonių, kuri gali būti naudojama intensyviame ūkyje – tai probiotikai.

***

Veiksniai, turintys įtakos mikrobiotai susidaryti

• Karvės ir veršelio sąveika. Gimdamas veršelis susiduria su karvės kūno skysčiais, oda, priešpieniu ir visa tai inicijuoja veršelio mikrobiotos susidarymą virškinamajame trakte.
• Mitybos pokyčiai. Pirmiausia – krekenų kokybė, kiekis ir girdymo laikas; po to – pieno arba pieno miltelių ir stambus pašaro įtraukimas į mitybą.
• Nujunkymo amžius ir strategija. Svarbu gyvūnus nujunkyti palaipsniui ir pratinti prie stambaus pašaro, kuris skatina didžiojo prieskrandžio bakterijų vystymąsi.
• Gydymo taktika. Tradiciškai virškinamojo trakto ligoms gydyti visuomet buvo naudojami antibiotikai, tačiau susirūpinimas dėl bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms sutelkė dėmesį į alternatyvių antibiotikams gydymo metodų kūrimą. Antimikrobinių medžiagų poveikis keičia naujagimių veršelių žarnyno mikrobų struktūrą, todėl atsiranda atsparių bakterijų padermių, taip pat atsparumo genai perduodami ir kitoms bakterijoms.
• Pašarų priedai. Vienas iš veiksmingiausių būdų pakeisti žarnyno mikrobų populiaciją be antibiotikų – naudoti prebiotikus ar probiotikus, kurie gali padėti sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą veršeliams. Probiotikai gali pagerinti žarnyno sveikatą ir gyvulių produktyvumą, padeda atkurti virškinamojo trakto mikrobiotą.